Lietuvos institucijoms aiškinantis incidentą, kai asmuo iš Lietuvos per siuntų bendrovę į Jungtinę Karalystę ir Vokietiją išsiuntė buitinius prietaisus su užtaisytais padegamaisiais užtaisais, „DHL Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Pivoriūnas patvirtino, kad siuntų gabenimo tinkle neseniai įvyko 2 incidentai. Pasak jo, bendrovė ėmėsi saugumo priemonių ir bendradarbiauja su šalies institucijomis.
„Atsakydamas į jūsų klausimus galiu trumpai pakomentuoti keletą dalykų. Išties, šiuo metu tiriami 2 incidentai, įvykę DHL siuntų gabenimo tinkle. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su šalies atitinkamomis institucijomis, kad užtikrintume savo darbuotojų, siuntų ir turto saugumą“, – portalui LRT.lt nurodė „DHL Lietuva“ generalinis direktorius M. Pivoriūnas.
„Šiuo metu reaguodami į institucijų naujausias rekomendacijas visoje Europoje papildėme savo saugumo protokolus bei procedūras. Jų mes nuolat laikomės, jų atitikimą bei vykdymo užtikrinimą patvirtina ir reguliariai vykdomi aviacijos saugumo bei kitų institucijų auditai“, – pridūrė įmonės atstovas.
Portalas LRT.lt praėjusį penktadienį pranešė, kad liepos mėnesį asmuo iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir Vokietiją išsiuntė buitinius prietaisus su įtaisytais savaime užsidegančiais mechanizmais, kurie buvo transportuojami ir oru, bet gaisrus sukėlė logistikos centre. Tai ypač rimtas incidentas, jį valstybės institucijos vertina kaip sąmoningą veiksmą, kuriuo siekta padaryti žalos siuntų tarnyboms ir susijusiai infrastruktūrai.
Taip pat skaitykite
Vokietijos žiniasklaida pranešė apie gaisrą DHL logistikos centre Leipcige liepos mėnesį, kurį sukėlė iš Baltijos valstybės atsiųstas siuntinys.
„Deutsche Welle“ portalas dw.com nurodė, kad nors Vokietijos žvalgybai ir policijai perspėjant aviacijos ir logistikos bendroves dėl grėsmių Rusijos pavadinimas nebuvo paminėtas, bet žurnalistų šaltiniai Federaliniame kriminalinės policijos biure neatmetė sąsajų su Vokietijoje jau įvykusiais Rusijos sabotažo atvejais.
Dainius Gaižauskas: „Jei sąžiningai, tai žiauru“
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Pocius teigia negalintis komentuoti detalių, bet incidentą su siuntiniais įvertino kaip hibridinių atakų prieš Vakarų valstybes tęsinį.
„Vertinu taip, kad tai yra tęstinumas to, kas vyksta. Mes žinome Lietuvoje įvykusius atvejus, kai buvo išniekintas vieno iš mūsų partizanų vadų Adolfo Ramanausko-Vanago paminklas, toliau buvo padegtas „Ikea“ sandėlis ir žinome, kad panašūs įvykiai yra įvykę Lenkijoje bei kitose NATO ir Europos Sąjungos šalyse. Tai yra hibridinių atakų prieš Vakarų valstybes rezultatas. Į detales neinant, manau, kad tai tendencingai nukreipta būtent prieš mūsų valstybių saugumą su tikslu sukelti chaosą, paniką, nepasitikėjimą“, – portalui LRT.lt sakė A. Pocius.
Anot Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, šiuo metu neįmanoma daryti konkrečių išvadų, nes „vyksta tyrimai, tuo užsiėmę tiek Valstybės saugumo departamentas, tiek prokuratūra“.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas sako, kad šiuo metu apie incidentą yra labai mažai informacijos, tačiau politikas teigia, jog baisu net pagalvoti, kas būtų, jeigu užtaisas suveiktų transportuojant orlaivyje arba pareikalautų žmogiškųjų aukų.
„Jei sąžiningai, tai žiauru. Bet pamenate, kai buvo gaisras Lenkijoje, pas mus „Ikea“ sandėlis degė, tai buvo stengiamasi daug apie tai nekalbėti. Bet dėl to yra ir pliusai, ir minusai. Visuomenė turi teisę žinoti, bet svarbu, kad kokie vadinamieji „vieniši vilkai“ nepradėtų kopijuoti“, – įvairias grėsmes nupasakojo D. Gaižauskas.
Politikas teigė negalintis įvertinti, ar tai galėjo būti pavienio veikėjo nusikaltimas, ar hibridinė koordinuota ataka, bet vylėsi, kad į tai atsakys už nacionalinį saugumą ir tyrimus atsakingos institucijos.
„Vienišo vilko“ ataka ar Rusijos sabotažas?
Lietuvoje jau buvo atvejis, kai 2019 metais ultradešiniųjų pažiūrų Gediminas Beržinskas ketino susprogdinti savadarbį sprogmenį prie „Western Union“ pastato, tačiau teisėsauga nustatė, kad vyras veikė vienas, o sprogmuo nesprogo dėl ekstremisto klaidos. G. Beržinskas buvo teismo pripažintas kaltu dėl bandymo įvykdyti teroro aktą.
Tačiau 2022 metų vasarį Rusijai visa apimtimi įsiveržus į Ukrainą, Vakarų valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, pasipylė su Rusija siejami įvairūs sabotažo aktai.
Pavyzdžiui, Lietuvoje šių metų sausio mėnesį Merkinėje dažais buvo apipiltas partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklas, panašūs nusikaltimai vykdyti ir kitose Baltijos šalyse. Paskui Latvijoje ir Estijoje buvo sulaikyti du asmenys, kurie įtariami išniekinę ne vieną memorialą ir kurie greičiausiai veikė Rusijos slaptųjų tarnybų nurodymu.
2024 metų gegužę Vilniuje buvo padegtas parduotuvės „Ikea“ sandėlis, vėliau Lenkijoje buvo sulaikyti devyni asmenys, kurie, kaip nurodė lenkų premjeras Donaldas Tuskas, Rusijos tarnybų vardu buvo įtraukti į sabotažo veiksmus Lenkijoje ir kitose šalyse. Iš Lenkijos premjero teiginių buvo galima spręsti, kad grupuotė gali būti susijusi ir su „Ikea“ sandėlio padegimu Vilniuje.
Lenkijoje buvo sulaikyti ir įtariamieji, užpuolę Vilniuje gyvenantį Rusijos opozicijos veikėją Leonidą Volkovą. Šis nusikaltimas taip pat siejamas su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, užpuolikų kuratorius buvo Baltarusijos pilietis.
Panašūs sabotažo aktai vyksta kitose Europos valstybėse.
Buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina sako, kad Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, greičiausiai veikia asmenys, paruošti atlikti sabotažo aktus, tačiau jie aktyvuojami tuomet, kai reikia.
„Jeigu labai trumpai, tai čia nėra ką daug komentuoti. Tiesiog yra žmonių grupė ar Lietuvoje, ar Europos Sąjungoje arba Šengeno valstybėse, kurie yra paruošti tokius veiksmus vykdyti. Tik klausimas, kada jie gauna nurodymą tą daryti. O dėl pasekmių, tai čia savaime suprantama: jeigu iš Lietuvos siunčia siuntinius, tai automatiškai jau Lietuvos vardas figūruoja. Sukeliami gaisrai logistikos centruose, reiškia, jau pasiektas apčiuopiamas rezultatas, jau ne tik psichologinis. Manęs asmeniškai nestebina tokie veiksmai, turint galvoje, kas dabar vyksta. Kare niekas su priemonėmis nesiskaito“, – sakė G. Grina.
Tuo metu saugumo ekspertas Egidijus Papečkys buvo linkęs nedaryti greitų išvadų, kol Lietuvos žvalgyba ir teisėsaugos institucijos neatliko visų reikiamų veiksmų, nenustatė ryšių.
„Turi būti nustatytas ryšys. Viena, kai siuntinius siunčia pats asmuo, ir visai kas kita, kai asmuo siunčia su priešiškos valstybės tarnybų žinia. Arba tai priešiškos valstybės veikimas, arba kažkuo nepatenkintas vienišius. Kol nėra įrodymo, kad tai kažkaip susiję su kitų valstybių slaptosiomis tarnybomis, galimais kitų valstybių nurodymais ar įsakymais, tai kalbėti apie hibridinį karą negalima. Bet jei yra ryšys su kita valstybe, tada kalbėtume apie valstybinį terorizmą“, – kalbėjo E. Papečkys.
Institucijos padėties nekomentavo
Nėra tiksliai žinoma, ar siuntas iš Lietuvos siuntęs asmuo yra nustatytas arba sulaikytas, nes valstybės institucijos situacijos nekomentavo, bet susijusioms institucijoms ir įmonėms buvo išsiųstas perspėjimas.
„2024 m. liepą kelios tarp Europos valstybių per siuntų tarnybas siųstos siuntos užsidegė jas transportuojant (transportavimą iš dalies vykdant ir lėktuvu). Tai vertintina kaip sąmoningas veiksmas, kuriuos siekta padaryti žalos siuntų tarnyboms ir susijusiais infrastruktūrai. Tebevykstančio tyrimo metu siekiama nustatyti tikslias medžiagas ir komponentus, naudotus užsidegančiose siuntose. Nustačius naujos informacijos jūs būsite informuoti papildomai“, – rašoma perspėjime susijusioms institucijoms.
Generalinė prokuratūra nusprendė nekomentuoti informacijos, mat tai galėtų pakenkti tyrimo eigai ir galėtų būti išnaudojama priešingai valstybės interesams.
„Susipažinus su jūsų užklausa ir įvertinus, kad bet koks atsakymas, net jei jis tik paneigtų arba patvirtintų jūsų užklausoje nurodytus teiginius, galėtų būti išnaudojamas priešingais mūsų valstybei interesais ir/ar galėtų pakenkti tokio pobūdžio tyrimo eigai Lietuvoje ir/ar užsienio valstybėse, prokuratūra jūsų užklausoje pateiktų teiginių nekomentuos“, – nurodė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Portalas LRT.lt paklausė, ar tikrai atliekamas tyrimas dėl incidento, kaip skamba tyrimo formuluotė, ar siuntos buvo gabenamos orlaiviais į Jungtinę Karalystę ir Vokietiją, ar siuntose įtaisytas padegamasis užtaisas sukėlė gaisrą logistikos centruose užsienio valstybėse, ar yra nustatytas siuntėjas iš Lietuvos, ar jis Lietuvos pilietis, kada tiksliai įvyko incidentas.
Lietuvos nacionalinis krizių valdymo centras irgi pranešė negalintis komentuoti padėties, kol vykdomas tyrimas, tačiau praėjusį penktadienį buvo inicijuotas Nacionalinio krizių valdymo centro, teisėsaugos ir žvalgybos institucijų susitikimas su Lietuvoje veikiančiomis siuntų tarnybomis bei įmonėmis.
„Perspėjome įmones apie galimas rizikas bei grėsmes, pateikėme rekomendacijas, kaip stiprinti fizinę apsaugą, kokie būtini mokymai darbuotojams, pateikti pasiūlymai dėl įmonių vidaus taisyklių, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą. Įmonės pranešė, kad imasi papildomų priemonių tikrinant siuntinius bei nustatant rizikingas siuntas. Nuolat palaikysim tiesioginį ryšį su įmonėmis, jos kviečiamos nedelsiant pranešti apie įtartinus siuntinius“, – teigė centras.
