Prezidento rinkimuose neprastai pasirodęs prorusiškomis pažiūromis garsėjantis Eduardas Vaitkus savo laimę bandys ir Seimo rinkimuose. Šiam tikslui jis pasitelkė Lietuvos liaudies partiją: šioji už rengimąsi šnipinėti Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio byloje buvo minima kaip politinė organizacija, kuriai bandyta gauti finansavimą iš Rusijos.
Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose kandidatuojančių partijų ir koalicijų paklausėme, kas sėkmės atveju taptų jų ministru (-e) pirmininku (-e) arba kokį politiką (-ę) jie remtų pretenduojantį (-ią) į šį postą. „Gedimino pr. 11“ – rinkimams skirtas projektas, kuriame partijų ir koalicijų įvardinti potencialūs šalies premjerai atsako į LRT.lt portalo žurnalistų ir Vilniaus universiteto mokslininkų klausimus.
Tai išskirtinio požiūrio kandidatas: jam pasaulis atrodo nudažytas ypač tamsiomis spalvomis. E. Vaitkus nepasitiki teismais, nes vienas teisėjas jam yra pasakęs baisią frazę. Jis netiki finansų institucijomis, nes per finansų krizę prarado nemažai pinigų.
Politikas baiminasi pasaulio sunaikinimo tiek ekonomiškai, tiek branduoliniu ginklu, nes pasaulį valdantys globalistai veda viską į prarają, o Vakarai neva išprovokavo Rusiją užpulti Ukrainą. Toks jo matymas.
„Mes dabar pasauliniu mastu einame baisios ekonominės katastrofos link. Nes mes dabar iš oro pinigų prispausdinome. Na, ne mes prispausdinome, bet viso pasaulio mastu. Trilijonai, trilijonai, trilijonai, tūkstančiai milijardų. Kad suvoktų žmonės: keturi trilijonai – tai jei kas milimetrą sudėtum po šimto dolerių banknotą ir apjuostum aplink žemės rutulį storiausioje vietoje, 40 tūkst. kilometrų“, – paklaustas apie taupymo būdus kalbėjo E. Vaitkus.
„Dabar tas Amerikos proxy karas, kuris kariaujamas Ukrainos teritorijoje. Rusija privalėjo į tą karą stoti, privalėjo užpulti Ukrainą, nes neturėjo kitos išeities. Ir Amerika sąmoningai į tai stūmė visus mus“, – aiškino pašnekovas.
– Papasakokite apie savo politinį kelią. Anksčiau priklausėte ir Darbo partijai, ir Nacionaliniam susivienijimui, bet ten kažkas netiko. Gal galite šiek tiek plačiau papasakoti, kodėl prie šių partijų jungėtės ir kodėl paskui jūsų keliai išsiskyrė?
– Labai svarbu, kaip viskas klostėsi laiko požiūriu. Nes galima pasakyti, kad Vaitkus kakoja į kelnes. Tai buvo tikra tiesa. Kai buvome maži, mes visi į kelnes dėjom.
Viskas nuo laiko dar priklauso, kaip sustyguota. Kai man pasiūlė būti sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos patarėju (o tai politinio pasitikėjimo pareigybė), pagal mano nuostatas būtų buvę nepadoru, jei aš nebūčiau įstojęs į Darbo partiją. Tiesiog nepadoru. Mano suvokimu, tai yra nepadoru, todėl aš įstojau į Darbo partiją, nors manęs niekas nevertė ir niekas neprašė.
O tada svarbu, kodėl aš išstojau. Darbo partijos atstovė Dangutė Mikutienė buvo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, ji buvo ne medikė. Ją nusiuntė į prezidentūrą kalbėti sveikatos apsaugos klausimais. Aš tada sutraktavau, kad mano medicininių žinių tiesiog nereikia. Ir tada parašiau, kad aš esu statistinis partijos vienetas, o statistiniu vienetu nenoriu būti.
– Ar jūs pasijutote neįvertintas toje situacijoje?
– Ne, ne dėl neįvertinimo, man nereikia įvertinimo. Bet jeigu sveikatos apsaugos klausimai sprendžiami ne specialistų, o kitų, pavyzdžiui, teatro veikėjų, tai reiškia, kad mūsų jokių specialybinių žinių tiesiog nereikia. O jeigu nereikia, tai aš ir nebūnu toje vietoje. Todėl aš parašiau pareiškimą ir išstojau.
O paskui, praėjus apie dešimt metų, 2020 metais steigėsi Nacionalinis susivienijimas. Galvojau, va, bus už ką balsuoti: profesorius Vytautas Radžvilas ir taip toliau. Tai aš pasirašiau kaip steigėjas, atvažiavau į Vilnių, į steigiamąjį susirinkimą. Po poros mėnesių vyksta pirmas susitikimas Kaune, bet tada pasirodo, kad moralines vertybes jie kaip objektą traktuoja. Už kiek parduosime? Aš sakiau, kad reikia išsakyti savo poziciją dėl Neringos Venckienės, su kuria sistema elgėsi totaliai neteisingai. Pasakykime poziciją. Bet tada buvo atsakymas, kad pozicijos išsakymas, pavyzdžiui, palaikant N. Venckienę, gali vesti prie daugiau balsų praradimo nei gavimo. Todėl pozicijos mes nepareikšime.
– Tai jums tas nepatiko?
– Žodis „nepatiko“ netinka. Per švelnus. Jūs savo moralines vertybes už kiek parduosit, paklausiau. Sakysit, moralines vertybes už tiek parduodame: finansine prasme, kitokiomis prasmėmis. Tai, atsiprašau, man su jumis ne pakeliui.
Ir tuoj pat po to posėdžio mes lauke kalbėjomės dviese su Vytautu Sinica. Sakau, juk Konstituciją laužo. Jis sako: „Na, ir kas, šiuo atveju gerai.“ Įsivaizduokite, gerai, kad Konstituciją sulaužo, nes tai yra geras sulaužymas. Vadinasi, jie yra tokia pati sisteminė partija, kaip ir visos kitos, su kuriomis jie konkuruoja.
– Bet „Drąsos keliui“ nepriklausėte? Kodėl?
– Dar prieš susikuriant „Drąsos keliui“ nuvažiavau pas N. Venckienę pasakyti, kad aš palaikau jos poziciją ir ją pačią palaikau. Kaip palaikiau ir Algirdą Paleckį, nes su juo šita sistema elgėsi neteisėtai ir neteisingai.
– Man tik įdomu, ar turit kompetencijų įvertinti, kad pasielgta neteisėtai, nes nesate teisininkas, o gydytojas.
– Tai jeigu žmogus pusantrų metų laikomas kalėjime tyrimo metu, kai paprastai nustatomas trijų mėnesių terminas.
– Bet juk teismas sankcionavo suėmimo pratęsimus.
– Kai 52 signatarai pasirašo raštą generaliniam prokurorui: ką jūs darote, Lietuvoje teisinėje sistemoje negalime taip elgtis. Nenuteistas žmogus tuo metu.
– Aš dar kartą kartoju, kad teismas leido tokį ilgą suėmimą. Nes įtariamasis, kaltinamasis gali bėgti, slapstytis, išvykti iš šalies, naikinti įrodymus ar siekti paveikti liudytojus.
– Visa A. Paleckio byla yra sukonstruota. Suėmė A. Paleckį ir tą kitą žmogų (Deimantą Bertauską – LRT.lt). Jie abu sakė, kad yra nekalti. Paskui to žmogaus kompiuteryje surado vaikų pornografijos. Tada jis supranta, kad jis kaltas, jis liudija, kad A. Paleckis kaltas, o pats yra atleidžiamas nuo bausmės ir vaikų pornografijos byla pasibaigia.
– Natūralu, kad jis norėjo išvengti bausmės ir sutiko liudyti prieš A. Paleckį. Jam buvo prispausta uodega. Bet nebūtinai jis liudijo melagingai.
– Tai rodo, kad į jo liudijimą reikia žiūrėti labai labai kritiškai. (...) Be to, A. Paleckį gi nuteisė už ką? A. Paleckio nenuteisė už šnipinėjimą. Pirmas teismas nuteisė už šnipinėjimą, antras – už šnipinėjimą, o to šnipinėjimo ten nebuvo, tai kodėl du teismai nuteisė už šnipinėjimą, kai Aukščiausiasis Teismas nuteisė už ketinimą šnipinėti, bet ne už šnipinėjimą.
Pastaba: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį dėl šnipinėjimo Rusijai, bet A. Paleckio veiksmus perkvalifikavo į rengimąsi šnipinėti ir realią 6-erių metų laisvės atėmimo bausmę sumažino pusmečiu. D. Bertauskas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šnipinėjimo byloje, nes padėjo tarnyboms atskleisti visą nusikaltimo eigą ir dalyvavusius asmenis. Abu šie asmenys, veikdami grupėje su Rusijos žvalgybos atstovu ir kitais Rusijos piliečiais, už pinigus ir kitokį atlygį rinko informaciją apie Lietuvos teisėjus ir pareigūnus.
Beje, Šiaulių apygardos teismo pranešime rašoma, kad A. Paleckis ir D. Bertauskas turėjo tikslą atnaujinti Lietuvos liaudies partijos veiklą bei gauti jai finansavimą iš Rusijos ir taip dalyvauti rinkimuose. O E. Vaitkus šiuose Seimo rinkimuose dalyvauja su Lietuvos liaudies partijos iškaba.
– A. Paleckis Aukščiausiojo Teismo sprendimu vis tiek liko nuteistas. Bet aš stebiuosi, kad nebūdamas teisininkas esate toks drąsus teigti, jog teismai savo sprendimus priėmė neteisėtai.
– Todėl kad aš juridiniu požiūriu su teisininkais apie tai kalbėjau. Mes gi pokalbį pradėjome nuo ko? Kad moralinės vertybės gali būti pardavinėjamos ir tai Lietuvoje yra politinė norma. Su A. Paleckio teismu tai susiję tuo, kad liudytojas yra vienas vienintelis ir remiantis to liudytojo parodymais buvo nuspręsta. (...)
Lietuvos teisinė sistema jį laikė pusantrų metų kalėjime. O kas būtų, jeigu teisinė sistema būtų pasakiusi, kad jis nekaltas? Mes visi būtume turėję mokėti kompensaciją. O žmogui ar galėtume sugrąžinti pusantrų metų gyvenimo?
– Bet teismas jį paskelbė kaltu.
– Stop. Dabar mano klausimas: o tai ką reikia (daryti) Lietuvos teisinei sistemai, kai jie jau buvo įklimpę su pusantrų metų kalėjimo?
– Supratau, jūs nepasitikite teismais.
– Stop. Man asmeniškai teisėjas yra pasakęs: „Man nesvarbu, kas pasakyta įstatyme: jūs kaltas.“ Čia yra citata.
– Jei taip ir pasakė, tai yra vienas teisėjas. Teismo procese dalyvauja ne tik teisėjai, bet ir prokurorai, gynėjai, negana to, paprastai nuosprendžiai skundžiami aukštesnės instancijos teismams, o ten jau sprendimus priima teisėjų kolegijos.
– Aš kalbu apie asmeninę patirtį po jūsų žodžių, kad aš nepasitikiu teismais. Jei jums teisėjas pasakytų tokią frazę, kai esate dviese administracinėje byloje? Ir jis mane nuteisė. (...) Tas teisėjas dabar dirba apygardos teisme. Ar aš turiu galvoti, kad dabar jis sprendžia bylas galvodamas, jog reikia laikytis Lietuvos įstatymų?
– Norėčiau vis tik sugrįžti prie „Drąsos kelio“, jūs minėjote, kad palaikėte N. Venckienę. O kodėl netapote tos partijos nariu?
– Kadangi N. Venckienė žinojo, jog aš ją palaikau, mano telefoną turėjo (...), tai ji likus dviem dienoms iki 2020 m. rinkimų (dokumentų pateikimo termino) paskambino, ar nesutikčiau dalyvauti. Tai gerai, sumokėjau užstatą, užpildžiau popierius ir sudalyvavau 2020 m. rinkimuose. Čia individualiai. O visuomeninė veikla prasidėjo nuo 1999 m. spalio mėnesio. Mano pirmoji visuomeninė veikla, aš ir dabar turiu tą raštą universiteto rektoriui ir tarybai, – ar etiška gauti atlyginimą už neatliktą darbą?
– Ką jūs čia turite galvoje?
– Kai klinikos vadovas liepė už darbą, už kurį jam sumokėti pinigai, savo gydytojui rezidentui, tretiniam rezidentui atlikti, o kitą darbą – doktorantui atlikti. (...) Tai nuo 1999 m. aš užsiimu visuomenine veikla. Dabar šitas procesas vadinamas mobingu. O aš 1999 m. apie tai viešai universitete pasakiau ir man mano draugai sako: „Ką tu darai? Taigi mes visi taip darom.“ Sakau: „Tai baikit daryti.“ Ten niekas nesuprato. Taigi mes visi taip... Jūs dirbsite, kad aš gaučiau. Tai natūralu ir normalu.
– Gal galite kalbėti pilnais, aiškiais sakiniais, kad skaitantiems būtų aišku?
– Aš gavau pinigų už tai, kad užsienio studentai praveda darbus. Tuos darbus atlikote jūs. O jūs ką, atsisakysite atlikti? (...) Jūs mano rezidentė, jūs mano doktorantas, jūs apsiginsite disertaciją? Gerai, ginkitės, aš surasiu jūsų disertacijos teisingą atsakymą.
– Judėkime toliau. Iš jūsų pajamų ir turto deklaracijos sprendžiu, kad šiuo metu esate pensininkas ir gaunate senatvės pensiją. Bet turite sukaupęs 48 tūkst. eurų piniginių lėšų. Papasakokite apie taupymą, kaip gyvenime sekėsi taupyti. Ši tema gana svarbi, nes žmonės gyvenimo eigoje dažnai negalvoja apie kaupimą ir taupymą.
– Mano asmeninis pavyzdys: aš turėjau įdėjęs į akcijas kelis šimtus tūkstančių ir išgaravo. Ir kai jūs sakote „su pensijomis tikrai gausite“, aš galvojau, kad mes, Lietuva, nepriklausoma ir taip toliau, viskas gerai vystosi. Ir keli šimtai tūkstančių man išgaravo. Paskui jeigu skaičiuotume, kiek metų praėjo, kol beveik atsikūrė, tai aš praradau tiek per tą finansinę sistemą, kuri yra neprognozuojama... Ir kai jūs pasidedate į tuos pensijų fondus, kaupiate, tai visiškai nieko nereiškia, kad jūs iš tikrųjų ką nors gausite.
– Gal galite tiksliau papasakoti: tai jūs į akcijas investavote? Gal per finansų krizę?
– Jo. Gal ir buvo per tą finansų krizę, čia SEB banke turėjau, vis dėjau, vis dėjau, nes viskas gražiai. O 2008 m. finansų krizė buvo sąmoningai padaryta. Tos krizės link ėjo sąmoningai. Nes ten totalų absurdą, blefą pardavinėjo kaip grynus pinigus.
– Patikslinkite, kaip jūs ten investavote.
– Vadinosi gyvybės draudimu. Tarkime, buvo 500 tūkst. litų ir pasidarė 250 tūkst. litų.
– Turėjo būti didelis stresas.
– Jo, bet aš psichologiškai nusiteikiau, kad, nu, bandžiau laimėti – pralaimėjau. Bet čia aš šitą susieju su pensininkais, tuo pensijų skatinimu ir taip toliau. Kad čia draudimas, garantija. Nėra jokios garantijos.
– O, jūsų nuomone, kaip geriausia taupyti ir kaupti?
– Problema yra ta, kad mes nežinome, kada, kas ir kaip nuspręs. Mes dabar pasauliniu mastu einame baisios ekonominės katastrofos link. Nes mes dabar iš oro pinigų prispausdinome. Na, ne mes prispausdinome, bet viso pasaulio mastu. Trilijonai, trilijonai, trilijonai, tūkstančiai milijardų. Kad suvoktų žmonės: keturi trilijonai, tai jei kas milimetrą sudėtum po šimto dolerių banknotą ir apjuostum aplink žemės rutulį storiausioje vietoje, 40 tūkst. kilometrų. Tai bus tik keturi trilijonai.
Mes sąmoningai darome į šitą pusę finansinį burbulą, jeigu jis sprogs, visiems bus blogai. O jis negali nesprogti, tik kiek dar ištempsime, kad nesprogtų, arba ką valdžia surežisuos karo prasme, ant ko nurašyti nuostolius. Reikia karo? Ant karo nurašysime nuostolius. Reikia epidemijos? Ant epidemijos nurašysime nuostolius ir paskui pradėsime nuo nulio.
Kadangi pašto ženklų turiu, tai 50 mlrd. markių – toks nedidelis pašto ženkliukas Vokietijos 1923 m. Turiu pašto voką, ten, atrodo, 10 mlrd. markių pašto vokas kainuoja.
– Manote, kad atsidursime tokioje padėtyje, kaip Vokietija Veimaro respublikos laikais?
– Mes einame to link pasauliniu mastu. Klausimas tik, ar dar metus eisime, ar dešimt metų, bet to link einame. Ir tada dėl tos katastrofos kas bus apkaltinti? Arba kas bus pasirinktas kaip oficialus pretekstas tai katastrofai? Karas šiuo požiūriu yra labai geras pasirinkimas. Oi, karas ir dėl to viskas, mūsų ekonomika nuėjo velniop, dėl to viso pasaulio ekonomika nuėjo velniop.
– Na, karai paprastai neprisideda prie ekonomikų klestėjimo.
– Karas prisideda prie priežasties, mes ant jo nurašome. Mes nurašome, kad ne mes kalti. Turėtume sakyti, kad mes esame kalti.
– O kas yra „mes“? Žmonija?
– Valdančioji klasė.
– Kas yra ta valdančioji klasė? Mes kalbame apie Lietuvą ar pasaulį?
– Ne, kur ta Lietuva. Šiuo atveju globalistai, kurie valdo. Ir iš jų pusės viskas logiška. Tarybų Sąjunga subyrėjo. Prieš tai buvo dvi didelės politinės jėgos, kurios tarpusavyje konfrontavo ir buvo pasiekusios pusiausvyrą. Pusiausvyra buvo. Saugumas ir pusiausvyra. Nes ir viena žino, kad negalima nieko pradėti, nes bus viso pasaulio sunaikinimas, ir kita tą patį žino. Kas dabar pasidarė, kai Tarybų Sąjungos neliko? Viena jėga. Viską, aš valdau viską. 1990 m. buvo viena jėga. Paklausykite 30 minučių Vladimiro Putino kalbos Miuncheno konferencijoje 2007 m., jis visą teisybę pasakė mandagiai, gražiai ir švelniai: ir Amerikai negerai, kad ji pasaulio policininkas yra, ir kitos šalys nenori gyventi su Amerikos diktatu.
– Ar aš teisingai suprantu, kad jūs savotiškai ilgitės Šaltojo karo laikotarpio, kai buvo dvi galybės – JAV ir Sovietų Sąjunga?
– Tai buvo pusiausvyra ir saugumas. Mes dabar gyvename pavojingesnėje situacijoje nei 1962–1963 m. per Karibų krizę. Tuo metu pasaulio sunaikinimo galimybė buvo pati didžiausia per visą istoriją. Tai dabar yra didesnė. Ir jūs sakot... Mes gi visi gyvenam baisesnėje padėtyje viso pasaulio sunaikinimo nei Karibų krizės metu, o jūs sakote, ar aš tikrai noriu, kad būtų stabilu?
– Kas čia dabar grasina sunaikinti pasaulį?
– Jūs tada privalote žinoti naujas doktrinas. Naujoje doktrinoje amerikiečiai pirmiausia tai pasakė, amerikiečiai suteikė sau teisę pirmiesiems smogti atominį smūgį. Jūs nežinot dokumentų. Pasidomėkit amerikiečių doktrina.
– Tai kad čia rusai ne taip seniai pakeitė savo branduolinio atgrasymo doktriną. Ir leidžia sau smogti branduoliniu ginklu net į konvencinį puolimą.
– Jie pakeitė praėjus kokiems dešimt metų po to, kai ta amerikiečių doktrina buvo atsiradusi. Aš rusus suprantu, kad jie irgi pakeitė savo doktriną. Klausimas, kodėl tiek metų buvo amerikiečių doktrina, kuri sakė, kad galima smogti pirmą atominį smūgį? Tarybų Sąjungos ir JAV laikais nebuvo galima smogti atominio smūgio, o tada amerikiečiai kaip monopolistai pasakė – galima. (...) Ir amerikiečiai globaliai valdo visą pasaulį, nes jų nuomonė turi būti vertinama.
Pastaba: Iš tiesų visame pasaulyje tik Kinija ir Indija yra viešai deklaravusios, kad nenaudotų savo branduolinių ginklų arsenalo pirmosios prieš savo priešininkus (no first use policy), visos kitos branduolinės valstybės yra pasilikusios teisę smogti prevencinį smūgį pirmos, tarp jų JAV bei Rusija, kurios turi daugiausia branduolinių ginklų. Tokia elgsena siekiama sukurti dviprasmiškumą, kad priešas tiksliai nežinotų, kada šalis imtųsi branduolinio smūgio.
Šaltojo karo metais Sovietų Sąjunga tik 1982 m. deklaravo įsipareigojimą nenaudoti branduolinio ginklo konflikto metu pirmoji, bet 1993 m. Rusija nuo šios deklaracijos atsitraukė.
2024 m. V. Putinas paskelbė atnaujinantis branduolinio ginklo doktriną, pagal kurią branduoliniu ginklu galima atsakyti net į įprastą konvencinį puolimą, jei tai gresia suverenitetui, o nebranduolinės valstybės veiksmai, remiami branduolinės valstybės, būtų traktuojami kaip jungtinė ataka.
JAV niekada nebuvo deklaravusi įsipareigojimo nenaudoti branduolinio ginklo pirma. Šaltojo karo metais iš pradžių JAV strategija buvo masyvus atsakas į bet kokį užpuolimą. Maždaug nuo Kubos krizės iki pat Šaltojo karo pabaigos, kai JAV ir SSRS susilygino branduolinių ginklų kiekiais ir užsitikrino, kad strateginiai branduoliniai ginklai galėtų būti nešami balistinių raketų, povandeninių laivų ir strateginių bombonešių, abiejų šalių atgrasymas buvo vadinamas garantuotu abipusiu sunaikinimu: jei viena smogia pirma, kita turi galimybę smogti antrą smūgį. Dabar JAV laikosi strateginio neapibrėžtumo, t. y. nenurodo, kada naudotų branduolinį ginklą, o kada jo nenaudotų.
– Pastaruoju metu geopolitikos ekspertai kaip tik sako, kad JAV galia smunka.
– Tai dabar tai smunka, taip, kai kitos pasaulio teritorijos – Kinija, Indija, Rusija – pasakė politinę valią „nebeklausysime Amerikos diktato“. Ir ekonominė JAV galia smunka, nes atsirado Kinija, naujoji galia. Dar vienas niuansas: čia ne mano, susiraskite kokio profesoriaus pasakymą, 1947 m. CŽV buvo sukurta.
– Mes labai nukrypstame...
– Čia iš to paties Amerikos geopolitinio intereso.
– Aš apie Ameriką net neklausiau.
– Jūs uždavėte naivų klausimą, kad čia mano keistas noras, kad aš siekiu ir norėčiau gyventi stabiliame pasaulyje. Ir šitas noras jums atrodo keistas. Jūsų pozicija, kad Lietuvos žmonės tokio noro neturi?
– Aš nedalyvauju rinkimuose, neišsakau savo pozicijos, prašau man nepriklijuoti savo mąstymo. Aš jūsų klausiu apie jus, tai ir atsakinėkite apie save.
– Aš atsakau: bet koks sveiko proto žmogus nori gyventi stabiliame pasaulyje. (...) Mes gyvename laikotarpyje, kai iš globalaus Amerikos viešpatavimo dabar pasaulis skyla į dalis, į kelių zonų pasaulį. Šitame kontekste mes ir gyvename. Dėl karo Ukrainos teritorijoje Lietuva dėl savo padėties pasaulio žemėlapyje yra ypač nesaugi.
– Bet taip buvo visada.
– Ne, Tarybų Sąjungos laikais nebuvo šito nesaugumo, išskyrus 1962–1963 m.
– Vadinasi, reikia suprasti, kad Sovietų Sąjungos laikais Lietuvoje buvo gerai, nes stabilu?
– Yra 1500 kriterijų. Jeigu vieną kriterijų paimsite, tai stabilumo prasme, pasaulio sunaikinimo prasme, tada buvo stabiliau nei dabar.
– Ar norėtumėte, kad šiuo metu būtų panašiai?
– Iš 1500 kriterijų paėmus šitą vieną kriterijų, aš manau, kad bet kurie blaivaus proto žmonės norėtų, kad būtų stabilumas, kad pasaulio sunaikinimo grėsmė būtų mažesnė.
– Ar tai veda prie to, kad mums čia kažkaip reikia prisijungti prie Rusijos?
– Ne. Nuo to stabilumas nepadidėja. Stabilumas gali padidėti tik tokiu atveju, jeigu mes šitame Europos regione nutrauksime savo karą, tiksliau Amerikos proxy karą, kurį mes kariaujame Amerikos pusėje Ukrainos teritorijoje. Jeigu mes tą karą nutrauksime... Bet tai priklauso ne nuo Lietuvos, o nuo Amerikos sprendimo ir prezidentas Donaldas Trumpas tą nusiteikęs padaryti.
– O jeigu JAV nutrauks paramą Ukrainai, o rusai nenutrauks savo puolamųjų veiksmų prieš Ukrainą? Kas tada?
– Jūs nesuvokiate, ką kalbate.
– Ir man taip atrodo klausantis jūsų.
– Prieš keturias dienas Mičigano ralyje prieš kalbant D. Trumpui Robertas F. Kennedy jaunesnysis pasakė iš esmės tą patį, ką aš jums dabar sakau. Bet ten žmonės suprato, ką jis sakė. Ir apie tai, kad natūralus... Tas Amerikos proxy karas, kuris kariaujamas Ukrainos teritorijoje. Rusija privalėjo į tą karą stoti, privalėjo užpulti Ukrainą, nes neturėjo kitos išeities. Ir Amerika sąmoningai į tai stūmė mus visus.
– Kas būtų buvę, jei Rusija nebūtų užpuolusi Ukrainos? Minėjote, kad Rusija neva buvo priversta.
– Na, būtų Rusija spaudžiama toliau.
– Kaip ji buvo spaudžiama?
– Taip, kaip ne vieną kartą buvo spaudžiama iki šiol.
– Prašau pateikti pavyzdžių, iliustruoti, kaip Rusija buvo spaudžiama.
– Prieš iliustruodamas aš jums pateikiu informaciją, nes to garantuotai nežinote. BBC 2022 m. vasario mėnesį savo skaitytojams praneša frazę. Susiraskite BBC tinklalapyje. Po pasitarimo Kremliuje išėjęs generolas (yra jo vardas pavardė) pasakė frazę: „Mes daugiau nebesižeminsime.“ Mano klausimas, kodėl BBC pranešė šitą frazę savo skaitytojams? Apie kokį žeminimąsi galėtų kalbėti? Retorinis klausimas, į kurį aš neatsakinėsiu, bet kodėl BBC šią frazę pranešė savo skaitytojams? Ir kai jūs sakote, taigi Rusijos nieks nepuola, jūsų tokia potekstė...
– Baikit su tomis potekstėmis. Aš prašau iliustruoti pavyzdžiais, kaip Rusija buvo spaudžiama prieš užpuldama Ukrainą.
– Gerai. Mes, tarp jų ir visa Europa, pasirašėme dokumentus, kad saugumas Europoje negali būti dalomas. Tiesiog toks dokumentas. Šičia yra esminė frazė. Šitas karas ir prasidėjo dėl to, kad mes, vakariečiai, pasakėme, kad Rusijos saugumas yra Rusijos reikalas, mes nesikišame, mes apsirūpiname savo saugumu. Ir jeigu mūsų saugumo pasiekimus Rusija traktuoja jos saugumo sąsaja, tai yra jos problemos. Mūsų pozicija buvo tokia. Dėl šios mūsų pozicijos ir prasidėjo karo veiksmai Ukrainos teritorijoje.
– Tai jeigu mes rūpinamės savo saugumu ir nesirūpiname Rusijos saugumu, tai, vadinasi, Rusija yra spaudžiama?
– Jūs negirdėjot, kad aš sakiau, jog su Rusija mes pasirašėme dokumentus? Kai mes sulaužome savo dokumentus, tai ne spaudimas? (...) Aš tik pakartosiu Angelos Merkel žodžius, kuriuos ji pasakė Bukarešto NATO susitikime: „Jeigu mes priimsime Ukrainą į NATO, tai bus karo paskelbimas Rusijai.“ Tai pasakė ne E. Vaitkus, tai pasakė A. Merkel – tuometinė kanclerė. Jūs sakote, tai ne spaudimas? Aš nesutinku su jūsų versija.
– Priminsiu, kad Ukraina nėra priimta į NATO ir jai net nėra pasiūlyta pradėti priėmimo proceso. Bet ją užpuolė Rusija.
– Jūs nežinote istorijos, jūs neteisingai pasakėte. Jūs susiraskite 2021 m. duomenis, kaip amerikiečiai svarsto Ukrainos priėmimą į NATO. (...) Ir tas svarstymas kartu su mūsų parašų paneigimu, kad saugumas Europoje negali būti dalomas... Ir tada sakau savais žodžiais: Lietuva negali būti saugi, jeigu mūsų kaimynė Rusija nesijaus saugi, jeigu mūsų kaimynė Lenkija nesijaus saugi. Arba mes visi esame saugūs, arba nė vienas nesame saugus.
– Na, nežinau, ar pasaulyje kažkada buvo arba kada nors bus, jog visi jaustųsi saugūs. Lokalūs konfliktai pasaulyje vyksta be galo dažnai.
– 1947 m. įkurta CŽV. Iki dabar, na, spėkite, susiraskite duomenis, toks labai protingas profesorius pasakė, kad 50, 60, 70 pasaulio šalių Amerika nuvertė vyriausybes.
– O jūs paskaičiavote, kiek Rusija per savo įvairią istoriją nuvertė vyriausybių arba okupavo kitas šalis ir pastatė savas vyriausybes? Priminsiu, kad Rusija yra senesnė valstybė nei JAV, labai gali būti, kad teks priskaičiuoti daugiau atvejų.
– Taip, taip, nuo tų laikų, kai Lietuva turėjo pretenziją būti imperija, bet mes netapome imperija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laiku. Ir paskui mes iki dabar sukėlėme sau nostalgiją, kad rusėnų žemės buvo suvienytos Maskvos caro, mes sakome, kad iš mūsų atėmė žemes, iš mūsų atėmė Ukrainą, Polocką, dar ką nors. Na, tuo metu šičia gyveno tik 25–35 proc. lietuvių, bet mes netapome imperija ir todėl sakome, kad Rusija visada puola. Rusija savo žemes atsiėmė, nes tos žemės buvo mūsų, mes užkariavome. Ir šitas mūsų ambicijas perkeliant mes sakome, kad Rusija visada puola.
– Mus išties buvo okupavę ne kartą.
– O mes buvome Rusiją okupavę. Mes nebuvome okupavę?
– Ir ko ten pridarėme, papasakokite?
– Pašto ženklas, trikampis, Algirdas ties Maskvos vartais. Bet mes neišlaikėm ir sakom, kaip negerai, kad neišlaikėm. Man tai labiau patinka, kai Lietuva ten, kur lietuviai gyvena. Kitataučiai, taip jau susiklostė tradicija... Bet man keista, kad niekas neakcentuoja, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės metu mes buvome užgrobę krikščioniškus kraštus, kurie savo raštiją turėjo. Mes nieko neturėjom, mes buvome atsilikę. Mes kultūriškai buvome atsilikę, užtat perėmėm kalbą, ją vartojom.
– Bet kaip įdomiai mes kalbamės. Aš primenu, kad mes ne kartą buvome okupuoti Rusijos, paskui Sovietų Sąjungos, jūs man iškart – o mes buvome okupavę rusėnų žemes...
– Pala, Sovietų Sąjunga – tai ne Rusija.
– Na, jau tikrai. Rusai joje dominavo, taip pat ir jėgos struktūrose.
– Mano išvada, kad jūs tai sakote su mintimi išbalinti lietuvius, kurie buvo partijų CK sekretoriai, partijų pirmininkai ir taip toliau. Esą jie čia nekalti. Tai buvo ne rusų valdžia, o Tarybų Sąjungos sovietinė valdžia, kuriai labai tvarkingai dirbo lietuviai, prisidėjo prie tos valdžios veikimo.
– Tai rusai ne prie ko?
– Rusai – tik viena iš tautų. Ir gruzinai prie ko, ir lietuviai prie ko, ir latviai prie ko. Visi prie ko.
– Kitaip tariant, pagal jus išeina, kad mes patys save praktiškai okupavom.
– Mes patys savęs okupuoti negalėjom. Bet kai šią frazę pasakėte, jūs prisiminkite ministro Sikorskio žodžius, kad yra klausimas, ar Lenkija okupavo Vilnių.
– Tai kita tema.
– Ta pati tema, jūs ką tik pasakėte frazę. Lenkija negalėjo okupuoti Vilniaus. Jūs ką tik pasakėte frazę, kad mes patys save okupavom.
– Aš tai pasakiau reaguodama į tai, jog tie lietuviai neva patys kalti dėl sovietų okupacijos, mat ėjo CK sekretorių ir kitas aukštas pareigas.
– O Lenkija negalėjo okupuoti Vilniaus, nes Vilnius buvo lenkų miestas. Toks Lenkijos požiūris.
– O kuo tai susiję su Sovietų Sąjungos įvykdyta Lietuvos okupacija? Suprantu, kad jums kilo kažkokių asociacijų.
– Jūs pasakėt, kad išeina taip, kad mes, lietuviai, patys okupavom Lietuvą. O aš jums pasakiau, kad lenkai negalėjo okupuoti Vilniaus.
– Nematau sąsajos, tad pereikime prie vietinių reikalų. Gal turite idėjų, ką keistumėte mokesčių sistemoje? Nes dabar diskutuojama, kad nėra labai teisinga, kai pajamos apmokestinamos skirtingai pagal skirtingas veiklos rūšis: darbo pajamos vienaip, dividendai kitaip.
– Pirmiausia tai, kas parašyta: atšaukti arba sumažinti padidintus mokesčius. Tuos, kuriuos ši valdžia padidino ir naujus pridėjo.
– Kuriuos konkrečiai? Nes PVM nesikeitė, GPM nesikeitė, „Sodros“ įmokos nesikeitė, sveikatos draudimas nesikeitė.
– Valdžia paskelbė: kadangi karui reikia pinigų, jie didina akcizą nuo sausio 1 d. (alkoholiui, tabakui, kurui - LRT.lt). Atšauktume viską, ką jie padidino, ką Lietuvos verslininkai prašė padidinti. Jie kaip Tarybų Sąjungos laikais, kai buvo toks terminas jest mnenije, esą darbo žmonių kolektyvas prašo tarybų valdžios padidinti mokesčius ar ten dar ką nors.
– Gerai, akcizai man aišku. Kas dar?
– Aš esu už tai, kad reikia svarstyti klausimą dėl PVM sumažinimo visiems maisto produktams, tik klausimas, ar iki 0 proc., ar iki 5 proc.
– Nemanote, kad iš to labiau gali išlošti prekybininkai nei vartotojai?
– Jeigu jūs jiems leisite uždirbti, tai jie ir uždirbs. Jeigu jūs, kaip valdžia, sudarysite jiems sąlygas apiplėšti, tai jie ir apiplėš. Bet PVM sumažinimas – tik pirma įžanga. Toliau kitas klausimas, kuris skamba dar baisiau: reguliuoti prekybininkų maržas. Jūsų prekybos tinkle negalima tokioms prekėms uždėti daugiau kaip tiek procentų. Ir kai sako, kad čia negalima, laisva rinka, aš sakau, kad visa tai veikia vaistų srityje.
– Ir paskutinis klausimas: kas iš Lietuvos istorinių asmenybių labai imponuoja, kelia pagarbą?
– Tegul būna Justinas Marcinkevičius. Jis man imponuoja dėl moralinės pozicijos ir moralinio tyrumo, kurį aš pajaučiau iš jo balso tembro, iš jo žodžių konstrukcijų.
