Karo su Rusija simuliaciją atlikę ekspertai sako, kad Lietuva prieš agresorę gali atsilaikyti dešimt dienų, kol ateis sąjungininkai. Bet tam per 4 metus gynybai reikia skirti 10 mlrd. eurų. Krašto apsaugos ministras tikina, kad Aljansas įsitrauktų anksčiau, tačiau tai signalas, kad išlaidas gynybai būtina dar didinti. Ekonomistai sako, kad pagal šį scenarijų jos turi dvigubėti, o tai neišvengiamai sukeltų įtampų.
Kas lieka po Rusijos apšaudymų Ukrainoje – vis daugiau Ukrainos kaimų iškeliama Rusijos vėliava.
JAV ir Lietuvos ekspertai sumodeliavo situaciją, kad po trejų metų pasaulis atsiduria suirutėje. Ir Kremlius nusprendžia užimti Baltijos šalis.
„Kaip mes atsilaikysime, kol ateis NATO, nes tai neįvyks savaime. Oro pajėgos ateis greitai, po to – jūros pajėgos, o didelėms ir sunkiąja technika ginkluotoms sausumos pajėgoms prireiks daugiau laiko“, – teigia buvęs vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Philipas Breedlove.
Ekspertų teigimu Rusijos ir Baltarusijos puolimas prasidėtų keliomis kryptimis. Iki šiol silpniausia gynybos vieta buvo įvardijamas Suvalkų koridorius – Lietuvos su Lenkijos pasienis.
„Jie gali atakuoti Suvalkų koridorių artilerija, kam jiems ten sutelkti pajėgas. Bet jie nori, kad mes manytume, jog mums ten reikia pajėgų“, – nurodo „New Generation Warfare Centre“ įkūrėjas dr. Philas Petersenas.
O Daugpilis – tai ir geležinkelio mazgas, ir esą rusams patogiausias kelias į Kaliningradą, tad pirmiausia Rusijos kryptis būtų Latvijos Latgala. Pagal pesimistiškiausią scenarijų, Rusijai užimti Daugpilį, apsupti Vilnių užtektų dešimties dienų. Ir toks scenarijus esą realus, net jei Lietuva investuos į gynybą tiek kiek suplanavusi.
„Mes 2027 m. stovėsime dar labai prastai, nes problema yra tai, kad planuodami mes mąstome pagal taikos meto perspektyvas“, – kalba Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.
Atsargos pulkininkas sako, kad pritrūks ir svarbiausio – amunicijos.
„Jau faktiškai po 3 parų mums baigėsi Javelinai ir baigėsi mūsų raketos HIMARS, kur ten katino ašaros, perkam simboliškai tik“, – sako G. Ažubalis.
Ir pačiu optimistiškiausiu scenarijumi Rusijai pavyktų priartėti prie Vilniaus, tačiau galiausiai ji būtų atstumta atgal.
„Skirtumas tas, kad apskritai turite daugiau pajėgumų, daugiau pajėgumų smūgiuoti Rusijos pajėgoms giliai užnugaryje, ir turite mobilių pajėgumų“, – kalba P. Breedlove.
Tarp vienu svarbiausių pajėgumų ekspertai įvardija naujausius Apache atakos sraigtasparnius. Ir daugiau tolimojo nuotolio raketų.
„70 proc. netekčių – dėl artilerijos apšaudymų. Rusijos artilerija baisi. Todėl jie turi daug šaudyti. Taigi, jei nesugebėsite neutralizuoti šios artilerijos, turėsite daug aukų“, – nurodo P. Petersenas.
Ekspertai paskaičiavo, kad atsilaikyti prieš Rusiją 10 dienų, per ketverius metus reikia 10 milijardų eurų papildomai. Tad gynybai reiktų skirti ne 3, kaip dabar, o kone 5 proc. BVP.
„Vos nereikėtų dvigubinti tą biudžetą, įtampos tikrai būtų didelės bet ko gero dalį tų lėšų būtų galima surinkti iš ekonomikos, kitą dalį tektų skolintis“, – mini ekonomistas Marius Dubnikovas.
Krašto apsaugos ministras Rusijos puolimo modeliavimą vadiną Lietuvos atsparumo testu, ir tikisi, kad sąjungininkai Lietuvai padėtų greičiau nei per dešimt dienų. Ukrainiečių kariams paramą telkiantis Jonas Ohmanas pasigenda karo Ukrainoje patirčių.
„Gal neateis su tankais, gal eis su šimtais dronų po kelių metų, o ką mes darysim? Priešas gali būti kitoks, nei mes įsivaizduojam“, – komentuoja Organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėjas J. Ohmanas.
„Negalime žiūrėti į karą Ukrainoje ir sakyti, kad karas taip atrodys, tai tiesiog melagystė“, – dėsto P. Petersenas.
Tačiau visi sutaria dėl vieno – Kremlius yra grėsmė. Ir esą jei nieko nedarysime, Rusijai nereikės ir atsigauti.
„Jeigu 2027 metais mes atrodysim taip, kaip vienam scenarijui mes atrodom, jiems ir nereikės 4 armijų mesti“, – tikina G. Ažubalis.
Panašų gynybinės galios tyrimą atliko ir Lenkija. Esą po jo išlaidos gynybai padidėjo kelis kartus ir kitąmet gali siekti daugiau nei 4,5 proc.
