Siųsdamas savaime užsidegančias siuntas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir Vokietiją nusikaltėlis panaudojo netikrą tapatybę ir nurodė adresą, kuriuo gavėjas negyvena, rodo portalo LRT.lt turimi duomenys.
Abi siuntos iš Lietuvos iškeliavo tam pačiam adresatui Jungtinėje Karalystėje, viena siunta užsidegė Leipcige Vokietijoje prieš pakraunant į krovininį orlaivį, kita – DHL sandėlyje Birmingeme Jungtinėje Karalystėje.
Siunta iš Lietuvos išsiųsta liepos 19 dieną, gaisrai kilo tą pačią naktį iš liepos 20 iki 21 dieną, o siuntų gavėjas negyvena nurodytu adresu. Siuntėjas galimai atsiskaitė grynaisiais pinigais.
LRT turimi duomenys taip pat liudija, kad to paties siuntėjo siuntų buvo ir daugiau, tik jos nebuvo siunčiamos oro paštu, vadinasi, nekilo grėsmė aviacijai.
„DHL Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Pivoriūnas LRT.lt anksčiau patvirtino, kad siuntų gabenimo tinkle liepos mėnesį iš tiesų įvyko 2 tokio tipo incidentai.
Nėra žinoma, ar jau aišku, koks mechanizmas panaudotas, kad siuntos užsidega savaime, bet prieš siunčiant siuntas iš jų paprašyta išimti keletą šarminių AAA baterijų.
Lietuvos institucijos apie šį incidentą, kuris iš esmės gali būti įvardijamas kaip pasikėsinimas įvykdyti teroro aktą, nekomunikuoja. Tačiau Vokietijos vidaus žvalgybos tarnybos (BfV) vadas Thomas Haldenwangas, kalbėdamas parlamento komitete šios savaitės pradžioje šį incidentą susiejo su Rusijos vykdomais sabotažo aktais Europoje.
Remiantis Vokietijos pareigūnu, tik per plauką pavyko išvengti didesnės tragedijos, nes krovininis orlaivis, į kurį turėjo būti pakrautas siuntų konteineris su užsidegančia siunta, vėlavo. Jeigu gaisras būtų kilęs ore, pasekmės, anot Th. Halenwango, būtų buvusios tragiškesnės – orlaivis galimai būtų sudužęs.
„Jeigu jis [siuntinys] būtų sprogęs lėktuve per skrydį, lėktuvas būtų sudužęs“, – sakė Vokietijos vidaus žvalgybos tarnybos vadas.
Vokietijos žiniasklaidos priemonės „Der Spiegel“ teigimu, sprogiųjų siuntinių siuntėjas buvo sulaikytas Lietuvoje, tačiau Lietuvos institucijos apie tai tyli.
Taip pat skaitykite
„Šiuo metu nurodyta tema jokios naujos viešinimui skirtos informacijos nėra“, – nurodė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vadovė Elena Martinonienė.
Portalas LRT.lt apie incidentą paklausė Valstybės saugumo departamento (VSD), bet atsakymas buvo panašus: „Tyrimą kuruoja Generalinė prokuratūra, informacijos teikimas apie jį yra šios institucijos diskrecija. VSD šiuo metu neturi papildomų viešų komentarų apie tyrimą“.
„Įtariamasis, kuris, kaip manoma, atsakingas už siuntų išsiuntimą, buvo sulaikytas Lietuvoje.
Kol kas nežinoma, kas tai užsakė ir kas pagamino užsidegančius prietaisus“, – rašo „Der Spiegel“.
„Aš atsakysiu taip: šitas tyrimas yra labai rimtas, susijęs su nacionalinio saugumo klausimais, susijęs su tarptautiniu bendradarbiavimu ir daugiau nieko nepasakysiu“, – penktadienį sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis.
Po šio incidento visoje Europoje buvo sustiprinta siuntų, siuntėjų ir gavėjų patikra, įdiegti neskelbiami reikalavimai, kurie turėtų apsaugoti nuo panašaus pobūdžio sabotažo aktų.
