Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) siekia, kad būtų patvirtinta šunų vedlių rengimo programa. Tokia iniciatyva jau remiama daugelyje kitų Europos valstybių. „Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kuri neturi šunų vedlių finansavimo programos ir yra baltas taškas Europos žemėlapyje, dėl to truputį gėda“, – ketvirtadienį Katedros aikštėje surengtoje eisenoje iki Vyriausybės teigė sąjungos vadovas Paulius Kalvelis.
Nėra finansavimo
Anot LASS vadovo, penki tinkamai išdresiruoti šunys vedliai per metus patenkintų regos negalią turinčių asmenų poreikį.
„Penki šunys per metus nuolat patenkintų poreikį per penkerius metus. Vadinasi, reiktų 25 šunų. Tačiau šuo vedlys gali dirbti iki dešimties metų, todėl procesas turi nenutrūkti. Kada šuo išeis į orią pensiją, turi atrasti naujas šuo vedlys, kuris dirbs darbą su tuo žmogumi. Penki šunys per metus yra tai, ko mes norėtume“, – sakė P. Kalvelis.
LASS vadovo teigimu, šuo vedlys žmogui su regos negalia suteiktų laisvę judėti saugiai viešosiose vietose.
„Jei bandytumėte pereiti Gedimino prospektą, dabar ten kas antras žingsnis yra kavinių staliukai, kėdės, ženklai, reklaminiai stendai. Baltosios lazdelės nebeužtenka. Šuo vedlys užtikrintų saugumą keliaujant viešosiomis erdvėmis“, – kalbėjo jis.
P. Kalvelis tikisi, kad netrukus šis klausimas bus įtrauktas į Vyriausybės darbotvarkę. Tiesa, tokį šunį išdresiruoti kainuotų tūkstančius eurų, be to, valstybė šuns rengimo nefinansuoja, tačiau LASS vadovas teigė, kad lėšų surasti turėtų pavykti.
„Eisenos tikslas – priminti visuomenei apie mūsų lūkestį iš valstybės. Mes su Socialine apsaugos ir darbo ministerija, deja, neradome sprendimo, norime, kad šis klausimas atsirastų ant Vyriausybės darbo stalo“ , – aiškino P. Kalvelis.
Galimybė neregiams judėti laisviau
Eisenoje dalyvavęs neregys Sigitas pasakojo, kad šuo vedliai padėtų žmogui su regėjimo negalia įgauti pasitikėjimo ne tik savimi, bet ir aplinka.
„Aš negalėčiau turėti šuns vedlio, nes auginu katę, bet jis yra būtinas kitiems žmonėms, jie įgautų daugiau pasitikėjimo, galėtų laisviau judėti ir netgi ištrūktų iš depresijos“, – kalbėjo jis.
Jam antrino regos negalią turintis Gediminas, pasak jo, toks šuo taptų šeimos dalimi. „Šuo vedlys man būtų ne tik draugas, bet ir šeimos narys“, – sakė jis.
Eisenos dalyvė Janė pabrėžė, kad šuo vedlys padėtų jaustis saugiau žmonių minioje.
„Būtų žymiai saugiau. Kai šuo eina, jis ant jokios kliūties nelips, jis pereis ir mane perves. Saugiau ir dėl to, kad būna visokių girtuoklių ir šiaip nepasitraukiančių žmonių. Su šuniu eini – vis tiek visi pasitrauks. Tai būtų tikras draugas, atsikeli ir turi kam žodį pasakyti“, – aiškino moteris.
Eisenos pabaigoje susirinkusiuosius prie Vyriausybės sveikinęs P. Kalvelis teigė besitikintis pokyčių dėl šunų vedlių rengimo programos įteisinimo.
„Dabar žygiuojame į Vyriausybę, įteikiame savo raštą ir tikimės, kad proveržis įvyks. Proveržio negaliu kurti aš vienas ar viena organizacija. Ši eisena įeis į istoriją kaip ledlaužis, žingsnis į šunų vedlių rengimo programos atsiradimą Lietuvos mastu“, – kalbėjo LASS vadovas.
Šuns rengimas truktų dvejus metus
Šių metų pradžioje Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga patvirtino šunų vedlių rėmimo programą. Lėšos bus skiriamos šuns vedlio gerovei užtikrinti. Pretenduojantieji į paramą gali gauti 360 eurų per metus.
Nuo šių metų įsigaliojusiame Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme pirmą kartą reglamentuotas šuns pagalbininko statusas. Kaip numatyta pakeitimų projekte, asmuo su negalia, lydimas šuns pagalbininko, galėtų naudotis viešojo transporto infrastruktūra, taip pat transporto lengvatomis, patekti į viešąsias erdves ir visuomeninius pastatus.
Šuo, padedantis neįgaliajam, turėtų būti pažymėtas skiriamaisiais ženklais, o asmuo, naudojantis šunį pagalbininką, turėtų turėti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą pažymėjimą (arba jo kopiją). Tokio šuns rengimas trunka dvejus metus, kad gautų sertifikuoto pagalbininko pažymėjimą, šunys turi išlaikyti egzaminus.
