Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams pasakoti apie LGBTIQ šeimos sampratą, prieštarauja Konstitucijai, valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikina – šis klausimas Seime sukels naujus kultūrinius karus. Anot politiko, įstatymą reikės taisyti, atsižvelgiant į KT išvadą. Tačiau, neabejojo jis, parlamentarams bus sunku rasti kompromisą, kaip turėtų atrodyti naujos redakcijos teisės aktas.
„Tikrai bus kultūriniai karai, tikrai bus nesutarimas, tikrai formuosis Seimo narių pozicijos, kas bus prieš, kas bus už, bus pateikti keletas įstatymo apibrėžimo pasiūlymų. Tai kategoriškai bus pakankamai daug ginčų“, – trečiadienį Eltai sakė R. Žemaitaitis, neabejodamas, kad vienybės trūks ir valdančiosios koalicijos gretose.
„Nebus vienybės. Tikrai galiu tą garantuoti. Jeigu bus pasiūlyta, kad nebūtų ribojama be jokios amžiaus ribos LGBT informacija, tai aš net neabejoju, kad „Nemuno aušra“ vieningai balsuos prieš. O pas socialdemokratus, žinant, kad nuomonės yra skirtingos ir apie tą įstatymą anoje kadencijoje dabartiniai Seimo nariai pasisakinėjo už, tai faktas, kad pas juos bus skilimas“, – kalbėjo jis.
Iš esmės KT sprendimas R. Žemaitaičio nenustebino – anot jo, jau anksčiau KT buvo priėmęs, Seimo nario žodžiais tariant, skandalingą išvadą dėl Stambulo konvencijos.
„Jeigu būtų toks kreipimasis 2000-aisiais metais, tai tokio sprendimo mes neturėtume“, – svarstė jis.
Vis dėlto, atliepiant KT išvadas, R. Žemaitaitis mano, kad tikslingiausia būtų įstatyme numatyti aiškią amžiaus grupę, kurios atžvilgiu išliktų draudimas skleisti LGBTIQ informaciją. Išbraukti Konstitucijai prieštaraujančią įstatymo nuostatą, „aušriečio“ manymu, nebūtų tinkamas sprendimas.
„Klausimas, kokiai amžiaus grupei bus taikomas ribojimas – ar nuo 14 iki 16, ar nuo 16 iki 18 metų. Nepilnamečių apimtis yra iki tol, kol žmogui sueina pilnametystė, arba iki tol, kol žmogus tampa emancipuotas“, – aiškino Seimo narys.
„Seimui bus didelis uždavinys nustatyti, kokiai amžiaus žmonių grupei bus nustatomas toks informacijos pateikimas ir prieinamumas“, – apibendrino R. Žemaitaitis.
Trečiadienį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad įstatymo nuostatos, draudžiančios nepilnamečiams skleisti informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata, prieštarauja Konstitucijai.
Su prašymu į KT įvertinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų konstitucingumą šių metų vasarį kreipėsi buvusi Vyriausybė.
I. Šimonytės Vyriausybė praėjusiais metais siūlė Seimui išbraukti iš minėto įstatymo nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams skleisti informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata. Šiuo siūlymu siekta sureaguoti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kad taikydama minėtą nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.
Parlamentas Vyriausybės siūlymui nepritarė.
Dar iki sprendimo Seime prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog šios pataisos priėmimas reikštų „žalios šviesos uždegimą niekinti šeimą“.
Sabatauskas apie KT sprendimą dėl draudimo skatinti LGBTIQ šeimos sampratą: gali tekti ieškoti kompromiso
Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams pasakoti apie LGBTIQ šeimos sampratą, prieštarauja Konstitucijai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas tikina, kad parlamentarai privalės išspręsti šį klausimą. Pasak jo, KT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nepalankių sprendimų sulaukęs įstatymas teisinėje valstybėje turi būti koreguojamas.
„Turime dviejų teismų sprendimus ir realiai tai rodo, kad teisinėje valstybėje taip negali būti“, – Eltai teigė J. Sabatauskas.
Socialdemokratas įsitikinęs, kad Seime užteks politinės valios šiam klausimui išspręsti. Visgi, jis mano, kad tam gali tekti ieškoti kompromisų.
„Paprasčiau būtų išbraukti, bet galbūt galima atrasti ir kitą formuluotę. Tam reikia politinės valios, nes gali tekti ieškoti kažkokio kompromiso“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Čmilytė-Nielsen: tai raginimas Seimui spręsti klausimą
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, jog įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams pasakoti apie LGBTIQ šeimos sampratą, prieštarauja Konstitucijai, paragins Seimą imtis šio klausimo sprendimo.
„Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra dar vienas paskatinimas Seimui imtis šio klausimo ir pakoreguoti įstatymą taip, kad jame neliktų nuostatos, kuri Lietuvą priartina prie nedemokratiškų valstybių“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Ir aš tikiuosi, kad artimiausiu metu tokių iniciatyvų bus. Aišku, idealu būtų, kad tai būtų bendros iniciatyvos – ir valdančiųjų, ir opozicijos – kad čia nebūtų didelių skirčių“, – akcentavo politikė.
V. Čmilytės-Nielsen nuomone, šio klausimo sprendimo galėtų imtis Seimo Žmogaus teisių komitetas.
„Aš manyčiau, kad Žmogaus teisių komitetas galėtų imtis. Ten yra atstovų įvairių frakcijų ir tai būtų tikriausiai logiškiausia reakcija“, – svarstė ji.
Visgi, ar šios kadencijos Seimui pavyks panaikinti šią Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą, pasak politikės, kol kas sunku prognozuoti.
„Sunku pasakyti, kokios perspektyvos šiame Seime, nes, kaip paprastai su tokiomis vertybinėmis nuostatomis būna, net gali tos pačios frakcijos nuomonės skirtis. Bet šiuo atveju aš tai vertinčiau per tokią teisinę prizmę, kad tokios nuostatos galiojimas neturi nieko bendro su vertybėmis. Tai yra tiesiog diskriminacinio pobūdžio nuostata, kurios mes nerasime vakarietiškų, demokratiškų valstybių teisėje“, – atkreipė dėmesį ji.
Šimonytė įvertino KT sprendimą: vaikų apsauga nuo žalingos informacijos neturi tapti manipuliacijos įrankiu
Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams pasakoti apie LGBTIQ šeimos sampratą, prieštarauja Konstitucijai, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pažymi – vaikų apsauga yra svarbu, tačiau tai negali tapti „manipuliacijų įrankiu“. Politikė nurodo, kad tokia teisėkūra neturi nieko bendro su Vakarų pasauliu.
„Konstitucinis Teismas šiandien priėmė svarbų sprendimą. Kaip žinia, jau anksčiau EŽTT pasisakė dėl atskirų Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų, tačiau Seimas praėjusioje kadencijoje atsisakė pripažinti, kad įstatymo nuostatos pernelyg „išplaukę“, ir jas taisyti. Tad Vyriausybė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris priėmė sprendimą, kad šios nuostatos prieštarauja Konstitucijai“, – trečiadienį „Facebook“ paskyroje rašė I. Šimonytė.
„Konstitucinis Teismas pasisakė nuosekliai ir išsamiai. Nieko niekinti nevalia. Nei tradicinės šeimos, nei kitokios šeimos, net jeigu ji nėra sukurta santuokos pagrindu. Tiesiog nevalia niekinti. Bet nevalia į įstatymus rašyti formuluočių, kurios praktikoje reiškia, kad bet kieno pasipiktinimas kuo nors gali automatiškai būti kvalifikuota „niekinimu“. Vaikų apsauga nuo žalingos informacijos – svarbus ir teisėtas tikslas – neturi tapti manipuliacijos įrankiu. Tokia teisėkūra – ne Vakarų pasaulio tradicija. Ji ten, į Rytus, kur bet kas gali užsiskaudinti dėl įžeistų „skriepų“, – dėstė ji.
I. Šimonytė pastebėjo, jog kalbant apie KT išvadą viešojoje erdvėje formuojama nuostata, kad teismas pasisakė, „ar Konstitucijai prieštarauja nuostatos, draudžiančios niekinti šeimos vertybes“. Konservatorė tikina, kad būtent dėl tokių klaidingų pasakymų viešojoje erdvėje „siautėja tie, kurie puikiai žino, kaip dažnai skaitomos yra tik antraštės“.
„Žiū jau galėsi visiems aiškinti, kaip čia tas Konstitucinis Teismas visas vertybes pamynė, paniekino ir dar balažin ką nutarė“, – pažymėjo Seimo narė.
„Tokie dalykai svarbūs. Nes būtent nuo netikslumų randasi terpė manipuliacijoms. O toj terpėj ganosi politikieriai, sėjantys žmonių galvose sumaištį“, – apibendrino ji.
