Ankstesni rinkimai įrodė – patekti į Seimą galima ir iš paskutinės sąrašo vietos. Šiemet septynių partijų sąrašuose – 141-as kandidatas. Kai kurie įrašyti 141-muoju – mažai visuomenei žinomi veidai, bet yra ir žinomų politikų. Komunikacijos ekspertai sako, jei negali būti pirmajame penketuke, būti paskutiniu daug geriau nei kažkur per vidurį. Politologų vertinimu, sąrašo pabaigoje politikai atsiduria ir dėl motyvacijos, kad juos išrinks, stokos, ir už bausmę.
Maždaug 12 į vieną vietą. Toks bus kandidatų konkursas artėjančiuose Seimo rinkimuose. Iš viso 15 sąrašų. Yra partijų, kurios kelia mažiau nei 70 kandidatų ar vos trisdešimt kelis. Bet septynios siūlosi užpildyti visą Seimą – jų sąrašuose po 141 kandidatą.
Trys partijos 141 numeriu įrašė mažai žinomas pavardes.
Liberalų sąjūdžio sąraše paskutinis – Justinas Pranys. Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos – Tatjana Paramonova. Tėvynės sąjunga paskutiniu įrašė Liutaurą Kazlavicką.
„Jeigu partijos sąraše paskutinėje vietoje esantis kandidatas nėra labai žinomas, tai tiesiog turbūt dėl reitingavimų taip išeina“, – sako komunikacijos specialistė Berta Čaikauskaitė.
Bet kai sąrašo gale – puikiai visuomenei žinomas veidas – tai strategija, sako ekspertai.
Pavyzdžiui, paskutinis „valstiečių žaliųjų“ kandidatas – Ignas Vėgėlė.
„Tai, kad jis yra 141, – tai tam tikra prasme politinė deklaracija, kad partija nėra svarbi, partija nėra reikalinga – aš galiu būti ir paskutinis, ir tai man vis tiek nesutrukdys patekti į Seimą“, – vertina Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Matas Baltrukevičius.
„Tu renkiesi paskutinį, kad galėtum būti šiek tiek išskirtinis. Apskritai rinkimai yra apie tai, kad tave pastebėtų, pamatytų ir kada tave pažymėtų, tavo numerį“, – komentuoja komunikacijos specialistas Liutauras Ulevičius.
Kitokia situacija, anot M. Baltrukevičiaus, su Regionų partijos sąrašą užbaigiančia Živile Pinskuviene ir taip pat paskutiniu Demokratų „Vardan Lietuvos“ kandidatu Virginijumi Sinkevičiumi. Jie, esą, būti Seime paprasčiausiai nenori.
„Manau, kad čia susiję su jų motyvacija. Nes iš esmės – jeigu vienas iš jų ar abudu būtų 2-3 numeris sąraše, tai tarsi labiau įpareigotų“, – mano jis.
Dar kitoks socialdemokratų scenarijus. Jų 141 numeriu įrašytas Mindaugas Sinkevičius.
Jis pirmos instancijos nuteistas „čekiukų“ byloje. Komunikacijos ekspertai sako, kad įrašydami M. Sinkevičių paskutiniu socialdemokratai atsakomybę permeta rinkėjams.
„Paskutinis sąrašo numeris yra patapęs, pavadinkim, tokia skaistykla politikams, kurie ką nors prisidirba. Ir kurie šiaip tarsi, taikant aukštus standartus, nelabai galėtų dalyvauti rinkimuose“, – teigia L. Ulevičius.
„Jeigu jis surinks tuos balsus ir bus išreitinguotas į aukštesnę poziciją, tada socialdemokratai sakys – na, va – rinkėjai patys pasirinko, ir mes čia nusiplaunam rankas“, – komentuoja B. Čaikauskaitė.
Komunikacijos specialistė B. Čaikauskaitė sako, kaip bežiūrėsi – jeigu negali būti tarp sąrašo lyderių, būti paskutiniu visada geriau nei kažkur per vidurį.
„Rinkėjo psichologija. Kai tu ateini ir balsuoji, tai dažniausiai žiūri į tą pirmą penketuką, dažnai būna, kad mes turim savo kažkokių laimingų skaičių – na, tai pasižiūrim ir į tokį numerį, ir dažnai pasižiūri – įdomu, kas yra tas paskutinis numeris“, – kalba B. Čaikauskaitė.
Spalį vyksiančiuose rinkimuose perrinkimo dar vienai kadencijai sieks 128 dabartiniai Seimo nariai. Tarp kandidatų – ir 8 merai bei 4 europarlamentarai.
