Europoje daugėja hibridinių atakų, kurios siejamos su Rusija. Nors pirmadienį Vilniuje įvykusi krovininio lėktuvo avarija, dabartiniais duomenimis, yra nelaimingas atsitikimas, neatmetama ir terorizmo arba sabotažo versija.
Kas žinoma šiandien?
Anot LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT Forumas“ pirmadienį vakare kalbėjusio Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko, šiuo metu renkamos lėktuvo nuolaužos, komponentai, atkuriamas jų išsidėstymas, tačiau nuolaužos neišvežamos.
„Tai tyrimo procesas, jis yra nuoseklus ir ilgas. Tik laiko klausimas, kada bus galima atlikti dėžės radimo ir dešifravimo darbą. Dabar reikia rasti nuolaužas, nustatyti išsidėstymą, atkurti avarijos sceną“, – pasakojo jis.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis teigia, kad informacijos, jog Lietuvoje buvo rengiamas teroro aktas, žvalgyba vis dar neturi.
„Visas versijas reikia atsakingai išnagrinėti, neatmetame ir hibridinės [atakos] ar terorizmo“, – pirmadienį vakare kalbėjo jis.
Paklaustas, kiek laiko truks tyrimas, V. Vitkauskas minėjo, kad pirmųjų rezultatų reikės palaukti.
„Manau, geriausiu atveju tyrimai turi būti skaičiuojami savaitėmis“, – prognozavo jis.
Rusija keičia taktiką
Kad hibridinė ataka – viena iš versijų, pirmadienį sakė ir Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
„Dabar turime rimtai savęs paklausti, ar tai buvo nelaimingas atsitikimas, ar dar vienas hibridinis incidentas“, – pareiškė ji žurnalistams Italijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikime, turėdama omenyje prieš savaitę nustatytą telekomunikacijų kabelių Baltijos jūroje pažeidimą, o tai, pasak pareigūnų, galėjo būti sabotažas.
Preliminariais duomenimis, sabotažo atvejai buvo ir gaisras Vilniaus IKEA parduotuvės sandėlyje, panašiu metu sulaikyti asmenys, vykdę vandalizmo aktus Baltijos valstybėse. Taip pat žiniasklaida paviešino atvejus, kai tarp iš Vilniaus į Vokietiją ir Jungtinę Karalystę siunčiamų siuntinių buvo savaime užsidegančių siuntų, o praėjusią savaitę Baltijos jūroje neaiškiomis aplinkybėmis nutraukti komunikacijų kabeliai.
Laidoje kalbėjusi kandidatė į krašto apsaugos ministrus Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad Rusija Europai kelia vis daugiau grėsmės, ir išreiškė viltį, kad užsienio partneriai įvertins Lietuvos pažeidžiamumą. Hibridinių atakų grėsmė – nepasitikėjimo valstybės institucijomis kėlimas, sakė ji.
„Žvalgyba aiškiai sako, kad situacija komplikuota, operacijos iš informacinių perėjo į kinetinį lygį“, – perspėjo D. Šakalienė.
Kaip reaguoti į incidentus
„Delfi“ gynybos aktualijų korespondentas Vaidas Saldžiūnas atkreipė dėmesį, kad susidūrus su incidentais svarbu aiškiai komunikuoti, kas vyksta, nespekuliuoti, kokios galėtų būti priežastys, kol jos dar nėra aiškios.
„Kai kalba pareigūnai, įmonių atstovai, jie neatmeta įvairių versijų, bet ką jie gali padaryti?“ – sakė jis.
Gynybos ekspertas Aurimas Navys pabrėžė gyventojų pasiruošimo, reakcijos į naujienas ir atsparumo svarbą.
„Kur matome terorizmą? Tikriausiai nematome. Bet kai kas turbūt nori, kad taip sakytume. Tai galbūt sabotažas, galbūt už to yra kažkurios valstybės politinių tikslų“, – sakė jis.
A. Navys pabrėžė, kad katastrofa turėtų paskatinti pagalvoti, kaip įstaigos susitvarkytų didesnės nelaimės atveju.
„Pavyzdžiui, mūsų Vilniaus ligoninės yra kakliukai, čia vienu metu daugmaž penki nukentėję pacientai gali būti priimami vienu metu ir tiek žinių“, – atkreipė dėmesį jis.
Informacijos nedaug
Informacijos apie vykdomus ikiteisminius tyrimus dėl incidentų su savaime užsidegančiomis siuntomis Lietuvos institucijos pateikė itin mažai, apie tai, kas įvyko, pirmoji pranešė tarptautinė žiniasklaida.
Pasiteiravus, ar ne per lėtai gyventojus pasiekia žinios apie svarbius įvykius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas atsakė, kad „pasiekia, kada pasiekia“.
„Pasiekia, kada pasiekia <...>. Turėtume pažvelgti į save, ateinant naujiems žmonėms į valdžią. Vienas iš svarbiausių dalykų krizių valdyme yra žaisti žaidimus, vadinamąsias stalo simuliacijas surenkant visus sprendimų priėmėjus, kad jie žinotų, ką daryti, kaip bendrauti tarpusavyje“, – sakė jis ir ragino naujo Seimo ir Vyriausybės narius specialiai ruoštis ekstremalioms situacijoms ir nelaimėms, kurios gali būti dar skaudesnės.
VSD direktorius D. Jauniškis pabrėžė, kad informaciją apie vykdomą tyrimą dėl iš Lietuvos išsiųstų siuntų turėtų teikti prokuratūra.
„Ne VSD reikėtų klausti <...>. Mes jiems atiduodame informaciją, taip pat ir kriminalinė policija, visi, kurie prisideda prie tyrimo. Esu varžomas ir įstatymų, deja, nors ir norėčiau pasakyti daugiau“, – atskleidė jis.
V. Vitkauskas pasakojo, kad šią savaitę pradedami pažeistų ryšio kabelių Baltijos jūroje remonto darbai. Kokios šių incidentų priežastys, kol kas taip pat nėra žinoma. Nors laivas, paruoštas tokiems darbams atlikti, yra vietoje, darbus pradėti trukdo nepalankus oras. Tikimasi, kad darbai bus atliekami artimiausiu metu.
„Pagrindinė versija dėl Kinijos laivo, kuris perplaukė, greičiausiai inkaras pažeidė kabelius. Esminis klausimas yra motyvas, kodėl ir kaip tai atsitiko, tyrimas tai tikriausiai parodys“, – sakė NKSC vadovas.
D. Jauniškio teigimu, „Kinija šiuo metu tolsta“, t. y. ji nėra aktyviai įsitraukusi į karą Ukrainoje ir paramą Rusijai, lyginant su diplomatinių ir ekonominių santykių krize dėl Lietuvos paramos Taivanui. Tačiau jis pabrėžė, kad tai jau antras Kinijos laivas, kuris Baltijos jūroje pastaraisiais metais nutraukia kabelius.
„Turime atsitraukimą, bet, žinoma, nuolat jaučiame dėmesį: ir kibernetinės atakos, ir bandymas „nusiimti“ informaciją iš mūsų kompiuterių. Tai jaučiama“, – sakė Lietuvos žvalgybos vadovas.
Paklausta, ar valstybė daro pakankamai siekdama užkirsti kelią diversijoms ir sabotažui, D. Šakalienė sakė, kad taip nėra. Pasak jos, sudėtinga priskirti sabotažo veiksmus vienam ar kitam veikėjui, trukdo tai, kad tokios Vyriausybės kaip Rusija ar Kinija nenori bendradarbiauti.
„Kalbant apie situaciją, kai buvo nutrauktas „Balticconnector“ dujų vamzdis ir du telekomunikacijų kabeliai, iki galo tyrimo padaryti nepavyko“, – sakė ji.
Kaip svarbius darbus ji minėjo Rusijos žvalgybos tinklo ardymą ir veikimo stabdymą, Lietuvos žvalgybos stiprinimą. D. Šakalienė kritikavo praėjusios Vyriausybės darbą dėl žvalgybos pajėgumų, nors kritikos nedetalizavo.
„Yra tų pokyčių, suvokimo, pavyzdžiui, apie kritinės infrastruktūros apsaugą, kokių reikia apsaugos priemonių, tam tikri įsigijimai vyksta“, – sakė D. Šakalienė.
Ji taip pat siūlė papildomai finansuoti žvalgybos institucijų darbą socialiniuose tinkluose.
„Mes negalime bėgti iš paskos, mes turime imtis tam tikrų proaktyvesnių priemonių“, – sakė ji.
Ji užsiminė, kad rengiami „tam tikri“ žvalgybos veiklos ir atsako į hibridines atakas pokyčiai, bet nekomentavo, kas tai bus.
„Apie tą turinį šiuo metu dar negalima kalbėti“, – sakė kandidatė į krašto apsaugos ministrus.
G. Jeglinskas siūlė, kad, augant gynybos biudžetui, turėtų didėti VSD ir Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento, atsakingo už karinę žvalgybą, finansavimas.
„Tai (žvalgyba – LRT.lt) yra integrali dalis. Kai žvelgiame į gynybos išlaidų didinimo trajektoriją, lygiai tą patį didinimą norėčiau matyti ir žvalgybai“, – akcentavo NSGK pirmininkas.
Žvalgybai darbo daugėja
VSD biudžetas šiuo metu siekia 53 mln. Eur, kitais metais bus skiriami papildomi 2,5 mln. Eur. Anot VSD direktoriaus D. Jauniškio, jo vertinimu, biudžetas turėtų siekti bent 60 mln. Eur, o pastaraisiais metais žvalgyba turi pastebimai daugiau darbo.
„Darbo krūvis išaugęs tikriausiai trigubai <...>. Mes stovime fronto linijoje“, – sakė D. Jauniškis ir pridūrė, kad turi omenyje laiką nuo 2020 m. Jis paminėjo tokias žvalgybos darbo sritis, kaip užsieniečių tikrinimas, kontržvalgyba, šnipų Europoje tinklą.
Jis akcentavo, kad ir prokuratūra „yra perkrauta“, vykdo keliolika ikiteisminių tyrimų dėl galimo sabotažo ir hibridinių atakų.
„Jie negali švaistytis spėjimais, spėlionėmis, jie turi atlikti darbą iki galo“, – sakė VSD vadovas.
Taip pat D. Jauniškis minėjo, jog dažnai galimų grėsmių saugumui užkardymas kertasi su žmogaus teisėmis, žodžio laisve.
„Visuomenė turi susitaikyti su tuo, kad turi būti suvaržytos tam tikros teisės, tokia situacija <...>. Po to, kai bus nugalėtas priešas, galėsime grįžti prie normalaus gyvenimo“, – pažymėjo jis.
Anot D. Šakalienės, 2026 ir 2027 m. VSD biudžetas net sumažės. Anot jos, nauja Vyriausybė, jei neužtruks jos patvirtinimas, iškart imtųsi būtent žvalgybos finansavimo didinimo.
„Mums yra greita užduotis <...> per keletą dienų atidaryti ir perkonstruoti biudžetą, kaip suprantame, yra neįmanoma. Bet žvalgyba yra greita užduotis, galbūt čia bus galima iškart padaryti tam tikrą pokytį“, – siūlė ji.
Kalbėdama apie viešai skelbiamą informaciją apie galimus sabotažo aktus, kandidatė į KAM ministrus minėjo, esą kartais informacijos skelbimas gali kenkti tyrimams. Ji taip pat akcentavo, kad kai kuriems aktams buvo užkirstas kelias, pavyzdžiui, sutrukdytas pasikėsinimas nužudyti „Rheinmetall“ vadovą.
„Išpuolių, kurie yra užkardyti, ir tų tyrimų yra daug ir dėl to apie kai kuriuos dalykus negalime kalbėti, kad nepakenktume darbui. Neturėtume trukdyti tarnyboms dirbti savo darbo“, – sakė D. Šakalienė.
Gynybos aktualijų korespondentas V. Saldžiūnas akcentavo, jog Rusijos keliamos grėsmės Lietuvai ir kitoms Europos valstybėms žinomos jau seniai, ir atkreipė dėmesį į tyrimų specifiką. Taip pat jis akcentavo, kad Lietuvos istorijoje yra sėkmingas atvejis, kai Rusijos įtaka buvo sėkmingai išaiškinta ir įvykdytas teismas, tai Sausio 13-osios perversmo byla.
„Visuomenėje yra pagrįstas lūkestis pagauti Kremliaus agentus. Ar norime to, ar norime vadovautis baudžiamąja teise, kaip įpratę? Tai yra procesiniai dalykai, pagal kuriuos veikiame, kai prieš mus veikia nekonvenciniais metodais“, – sakė jis.
Taip pat, pasak apžvalgininko, klausimų kelia NATO valstybių algoritmai, jis siūlė įsivaizduoti hipotetinę situaciją, jei Vilniuje nukritęs lėktuvas būtų keleivinis ir būtų įrodytas užsienio valstybės prisidėjimas prie incidento
„Aš labai abejoju, ar yra sutarimas NATO, klausimas, kas būtų daroma ir kas turėtų būti daroma. Tai klausimas sprendimų priėmėjams <...>. Einame link to, kad anksčiau ar vėliau bus aukų“, – svarstė V. Saldžiūnas.
Jam paprieštaravo V. Vitkauskas.
„Algoritmas yra, nesinori apie jį viešai diskutuoti ir viešai detalizuoti, yra parengti veiksmai, ką reikėtų daryti vienu ar kitu atveju. Sistema Lietuvoje yra sukurta“, – sakė NVSC vadovas.
Jis taip pat siūlė neskubėti, nutikus incidentams, sieti jų su Rusija ar kita priešiška valstybe neturint įrodymų.
„Jai nereikia nieko daryti, iškart įtraukiame ir padovanojame galimybę parodyti savo galią, o jos jie nei projektavo, jei dėjo pastangas“, – sakė V. Vitkauskas.
A. Navys akcentavo, kad nors įtariamų sabotažo aktų daug, atsako į juos nėra.
„Jei sakome, kad vyksta karas: nekonvencinis, nekinetinis, bet karas, įvardinkime, kaip norime, turi būti parinktos ir karinės arba artimos priemonės, kad galėtume sulaikyti priešo veiksmus“, – svarstė jis.
Eksperto teigimu, Rusija siekia, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje būtų „nelojalių“ piliečių.
„Ar turime politinę valią? Man atrodo, kad jos stokojame“, – pabrėžė A. Navys.
Parengė Jurga Bakaitė
