Seime liko tik vienas žingsnis priimti Tautinių mažumų įstatymą.
Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė įstatymui, kuriuo siekiama įtvirtinti ir pagerinti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų teises.
Už balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 14 parlamentarų.
Teisingumo ministerijos projekte, kurį pakoregavo Seimo Žmogaus teisių komitetas, apibrėžiama, kas yra tautinė mažuma, nustatomi jų švietimo, kultūros ir informacijos sklaidos teisiniai pagrindai, sąlygos ir tvarkos.
Lakoniškas įstatymas
Teisingumo ministrė „laisvietė“ Ewelina Dobrowolska kalbėjo, kad Lietuva iki šiol neturi nacionalinio teisinio reguliavimo tautinėms mažumoms.
„To nacionalinio reguliavimo trūkumas lemia, kad mes iki šiol nesutariame ir nežinome, kam turėtų būti taikomas reguliavimas vienoje ar kitoje srityje, kai mes kalbame apie tautines mažumas“, – iš Seimo tribūnos sakė E. Dobrowolska.
Pasak teisingumo ministrės, įstatymas sudaro galimybę atskirti migracijos politiką nuo tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos piliečių.
„Taip, šitas įstatymas yra lakoniškas, jis apibrėžia pagrindinius principus – diskriminacijos draudimo, kultūrinės įvairovės, ne mažiau svarbi švietimo dalis“, – dėstė E. Dobrowolska.
„Šis įstatymas nereguliuoja dvikalbių lentelių, šis įstatymas nereguliuojama aptarnavimo kita kalba, šis įstatymas nereguliuoja asmenvardžių rašymo (...) – tie klausimai turi būti diskutuojami kitų įstatymų rėmuose“, – sakė ji.
Lietuvos regionų frakcijai priklausanti sakė Beata Pietkiewicz sako, kad svarstomas įstatymas nesprendžia tautinių mažumų klausimų.
„Teikiamas (...) įstatymas gražiai apeina svarbiausius mums klausimus, palikdamas prie suskilusios geldos visus, kurie tikėjosi realių sprendimų. Su šiuo įstatymu atrodome kaip Anderseno pasakos „Nauji karaliaus drabužiai“ herojus – drabužių nematė niekas, bet nenorėdami pasirodyti beviltiškais, atsiprašant, kvailiais, giria ir apsimetinėja, kad nauji karaliaus drabužiai nuostabūs“, – teigė parlamentarė.
Anot jos, jei įstatymas bus priimtas, bus tik „uždėta varnelė“ tarptautinėms organizacijoms rekomenduojant Lietuvai sureguliuoti ir įteisinti tautinių mažumų teisinę apsaugą.
„Man kaip paprastai tautinių mažumų atstovei, kaip ir paprastam Lietuvos rusui, totoriui ar baltarusiui šis įstatymas nieko gyvenimo nepakeis“, – sakė B. Pietkiewicz.
Ji teigė palaikysianti įstatymą, nes netiki, kad į valdžią ateinančios politinės jėgos paruoš geresnį projektą.
Apibrėžia, kas yra tautinė mažuma
Projekte tautinei mažumai priklausantis žmogus apibrėžiamas kaip Lietuvos teritorijoje gyvenantis pilietis, kuriam būdinga kitokia nei tautinei daugumai tautinė tapatybė ir kuris siekia ją išsaugoti.
Tautinę tapatybę įstatymu siūloma apibrėžti kaip asmens laisvai pasirenkamą tapatinimąsi su vieno iš savo tėvų ar senelių tautybe, grindžiamą jai būdingų savybių – kultūros, kalbos, tradicijų, papročių – visuma arba bent viena iš šių savybių.
Įstatymu būtų garantuojama, kad niekas negalėtų būti verčiamas įrodinėti savo priklausomybės tautinei mažumai, viešai atskleisti tautinės tapatybės ar atsisakyti priklausomybės tautinei mažumai.
Kiekvienam tautinės mažumos atstovui būtų užtikrinama teisė laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą.
Įstatyme taip pat numatyta teisė tautinės mažumos atstovui mokytis savo kalba.
Numatyta, kad valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti tautinės mažumos gimtosios kalbos pedagogus, įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių mokyti tautinių mažumų gimtosioms kalboms, tautinių mažumų atstovai turi teisę steigti nevalstybines švietimo įstaigas.
Nurodoma, kad tautinei mažumai priklausantys asmenys turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą, jungtis į organizacijas ir partijas, turėti savo žiniasklaidos priemonių, skleisti jose informaciją savo kalba.
Projekte numatyta, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus užtikrina Tautinių bendrijų taryba, kuri teikia siūlymus valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms.
Tarybą sudarytų tautines mažumas vienijančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, veikiančių tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje, atstovai.
Jos atstovais galėtų būti tik tie žmonės, kurių veikla individualiai arba kartu su kitais asmenimis neprieštarauja Lietuvos įstatymams, suverenitetui, teritoriniam vientisumui bei nacionaliniam saugumui.
Teikė kitą variantą
Projekte taip pat apibrėžtos istorinės tautinės mažumos, kurios yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu. Įstatyme numatyta, kad jos turi teisę išlikti ir išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą, o valstybės ir savivaldybių institucijos rūpinasi jų kultūros, tradicijų, papročių ir kalbos išsaugojimu.
Numatyta, kad siekdama užtikrinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, Lietuva bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis ir užsienio valstybėmis, išskyrus tas, kurios pripažintos teroristinėmis ar remiančiomis terorizmą.
Seimas Tautinių mažumų įstatymą ėmėsi svarstyti birželio viduryje, jį kritikuoja dalis opozicijos, tarp jų – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Rita Tamašūnienė birželį taip pat teikė prieš dešimtmetį su kolegomis registruotą Tautinių mažumų įstatymo projektą, tačiau parlamentas jį atmetė be grąžinimo tobulinti.
R. Tamašunienė tuomet teigė, kad Teisingumo ministerijos projektas „nieko nesukuria, o tik apibendrina tai, kas yra, įneša daugiau netikrumo“, todėl parlamentarė jį vadino niekiniu.
Vasaros pabaigoje įstatymui iš esmės pritarė Tautinių bendrijų taryba, įstatymą svarsčiusi Žmogaus teisių komiteto prašymu. Taryba prašė įstatymų leidėjų atsižvelgti į mažumų išsakytas pastabas, susijusias su kalbos vartojimu, ugdymu tautinės mažumos kalba, istorinėmis tautinėmis mažumomis.
Taryba taip pat perdavė bendruomenių prašymą išbraukti įstatymo punktus, jų teigimu, suponuojančius abejones dėl tautinių mažumų lojalumo valstybės suverenitetui, teritoriniam vientisumui ar nacionaliniam saugumui. Anot bendruomenių, šios nuostatos perteklinės, nes jau yra kituose teisės aktuose.
Tautinių mažumų įstatymo Lietuvoje nėra nuo 2010 metų, kai baigė galioti tuometinė redakcija.
