Remigijus Žemaitaitis šiuo metu bando pagauti laimės paukštę. Pagarsėjęs antisemitiniais pasisakymais, jis buvo priverstas trauktis iš Seimo po nepalankaus Konstitucinio Teismo sprendimo, bet paskui įgijo antrą kvėpavimą, sukūrė partiją „Nemuno aušra“ ir dabar siekia laimėti kuo daugiau mandatų Seimo rinkimuose. Jis aptarinėjamas tiek diplomatų susibūrimuose, tiek žmonių virtuvėse, nes yra šių rinkimų nežinomasis.
Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose kandidatuojančių partijų ir koalicijų paklausėme, kas sėkmės atveju taptų jų ministru (-e) pirmininku (-e) arba kokį politiką (-ę), pretenduojantį (-ią) į šį postą, jie remtų. „Gedimino pr. 11“ – rinkimams skirtas projektas, kuriame partijų ir koalicijų įvardinti potencialūs šalies premjerai atsako į LRT.lt portalo žurnalistų ir Vilniaus universiteto mokslininkų klausimus.
Pats R. Žemaitaitis pasižymi hiperaktyvumu, jo mintys šaudo greičiau, nei išeina jas išreikšti žodžiais, todėl per interviu politikas ne kartą nukrypo į šoną. Politikas pasižymi ir chamiškumu, pats pripažįsta, kad gana dažnai keikiasi, bet dievagojasi, kad prie vaikų stengiasi taip elgtis kuo mažiau. Jam siaubingai nepatinka nuglostytas, korektiškas politikų elgesys, todėl neatrodo, kad pats labai gailėtųsi dėl keiksmažodžių, išsprūstančių bendraujant su rinkėjais.
Ko reikia Lietuvos gynybai?
– Pradėsiu nuo bendresnio klausimo. Jūsų tinklapyje perskaičiau tokį labai trumpą rinkimų programos tikslų sąvadą. Ten sakoma, kad „užsienio politikos srityje grįšime prie sprendimų priėmimo vadovaujantis konstituciniu principu, kad užsienio politika visų pirma turi tarnauti mūsų šalies saugumui ir piliečių gerovei“. Gal galit išplėsti, ką tai reiškia, nes šiomis geopolitinėmis aplinkybėmis užsienio politika yra gana svarbi sritis Lietuvai?
– Užsienio politika yra labai svarbi sritis. Dėl ko? Todėl, kad mes esame savotiška kryžkelė tarp Rytų, Vakarų Europos bei Šiaurės Europos. Pagal žemėlapį Latvija, Estija ir Lietuva galėtų būti kaip ir Šiaurės valstybės, bet Vakarų politikai sako, kad čia Rytų valstybės, nors mes nesam Rytų valstybės. Tą reikėtų pakankamai ryškiai atskirti.
Dėl ko kalbama apie konstitucinį principą? Kalbama apie karinį konfliktą. Mes visą laiką buvome buferinė zona tarp Vakarų ir Rytų, kaip ir kažkas turi apginti. Mūsų įsipareigojimas NATO finansuoti gynybą 2 proc. turi išlikti, bet pinigų panaudojimas turi būti labai aiškiai kontroliuojamas. Nes kai šiandien dienai mes kariuomenei naudojame pinigus, tai yra visiškai neaišku, kaip mes juos naudojam.
– O kas konkrečiai jums neaišku?
– Žiūrėkit, dabar mums sako: vienu metu turėsime Vokietijos brigadą, nacionalinę diviziją, tada privalomą visuotinį šaukimą, tada pirksime oro gynybos sistemas ir „Leopard“ tankus. Visa tai patenkinti mums reikia 2 mlrd. eurų. Ar mes turime pinigų? Neturime.
– Na, Seimas pritarė pakeitimams, kurie tarsi didina gynybos biudžetą.
– Bet ten tik vos 400 mln. eurų, tai nieko nereiškia, nulis. Tau reikia jų penkerius metus, tai reiškia nieko. Po penkerių metų Vladimiro Putino neliks, kaip pavyzdys. Manau, kad ir greičiau. Mano nuojauta paprastai neapgauna.
Dabar aš užduodu klausimą vadovams ir valstybei: pasakykite, koks prioritetas labiausiai apsaugos valstybę?
– Būtų labai gerai, kad jūs ir pasakytumėt.
– Aš ir pasakysiu. Įsivaizduokit, aš esu žmogus valdančiojoje daugumoj, einu pas prezidentą ir sakau: „Žiūrėkit, prezidente, jūs pateikėt tokią pageidavimų plokštelę, bet...“ Mano galva, reikia pasižiūrėti, kas įvyko Ukrainoje ir kiek pavyko Ukrainoje išgelbėti žmonių bei strateginių ar energetinių objektų. Ir kas apsaugojo? Apsaugojo oro gynybos sistemos. Reiškia, pas mus prioritetas Nr. 1 yra oro gynyba.
Dar mes turėsime Vokietijos brigadą, kad užtikrintų mūsų ir koalicijos partnerių saugumą, patvarumą. Reiškia, prioritetas Nr. 2 yra brigada. Kadangi mums reikalinga brigada, o brigada bus integruota su oro gynybos sistemomis, naikintuvais bei panašiai, tai toliau aš nematau, kad mums reikalinga divizija ar tankai, ar privalomo šaukimo plėtimas.
– Tačiau nacionalinės divizijos kūrimas ir tankų pirkimas yra priderintas prie NATO planų rytinio flango gynybai. Daroma prielaida, kad Rusijos karas prieš NATO būtų manevrinis, o tai reiškia, kad pajėgoms reikės manevruoti, reikės tankų. Šiuo atveju kalbame ne tik apie Lietuvos, bet apskritai apie viso rytinio flango gynimą.
– Žiūrėk, divizija. Ką aš paklausiau 2012 metais susitikęs su Angela Merkel dėl dujų terminalo? Aš uždaviau klausimą apie regioninį dujų terminalą. Tada buvo labai diskusijų, labai daug diskutavau tada. Aš klausiau: ką jūs manote apie regioninį LNG terminalą Lietuvai, Latvijai ir Estijai? Ji sako: „Esate absoliučiai teisus, nesuprantu, kodėl Lietuva priėmė kitokį sprendimą ir pasistatė savo.“
Tai jei kalbam apie diviziją ir jei pagal NATO reglamentavimą, standartą ir neformalų ministrų ir prezidentų susitarimą mes turime būti regione, tai šitoje NATO divizijoje turi būti Latvija, Lietuva, Estija. Klausimas, ar prezidentas, ministras pirmininkas veda derybas su Latvija ir Estija dėl bendros divizijos.
– Tai pagrindinė idėja yra bendra Baltijos šalių divizija ir bendras finansavimas?
– Taip, bendra divizija ir bendras finansavimas. Dėl ko? Todėl, kad kai tu turi Estijos, Latvijos ir Lietuvos diviziją, tai reiškia, tu turi didesnes galimybes turėti oro gynybos sistemas. Toliau yra Lenkija, kuri šiandien oro gynybos sistemas perka iš Pietų Korėjos. Tai labai modernios sistemos, Izraelis turi tris, todėl ir apgynė nuo 300 dronų „Shahed“, aišku, teritoriniu principu jie tris kartus mažesni.
O kitoje pusėje mes turime Kaliningradą. Tai reiškia, mums reikalingas brigados jungimas į šitą pusę. Aš iš karto sustrateguoju, ko mums reikia. Divizija nėra Lietuvos prioritetas, divizija yra trijų Baltijos šalių prioritetas.
Pastaba: Estija nacionalinę diviziją, sudarytą iš dviejų pėstininkų brigadų, logistikos, artilerijos, ryšių batalionų bei vadavietės, įsteigė 2022–2023 m. sandūroje. Latvija kol kas nekūrė nacionalinės divizijos.
Aš atmetu tankus, nes tankai parodė, kad jie yra visiškai neefektyvūs. Nes čia yra ne Vokietija. Mes esame kaip siena, kuri atlieka gynybinę funkciją. Ne puolamąją, gynybinę. Mums tankų gynybai nereikia, nes jeigu tu su tanku atvažiuosi į Švenčionėlius, į Pabradę ir prie „Maximos“ sustosi, tanko koordinates kas nors perduos, užteks, kad pakels droną, dronas atskris ir tavo tankas susprogs.
Privalomo visuotinio šaukimo mums šiandien nereikia, nes mums reikia grįžti į mokyklas. Kai aš mokiausi, buvo karinė parengtis. Kiekvieną penktadienį mokytojas Grišius man dėstė: kaukės, chujaukės, važiavimai ir panašiai.
– Bet tai civilinė sauga, ne karinis parengimas.
– Jeigu pasakysi „civilinė“, tai apkaltins tave rusų laikais. Apkaltins, patikėk, jau man užtenka, kad aš kremlinis, už nieką nukentėjęs. Aš jį dabar darau karinį, pritraukiu prie lietuvių žodyno.
Įsivaizduok, kad tu esi mano direktorė. Aš sakau, kaip mums šiandien uždirbti pinigų, kad karinį parengimą paimti kaip verslą? Šiandien Lietuvoje žmonės turi tokius aparatus. Kas čia toks aparatas, tavo manymu, yra? (Nupiešia ant lapo stačiakampį.)
– Panašus į netaisyklingą stačiakampį...
– Šiandien, kad nueitume į susitikimą kavinėje ar restorane, pasispaudžiame „Google Earth“ ar „Waze“. Tai užduokime klausimą, kiek jaunimas Vilniuje gaudosi be telefonų, kiek Lietuvos jaunimas žino, kur yra miškai, kur yra ežerai, kur yra upokšniai, kur yra upės, kur dirbtiniai malūnai padaryti, kiek jie žino ką nors Šilutės, Šilalės rajone?
– Kodėl jūs tik apie Šilalę ir Šilutę? Kaip suprantu, norite išmokyti jaunimą pažinti savo aplinką?
– Taip. Tu turi pažinti savo priešą, o kad pažintum savo priešą, turi pažinti savo aplinką. Tą reikia mokytis iš palestiniečių, reikia mokytis iš Afganistano. Kadangi aš Kandahare misijoje buvau, žiūrėjau, kaip jie tą procesą daro.
Taip pat skaitykite
– Misijoje Kandahare buvot kaip kas?
– Kaip NATO delegacijos vadovas, aš gi dvejus metus buvau NATO delegacijos vadovas. Kai mane kaltina prorusiškumu, tai aš sakau, pirma pasidomėkit, kokias aš pareigas užėmiau.
Pastaba: R. Žemaitaitis 2015 m. gruodį–2016 m. lapkritį buvo Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas.
Tai dabar žiūrėkit. Visi bunkeriai Palestinoje yra sujungti požemine sistema, visi bunkeriai nueina į kažkokį „Hamas“ namą. Tas pats yra Afganistane, ta sistema veikia. Visas Vilnius turi ką? Požeminius vandens ir nuotekų tinklus.
– Ir juos reiktų pažinti?
– Visus, visus... Kaune yra viena geriausių saugyklų po žeme. Tai jeigu yra apgultis, žmonės žino, kad turi subėgti į tuos požeminius tinklus. Dabar valstybė turi statyti ten ventiliatorius. Pavyzdžiui, kai važiuoji slidinėti, matyti, kaip kalnų tuneliuose propeleriai sukasi. Pas mus yra kur nors? Nėra nė vieno. NATO aš esu viską pervaręs, aš esu tiek pervaręs, dėl to jie manęs ir nepaima ant kalbėjimo šitų dalykų, nes aš faktais dedu.
Dabar aš užduodu klausimą apie Rusnę. Dėl ko aš vokiečių laikus prisimenu, kai rusai užėmė Šilutę? Nes jie į Rusnę neįėjo ir mano senolių neiššaudė dar keturias dienas. Kai vokiečiai traukėsi, jie tiltą susprogdino, o rusai nežinojo, kur apeiti, kur yra siauriausios dalys, kaip patekti į Rusnę.
Tai dabar klausimas, kiek Lietuvos žmonių žino miškus, pralaidas, užkardas, žvyro karjerus ir panašiai. Tai aš ir siūlau, kad kariuomenės finansavimo pilnai užtenka. Jeigu mes kalbame apie lytinio ugdymo tas pamokas, tai kodėl iš tų gyvenimo įgūdžių nepadaryti, kad 70 proc. būtų karinė parengtis, kaip pavyzdys, ir 30 proc. kalbėti apie saugų seksą. Mokykloje turi įsijungti robotika, dronų valdymas. Šiandien jei jaunuoliui sugenda motociklas, automobilis, jie nežino, kaip suremontuoti, veža į servisus.
– Na, bet jei kas ir turi išmokyti jaunuolius susitaisyti motociklą ar automobilį, tai ne mokykla, o tėvai.
– Tai ką ir kalbu, dabar nebemokam, aš savo vaikus mokinu.
– Tai labai puiku, tokia ir yra tėvų užduotis.
– Bet tėvai neprisideda, viskas, Vakarų pasaulis. Nafik, vaiką pagimdė, ketvirtą dieną nutraukė žindymą ir sako nafik, man čia juodas vargas tas vaikas, aš nežinau, kas čia atsitiko mano gyvenime.
– Bet juk valstybė negali perimti tėvų vaidmens.
– Pameni, mokykloje buvo darbų pamokos? Ką vyrai darydavom? Tekindavom, su metalais dirbdavom, guolius statydavom – mes viską dirbdavom. O dabar to nėra! Iš mokyklų staklės išimtos. Nes tai prieštarauja vaikų saugumui. O taip!
Santykis su Rytų valstybėmis
– Mes jau labai toli nuklydome. Šiuo atveju mano pirmas klausimas buvo apie užsienio politiką: ką mes darysime su Rusija ir Baltarusija? Ką mes darysime su Kinija, su kuria pastaruoju metu santykiai buvo ganėtinai paaštrėję?
(Išsitraukia iš kišenės 100 eurų banknotą.)
– Ar jis turi kvapą? Pinigas kvapo neturi. Šiandien jūs sakote apie užsienio politiką. Didžiausi Vokietijos bankai dirba Rusijoje. Valstybinė energetikos įmonė investavo dabar dar 5 mlrd. į branduolinę energetiką ir naftos išgavimą. Visos kitos vokiečių kompanijos persivadino, persipardavė arba per Serbijos įmones sėkmingai dirba Rusijoje. Prancūzijos didžiausia metalurgijos įmonė ir „Boeing“ didžiausia gamykla visą rūdą, visą plieną toliau ima iš Rusijos.
Tai jeigu mes kalbame apie užsienio politiką ir vertybes, klausimas, ar Lietuva gali turėti įtakos užsienio politikoje, kad Prancūzija pakeistų sprendimą. Yra vienas variantas, kurio Lietuva neišnaudojo. Kai Baltarusija leido migrantus per Lietuvos sieną, ką reikėjo daryti? Reikėjo įduoti jiems telefonus, duoti koordinates, kur yra Bundestagas, ir tiesiai juos į Vokietiją nusiųsti.
– Būtume tapę pereinamuoju kiemu.
– Nesvarbu. Nes Vokietija nesupranta, kad mes esame buferis. 2015 m. lankiausi Briuselyje, OLAF organizacijoje (tai Europos kovos su sukčiavimu tarnyba). Turėjome problemų su kontrabandos skaičiais. Aš sėdžiu susitikime: sakau, žiūrėkit, apie 40 proc. kontrabandinių rūkalų eina per Estiją, Latviją, Lietuvą. Jūs mums duodat 0 pinigų apsaugai, bet mus dusinat. Ar jūs nenorėtumėt prisidėti prie rentgeno sistemos? Prie kontrolės sistemos?
Mes tada įrodėm, kad jiems tai atneša finansinę žalą. Dar Londonas buvo Europos Sąjungos nariai ir tas vienas iš narių sako: „Jūs absoliučiai teisūs, mes turime tą pačią problemą Jungtinėje Karalystėje.“
– Bet Europos Sąjunga prisidėjo prie Lietuvos sienų tiek su Baltarusija, tiek su Rusija apsaugos ir kontrolės sistemų įrengimo.
– Europos Sąjunga prisidėjo, bet užsienio politiką jie su šituo agresoriumi toliau vykdo. Mes esam kvailio vietoje.
– Tai ką siūlot daryti?
– Aš siūlau, kad Europos Vadovų Taryboje mūsų prezidentas... Beje, nėra tiksliai apibrėžta, kas mums atstovauja Europos Vadovų Taryboje, čia turime tą dilemą. Pavyzdžiui, nemanau, kad valdančioji dauguma turėtų kelti klausimą, ar turėtų premjeras važiuoti. Čia turėtų prezidentas su premjeru atsisėsti ir pasišnekėti. Jei tai užsienio politikos ar gynybos klausimai, važiuoja prezidentas, ekonominiai santykiai – važiuoja premjeras.
Dabar klausimas, ar mūsų prezidentas tinkamai atstovauja mūsų valstybei? Šiandien aš nematau, kad mes tinkamai būtume atstovaujami. Tarsi sako, mes nuvažiavom, kažką pasakėm, bet grįžtam, aš žiūriu, kad toliau Vakarų pasaulis tą patį daro.
Klausimas, kiek mūsų valstybės vadovas turi šalių, kurios jį palaiko? Ar Latvija palaiko? Estija, Lenkija, Vengrija palaiko? Austrija? Kas mus palaiko?
Jūs nepatikėsite. Prieš mėnesį ar pusantro Uzbekistane vyksta viena didžiausių maisto parodų. Stendas: Estija, Latvija, Suomija. Mumis latviai, suomiai, estai pasiuntė ant trijų raidžių.
– Jūs norit pasakyti, kad visos valstybės elgiasi gudriau nei Lietuva: esą jos uždirba pinigus tiek iš Rusijos, tiek iš kitų Rytų šalių?
– Mes liekame kvailio vietoje, negauname ne tik politinės, bet ir ekonominės naudos. Jeigu norime gauti politinę naudą, kad valstybė važiuotų, judėtų, kad galvotume, kas bus po 10–15 metų, mes turime žiūrėti, kas bus mūsų strateginiai partneriai. Strateginiai partneriai mūsų gali būti Kazachstanas, Tadžikistanas, Kirgizija, žiūrint į Rytus. Dabar nekalbu apie Vakarus, nes ar taip, ar taip mūsų tie santykiai ten geri, išskyrus Vengriją, Serbiją, Juodkalniją, bet čia kiti niuansai.
Dėl ko Kazachstanas ir kitos šalys mums įdomios? Dėl to, kad jie neturi išėjimo prie jūros. Ką tai reiškia? Jiems reikia pagalbos. Sakai, žiūrėkit, va, chebra, mes turime geležinkelius, mes turime siaurąsias vėžes. Jau į Lenkiją eina plačiosios vėžės. Jie gali ir į Latviją paduoti krovinių, ir į Estiją. Bet paduoti į Latviją yra toliau, į Estiją – dar toliau. Reiškia, vienintelis šansas – per Baltarusiją, per mūsų geležinkelius ir per mūsų uostą.
– Bet per Baltarusiją? Reikės su jais bendradarbiauti. Baltarusija dabar yra su Vladimiru Putinu, ne su mumis.
– Bet žiūrėkit, nėra jis amžinas. Baltarusijos žmonės jau buvo praktiškai su mumis, dar 2011–2012 m. mes būdavom tarpžinybinėse delegacijose, jie ten patys sakydavo: „Galų gale nafik tos Rusijos atsikratysim.“ Ir mes juos įvarėm. Mums juos reikia prijaukinti. Tai yra sudėtingas darbas. Kai kas sako, kad niekada gyvenime nepavyks to padaryti. Bet žiūrėkit, buvo, kas kalbėjo, kad Lietuva niekada nebus Europos Sąjungoje, nebus NATO. Bet esame.
– Tai suprantu, kad siūlote stengtis ištraukti Baltarusiją iš Rusijos glėbio?
– Vienareikšmiškai. Ir mums reikia dėti visas pastangas, kad Kaliningradas paskelbtų nepriklausomybę ir norėtų turėti atskirą valstybę.
– Ir kaip mes tai galim padaryti?
– Tik ekonominiais santykiais.
– Dar dėl politikos Kinijos atžvilgiu norėčiau žinoti: ar norėtumėte keisti tą status quo, kuris susiformavo, kad palaikome Taivaną, bet nebesiveliame į tolesnius pykčius su Kinija.
– Man blogai kalbėti, nes aš šešerius metus buvau Taivano delegacijos narys, ne vieną kartą esu ten skridęs ir ne vieną gamyklą planavome atidaryti.
– Jei norite, jūs galite remti dabartinę politiką.
– Aš neremsiu Taivano: ir tada nerėmiau, susitikimuose su vadovybe sakiau, aš niekada nesieksiu, kad jums būtų blogiau, kad jūs taptumėte Taivano ambasada. Tokiu atveju jūs iškart įeisite į karinį konfliktą su Kinija ir su Amerika.
Pastaba: Taivanas Lietuvoje neturi ambasados, bet turi ekonominę atstovybę. Kinų kalba ji vadinasi Taivano atstovybė, anglų kalba – Taivaniečių. Kitose šalyse prekybinės atstovybės pavadintos Taivano salos sostinės Taipėjaus pavadinimu, tai labiau tinka ir patinka komunistinei Kinijai, laikančiai Taivano salą savo sudėtine dalimi.
Na, jie sako, mes norim nepriklausomybės. Mes kaip tik buvome Latvijoje, „Radisson“ viešbutyje, buvo kažkoks minėjimas ir aš pasakiau kalbą. Aš pasakiau: „Norėčiau jums palinkėti siekti diplomatiniais keliais, kad pasaulis jus pripažintų kaip valstybę, kad ekonominiai ir socialiniai santykiai būtų kuo stipresni, kuo glaudesni, bet kartu išlaikyti santykį su Kinija, nes Kinija yra tokia pati neprognozuojama šalis, kuri bet kada gali panaudoti karines priemones prieš jūsų gyventojus. Klausimą turite išsikelti, ar norite, kad kariniame konflikte dalyvautų jūsų gyventojai, nesivystytų jūsų ekonomika.“
Pasirodo, aš buvau visiškai teisus. Aš pasižiūrėjau, kaip amerikonai išdūrė Taivaną. Jei Taivanas turėjo trečios kartos lustų technologiją, dabar Amerika jau investuoja į ketvirtą ir penktą. Kol kinai su Taivanu bandė aiškintis santykius, amerikonai pasinaudojo konfliktu, pūkšt, paėmė technologijas ir vysto į priekį.
– Tai jeigu jūsų partija laimėtų rinkimus, jūs taptumėte premjeru, ar jūs inicijuotumėte, kad Taivano atstovybės pavadinimas būtų pakeistas į Taipėjaus?
– Aš už Taipėjaus.
Nuostatos dėl Krymo aneksijos
– Mane taip pat domina jūsų požiūris į Krymo aneksijos (ne)teisėtumą. 2014 m. Seimui svarstant rezoliucijos projektą dėl padėties Ukrainoje būdamas Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku pasiūlėte iš rezoliucijos išbraukti žodžius, kad Lietuvos Seimas nepripažįsta referendumo dėl Krymo atsiskyrimo nuo Ukrainos.
Laikėtės pozicijos, kad Rusijos surengtas referendumas Kryme buvo teisėtas. Jūs okupuoto Krymo parlamentą laikėte teisėtu, nors tai buvo okupantų surengtas šou. Tai tikrai skambėjo kaip paimta iš Vladimiro Putino ar Sergejaus Lavrovo užrašų.
– Man bėda, kad aš pasakiau ir iškart suformavo nuomonę, kad aš iš V. Putino kalbos pasiėmiau. Toliau niekas manęs nebeklausė, nors buvo labai daug mano interviu duota. Aš pasitelkiau analogiją su Katalonija. Sakau, Katalonija irgi pasiskelbė nepriklausoma valstybe. Jie visi sako, nu jo. Tai sakau, kuo Katalonija skiriasi nuo Krymo.
– Bet į Kataloniją bent jau pastaruosius kelis šimtus metų nebuvo įvestos karinės pajėgos. Tai yra autonominis Ispanijos regionas, turintis nepriklausomybės siekių.
– Esi teisi, bet aš kalbu ne apie karinį dalyką, o apie politinį. Aš suprantu, ką tu nori pasakyti. Aš suprantu, kas yra tautoje paaiškinta, kad maždaug aš tas buvau, kuris pasakiau, kad blyn, Krymą gerai, kad jūs pasiėmėt. Nors aš pasakiau, kad tai didžiausia nesąmonė, ką jūs padarėt. Ir kad Europos Sąjunga prie to privedė, o pagrindinė tai buvo A. Merkel, jeigu jau taip atvirai. Paskutinį pokalbį tai aš labai gerai prisimenu su ja, kaip ten baigėsi viskas.
Kai paskelbė nepriklausomą valstybę ten tame Kryme (paskui „paprašė“ prisijungti prie Rusijos – LRT.lt), pasaulis į šoną nuėjo ir nieko nesakė. Pasaulis tiesiog stebėjo. Pasaulis pasakė, kad čia yra dviejų valstybių reikalas. Ir tą padarė mūsų strateginiai užsienio partneriai.
Pastaba: Rusijos įvykdyta Krymo okupacija ir aneksija buvo pasmerkta daugelio pasaulio valstybių, tarp jų JAV ir Europos Sąjungos, kurios pritaikė sankcijas susijusiems asmenims. Bet Ukrainai tuo metu nebuvo teikiama ginkluota parama, o kai buvo vykdomos derybos Minsko susitarimų dėl karo Donbase formatu, Krymo grąžinimas Ukrainai buvo minimas labai retai arba beveik neminimas.
Ir po to galiu pasakyti, kad Kazachstane buvo konferencija, mane pakvietė pranešimą skaityti. Vakaro metu ten sėdėjo tas ambasadorius jų, kiti žmonės, aš sakau, patraukiam telefonus, jūs man paaiškinkit. What a fuck, sakau. Jūs man paaiškinkite. Jie taip sėdi, sako: „Nu, žiūrėk, tai jeigu jie atidavė mums, tai mes jį ir pasiėmėm.“ Sakau, kas jums atidavė? Europa, Vakarų pasaulis, Amerika. Nieko nedarė nuo tų oranžinių revoliucijų, kai mūsų Valdas Adamkus ten skrido. Tai Vakarai, sako, nieko nedarė, o mes pasinaudojom proga pasiimti.
– Jūs mėgstat analogijas. Įsivaizduokit, jūs padedat 100 eurų ant stalo, kažkur žvalgotės, aš pasiimu ir pagal tokią logiką, kaip čia supasakojote dėl Krymo, tie pinigai mano? Ar jūs manot, kad tai gerai? Juk tai būtų vagystė.
– Taip, tai vagystė. Todėl aš ir sakau: de facto Krymas yra Rusijos, o de jure – Ukrainos. Ir tada sakiau, visuose debatuose.
– Ne, jūs sakėte, kad okupacinėmis sąlygomis suformuotas Krymo parlamentas turi teisę skelbti referendumą.
– Taip, kaip ir okupacinis parlamentas Lietuvoje buvo.
– Palaukit, mūsų okupacija buvo neteisėta, todėl mūsų atsiskyrimas teisėtas.
– Taip, neteisėta okupacija. O ar aš kur nors pasakiau, kad Krymo okupacija teisėta?
– Jūs sakėte, kad okupacinės valdžios patvirtintas Krymo parlamentas turi teisę rinktis ir spręsti dėl Krymo likimo.
– Taigi aš tau sakau: tuo metu, pagal tuos metus, kai Lietuva buvo okupuota, susirinko parlamentas ir pasitvirtino visus dokumentus. Tai pagal analogiją sakau, kad okupantai okupavo, atsisėdo, pasidarė parlamentą ir išsirinko.
– Ir jūs sakėt, kad turėjo tam teisę.
– Nes jie okupavo tą teritoriją. Aš nesakau, kad tai yra jų teisė, bet sakau, kad jie pasiima tą teritoriją ir ji yra jų. Taip, kaip rusai atėjo, atėmė Lietuvą, keliasdešimt metų mus dusino ant žemės paviršiaus, jie okupantai buvo. Ir kodėl niekas nesakė, kad rusai okupavo Lietuvą?
– Na, kaip nesakė, JAV niekada nepripažino Baltijos valstybių okupacijos (1940 m. JAV valstybės sekretoriaus Benjamino Welleso paskelbtas pareiškimas, prie šios deklaracijos prisijungė dar 50 valstybių).
– Kada? Tik nuo aštuoniasdešimtųjų. O kai mes paskelbėm nepriklausomybę, kitos valstybės turėjo pripažinti. Kokia valstybė pirma turėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybę? Turėjo pripažinti JAV. O ji kelinta pripažino? Šešiasdešimt trečia.
Pastaba: Islandija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. vasario 11 d., Jungtinės Valstijos – 1991 m. rugsėjo 2 d. Jei skaičiuosime dar SSRS sudėtyje buvusių valstybių Lietuvai suteiktą pripažinimą, tai JAV Lietuvos nepriklausomybę pripažino 45-oji.
Aš tai sakau dėl tos pačios Ukrainos: tuo metu okupantas atėjo, atsisėdo į kėdę, užėmė savo žemes, Europa leido, pasaulis leido. Ir sako: čia yra mano parlamentas.
– O jūs plojat katučių ir sakot: taip, taip, taip, čia jūsų parlamentas.
– Aš neploju, aš konstatuoju faktą: Krymo parlamentas buvo išrinktas teisėtai.
– Ar okupanto veiksmai gali būti teisėti? Ar okupacija yra teisėta?
– Bet aš tau sakau, kad Krymas de facto priklauso Rusijai, o de jure – Ukrainai. Dabar tu man pasakyk, ar okupacijos metu Lietuvoje priimti sprendimai yra teisėti? Jeigu ne, tai pagal tai mes turime atimti visų profesorių statusus. Aš ir sakau, kad juridiškai negali būti Krymas jų, bet okupuotoje teritorijoje galioja jų įstatymai, kaip kad galiojo Lietuvoje okupacijos metu.
Keiksmažodžiai ir chamizmas
– Pereikime prie kitos temos: jūs, kaip politikas, pasižymite ganėtinai chamišku elgesiu. Pavyzdžiui, Joe Bideną vadinate bidonu, prieš savivaldos rinkimus buvo nutekėjęs garso įrašas, kur sakėte rinkėjams „jeigu bl*t balsuosite už Skvernelį – užmušiu“. Jūs čia Donaldą Trumpą kopijuojat, ar kažkokie kiti sumetimai? Ar taip geriau išeina su rinkėjais bendrauti?
– D. Trumpo dar nebuvo, kai Andrius Kubilius buvo mane užknisęs, ir tada pasakiau, kad A. Kubiliui reikia subinę išspardyti, o Landsbergiui su patelne duoti. Aš esu, visų pirma, žmogus, ne politikas, ir mane jau tiek yra prinervinęs ir užknisęs tas barchatinis, minkštas [kalbėjimas], visi maždaug pataikauja.
– Politinis korektiškumas?
– Tai ne politinis korektiškumas, tai prostitucija. J. Bidenas ir yra bidonas, nes per savo kadenciją jis Ameriką galutinai sužlugdė. Atvarė leftistus, dabar leftistai yra viršuje. Dabar mes turime Izraelio ir Palestinos konfliktą, turime beviltišką situaciją Ukrainoje ir Rusijoje, kai J. Bidenas stovi su Kamala Harris ir papildomai nebeduoda pinigų. Bidonas padarė visa tai, kad šiandieną Amerika nebeturi galių.
O Amerika galių pradėjo nebetekti tada, kai prezidentu tapo Barackas Obama. Tas bičiukas atėjo, jis galvojo, kad visur socializmas, nesuprato, kad nacionaliniai interesai yra svarbūs, užsienio politika yra svarbi ir Amerika nuo 1988 m. yra traktuojama kaip valstybė taikdarė-policininkė. Dabar Iranas užaugo, Kinija užaugo, Indija užaugo – visos šalys užaugo, o Amerika į dugną nuėjo. Tai dėl to ir vadinu.
Dėl A. Kubiliaus, kodėl sakiau jam subinę išspardyti? Tai žmogus, kuris atėjo ir padarė naktinę mokesčių reformą, sugebėjo parduoti „Mažeikių naftą“, sugebėjo pasiskolinti už 9 proc. metinių palūkanų, kai iš TVF galėjo skolinti už 4 proc. Tai aš ir pasakiau: išspardyti subinę tam žmogui.
– Na, gerai, o kai rinkėjams sakote „jei balsuosit už Skvernelį – užmušiu, bl*t“, ar čia normalu?
– Tai mano aplinkos žmonės, stuobriai. Ten mano širdis, ten aš gaunu 80–90 proc. balsų, mes prie kavos diskutuojam apie įvairiausius dalykus. Taip, jūs galit sakyti, kad R. Žemaitaitis yra margas, įdomus politikas, R. Žemaitaitį įrašinėja, filmuoja visi iki vieno. Į mano dabartinius susitikimus kai kurie atsineša po du tris telefonus, vargšai įrašinėja, vargsta. Jeigu žmogus iš dviejų valandų mano pokalbio randa tik minutę ar pusantros, ką galima ištraukti, nu tai aš tada esu šventumo įsikūnijimas.
– Kitaip tariant, jūs sakot, kad dar per mažai keikiatės?
– Dėl tų keiksmažodžių, tai aš neturėčiau keiktis ir stengiuosi nesikeikti, bet labai sudėtinga man atlaikyti. Pripažįstu tą dalyką, sutinku, bet aš esu Remigijus Žemaitaitis.
– O tai kaip jūs namie? Jūs turit vaikų. Aišku, visi kartais susikeikia, bet nėra labai gerai nuolat vartoti tokią kalbą, ypač prie vaikų.
– Stengiuosi. Bet būsiu atviras, neapsimetinėsiu. Būna tikrai, kad ir nusikeikiu, būna visko. Šiaip namuose esu labai ramus, galit žmonos mano paklaust. Pareinu namo, turiu daug knygų. Va dabar parsivežiau paskutinę kolekciją virš tūkstančio knygų iš vieno žmogaus, kuris padovanojo man visą kolekciją savo knygų. Aš mėgstu savo darbo kambary užsidaryti arba lauke paskaityti.
– Ką dabar skaitote?
– Dabar skaitau tokią sveikatos knygą: močiutės receptai, sveikata. Tokia įdomi knygelė, ją parašė vienas Klaipėdos mokslininkas apie arbatžoles. Bet dabar rinkimai, tai vos spėju reaguoti. Jau du mėnesius jaučiuosi tarsi būčiau sulaukęs 90 metų jubiliejaus: visi švenčia jubiliejų, bet tame jubiliejuje manęs nėra. Visi mane apkalbinėja, visi kelia tostus, visi sako, koks aš bjaurus, koks šlykštus ir panašiai, bet aš į tą jubiliejų nepakviečiamas.
Bet faktas: aš esu žmogus – ir nusikeikiu, ir išgeriu. Nereikia čia vaidinti, kad esam dori ir sąžiningi. Mėgstu samagoną, ačiū, kad Seimas legalizavo, seniau tekdavo iš Latvijos vežtis, nes Latvijoje legalu.
Mėgsta rūpintis sveikata
– Minėjote, kad skaitote apie sveikatą: suprantu, sveikata, sveikas gyvenimo būdas jums yra svarbu.
– Žmogaus gyvenimo kokybė priklauso nuo to, ką jis deda į burną. Ir kartu kaip jis save realizuoja gyvenime. Mano amžiaus žmonės sako, kad jie turi problemų su miegu, nemiega ir panašiai. Aš taip stengiuosi susitvarkyti savo gyvenimą, kad 23 val. griežtai pagal grafiką einu gulti, mano vaikai eina 21.15 val. Ryte aš keliuosi 5 val. arba 5.30 val. Mano smegenys turi pailsėti.
Maistas yra reguliarus, aišku, dabar svorio esu priaugęs, bet tas svoris atsirado dėl įtampos, streso, paprasčiausiai labai daug darbų.
– Anksčiau buvote numetęs daug svorio.
– Per metus buvau numetęs 40 kilogramų. Buvau susidėliojęs gyvenimo prioritetus. Jei anksčiau valgydavau visą paršo koją, tai pradėjau valgyti tik kulniuką.
Aš labai stengiuosi kuo daugiau būti gamtoje, nes gamtoje tu gauni visą energiją. Kai sako, iš kur pas R. Žemaitaitį tiek tos energijos? Sako, aš vos velkuosi, o tas kaip traktorius varo. Tai labai paprastas dalykas – viskas yra gamtoje. Pavyzdžiui, aš kiekvieną vakarą išgeriu 30–50 g meškinio česnako. Valgau tradiciškai sūdytus naminius lašinius. Taip, nueinu su vaikais ir į „McDonald`s“, net ir prezidento rinkimų naktį nuėjom, gerai pasiautėm. Aš neatsisakau tų blogų maistų ar ten kavos, ar saldainių, bet žmogus turi rūpintis savimi, būti gamtoje.
Man „patinka“ žmonės: kai suserga, tada atsidaro „Google“ ir žiūri, ką gali valgyti. Aš sakau, o ką tai keičia? Sako: man dabar rėmuo skauda, turiu keisti mitybą. Aš sakau, o kiek tau metų rėmenį skauda? Sako, kokie 8–9 metai. Aš tada klausiu: o ką tu valgai rytais? Tai sako, pomidorą, svogūną ir panašiai. Tai čia ir rėmens problema. Tiesiog valgyk, kaip valgei, išimk tik pomidorą, išimk svogūną ir po dviejų savaičių paskambink, ar skauda rėmenį.
Mano vaikui buvo su skrandžiu blogai, vis pykina, pykina. Jis mėgsta valgyti popkornus vietoje čipsų, kadangi čipsai blogesni. Jis man skundžiasi vieną, antrą, trečią kartą. Klausyk, sakau, Joriuk, padarom taip: pamėginam dviem savaitėms išimti popkornus ir nuimti žaidimus su kompiuteriu (nes aš jam leisdavau valandą vakare pažaisti). O žinote, ką jis darydavo? Jis žaidžia ir kiša ranką į tuos popkornus net nesustodamas. Varo, varo, skrandis išsipučia, jis tada eina miegoti, o skrandis dega. Ryte vaikas negali valgyti. Nuėmėm popkornus, žaidimą, po kelių savaičių viskas susireguliavo.
– Suprantu, jūs esate iš tų, kurie rūpinasi sveikata ne tada, kai jau suserga, o anksčiau?
– Taip, o žmonės Lietuvoje nesinaudoja prevencinėmis priemonėmis. Man gaila, kad valstybė skiria tiek daug pinigų, o žmogus nesupranta, kad sveikata yra svarbiausia.
Mano tėvai dabar yra mirę, bet jie niekad neidavo pas gydytojus. Tėvas gal daugiau eidavo, mama tai sakydavo, jog čia nesąmonė, ji viską pati supranta ir panašiai. Ir kai ji man pradėjo byrėti, aš sakau: žiūrėk, mama, kodėl tu mašinai važiuoji tepalus keisti, kaip parašyta, kas 10 tūkst. kilometrų, tu keiti kuro filtrą? O kodėl, mama, tu to nedarei sau? Kad mašina suges, tu bijojai, sistemingai ėjai apžiūrą, tai ir žmogui reikia panašiai. Tu atėjai pas gydytoją, užsirašei prevencinei priemonei, užsirašyk ir kitam kartui po pusės metų.
Nes dabar, kai atsitinka problema, žmogus bėga. Labai sarkastiškai juokiuosi iš žmonių odontologinių problemų. Ateina 60 m. žmogus, sako nė vieno danties nebeturįs. Sakau: o kada pirmas dantis jums iškrito? Nu, kai buvo kokie 44–45 m. O kai pirmas dantis iškrito, sakau, jūs nenorėjote nueiti pas stomatologą ir pasižiūrėti, kad jums implantą įstatytų, kitus dantis pažiūrėtų? Tai sako, kad gerai buvo. Bet tada iškrito antras, trečias ir ketvirtas – per metus pametė pusę dantų. Sudėti dabar kainuos 10 tūkst. eurų, o jei būtų rūpinęsis sistemingai, būtų dėjęs gal po 100 eurų.
– Turiu dar baisiai nepolitinį klausimą: kur dingo jūsų garbanos?
– Jei paauginčiau plaukus dvi savaites, tai garbanos būtų. Aš esu garbanotas iš prigimties. Iš tiesų, kai praeityje pasirodžiau garbanotas, tai buvo taip, kad mes mėnesį keliavom, paskui turėjom naktinį žygį. Mane turėjo išrinkti Seimo vicepirmininku, bet ten taip netikėtai paskambino buvusi sekretoriato vadovė ir sako: Remigijau, tavo klausimas įtrauktas į darbotvarkę šiandien. O aš tuo metu Ukmergėj miškuose su kuprine keliauju. Aš parlekiu, o mano kirpykla numatyta tik kitą dieną. Staigiai į dušą, nei džiovintis, nei ką – tai toks ir atėjau. O paskui žmona sako, vaikščiok, kaip yra.
Bet paskui nebenešiojau, nes bendrapartietis susitiko mano tėvą ir sako: tai ką, Remigijui blogai su sveikata? Vėžys? Kūdas toks, su peruku vaikšto. Tėvas man skambina, sako, gal tikrai čia tau negerai kažkas. Tai kad nereikėtų aiškintis, baigėm šitą dalyką.
Atsakas Vilijai Blinkevičiūtei
– Socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, kuri anksčiau neatmetė koalicijos su „Nemuno aušra“, dabar jau nebemato galimybių dirbti su jumis po rinkimų. Dabar ji sako, kad koalicija su „Nemuno aušra“ būtų sunkiai suvokiama. Man labai panašu, kad nuo jūsų visi nori atsiriboti.
– Duok Dieve, jiems sudaryti koaliciją. Aš noriu pamatyti, kaip V. Blinkevičiūtė šoks pasiutpolkę su Gabrieliumi Landsbergiu. Aš laukiu tos dienos. Aš laukiu tos dienos pažiūrėti, kaip socdemai su Laisvės partija ir Viktorija Čmilyte šoka pasiutpolkę.
Nes žinokite, yra toks dalykas, kad rinkimai keičia rinkimus. 2027 m. bus savivaldybių rinkimai Lietuvoje. Ir kai V. Blinkevičiūtė padarys koaliciją su Liberalų sąjūdžiu, Laisvės partija ir konservatoriais, taip ir matau, kaip V. Blinkevičiūtės titanikas skęsta. Patikėkit manim, nė vienas vyresniosios kartos socdemas neleis V. Blinkevičiūtei padaryti tokios klaidos. Ir tegul jie pirma sulaukia rinkimų rezultatų.
Antisemitiniai pasisakymai
– Kad ir kaip būtų, noriu pasiklausti apie antisemitinius pasisakymus. Man yra visiškai suprantama, kad galima kritikuoti Izraelio politiką, nes tai, kas vyksta Gazos Ruože, tikrai piktina visus civilizuotus žmones, bet kai jūs maišote istorinius faktus apie Pirčiupių kaimo žudynes (nes ten naciai, o ne žydai sunaikino kaimą), kai jūs nesistebite dėl antisemitinės skaičiuotės, kuri primena per Antrąjį pasaulinį karą vykdytą Holokaustą, tai yra labai nejautru. Atrodote kaip labai nejautrus žmogus.
– Ar kas nors patikrino mano „Facebook“ ir pasižiūrėjo apie Pirčiupių kaimą? Ar kas nors patikrino, kad kai aš pamačiau klaidą, aš atsiprašiau ir ištaisiau, parašiau Kaniūkus. Ir ta klaida kažkodėl velkasi. Tai mano klaida. Aš rašiau apie Kaniūkų kaimą, bet sumaišiau su Pirčiupiais.
Pastaba: Pirčiupių kaimą ir jo gyventojus 1944 m. birželio 3 d. Varėnos rajone sunaikino naciai, kurie keršijo už tai, kad Raudonosios armijos diversinis būrys tos pačios dienos rytą užpuolė vokiečių vilkstinę.
Kaniūkų kaimas Šalčininkų rajone buvo sunaikintas 1944 m. sausio 29 d., kai, keršydami kaimo savigynos būriui, jį užpuolė ir žmones išžudė sovietiniai partizanai, tarp kurių buvo ir buvusių Vilniaus ir Kauno geto kalinių (tarp jų buvo ir žydų).
– O tos šlykščios skaičiuotės? Man toks jausmas, kad jūs nesuvokiate, jog yra daugybė žydų Izraelyje, kurie priešinasi Benjamino Netanyahu politikai, kurie renkasi į masinius mitingus. Negalima visų vienos tautos žmonių sudėti į vieną krepšį ir sakyti: nenuostabu, kad dalis jų nekenčia.
– Pažiūrėkit, aš parašiau: nenuostabu, kad, be gyvulio V. Putino, atsirado Izraelis ir B. Netanyahu. V. Putinas griauna mokyklas, darželius, B. Netanyahu irgi griauna mokyklas. Abudu yra gyvuliai, kurie griauna mokyklas.
– O toliau rašote, kad nenuostabu, jog gimsta pasakymai apie žydų užmušimą.
– Žiūrėkite. Ukrainos vaikas sako: V. Putinai, tu nužudei mano brolį, vaiką, tėvą, mamą. Palestinos vaikas sako: B. Netanyahu, tu nužudei mano brolį, senelius, visus. Imkime visi kartu ir užmuškime tą V. Putiną. Imkime visi kartu ir užmuškime žyduką.
– Tas ir yra – mes turime kalbėti apie V. Putiną arba B. Netanyahu, o jūs kalbate apie tautą, kurios tarsi mokote nekęsti. Jūs dukart taip teigėte, tai nebuvo atsitiktinumas.
– Ir yra paaiškinimai: gegužės ir birželio mėnesiais. Aš kalbu apie Lietuvos vykdomą Holokaustą, nes Lietuvoje buvo lietuvių Holokaustas.
– Terminas „Holokaustas“ labiau apibūdina nacių vykdytą žydų tautos genocidą.
– Pagal pačią moderniausią knygą (aš net prokurorui ją daviau, sakiau, kad suvoktum, nes daugiau Lietuvoje nebus antisemitizmo bylų), Holokaustas gali būti suprantamas kaip visų tautų genocidas. Tai jau konstatuota.
Pastaba: terminą „genocidas“ 1943 m. apibrėžė Lenkijos žydas, teisininkas Raphaelis Lemkinas, kuris sujungė graikišką žodį „genos“(rasė, grupė, gentis) su lotynišku žodžiu „cide“ (žudyti). Jis ragino pasaulį pripažinti genocidą nusikaltimu pagal tarptautinę teisę.
Terminas „Holokaustas“ yra siauresnis ir iš esmės apibūdina nacių vykdytą žydų, romų izoliavimą, kankinimą, masinį žudymą dujų kamerose ir kitaip. Jis kilęs iš graikiško žodžio „holokaustos“, kuris apibūdina ritualinį gyvūnų sudeginimą iki pelenų. Naciai žudė žydus ir kitus belaisvius dujų kamerose, tai buvo ne paprastos žudynės, o žmonių žudymo industrija.
– Matote, viena knyga – tai nėra tarptautinės teisės aktas.
– Tai Holokaustas irgi nėra teisės aktas, niekur nėra įrašyta įstatyme, kad Holokaustas išimtinai žydų. Nes jeigu taip būtų, tai Lenkijoje nebūtų įstatymo, kad jei kas lenkus pavadins žydšaudžių tauta ir kad lenkai žudė žydus, tas būtų teisiamas. Daugelis neturi laiko įsigilinti, ką aš noriu pasakyti.
Pastaba: Lenkija iš tiesų 2018 m. priėmė įstatymą, kuriuo uždraudė Lenkiją ir lenkų tautą kolektyviai kaltinti dėl Antrojo pasaulinio karo metais Lenkijoje nacių ir jų pakalikų įvykdytų nusikaltimų. Lenkai tuomet pavargo nuo terminų painiavos, kai užsienio žiniasklaidoje nuolat būdavo kalbama ne apie „vokiečių nacių koncentracijos stovyklas okupuotoje Lenkijoje“, o apie „lenkų koncentracijos stovyklas“. Tačiau po nuostabos JAV, Izraelyje ir Europoje lenkai atsisakė įkalinimo bausmės, kuri anksčiau buvo numatyta.
– Bet ar jūs suprantate, kad jūs labai padrikai kalbate? Čia tikriausiai kažkokia hiperaktyvumo problema.
– Gali būti hiperaktyvumo. Bet žiūrėkit, lietuvių Holokaustą vykdė rusai, žydai ir kiti. Aš pridedu lentelę, kiek buvo kagėbistų, kiek buvo enkavėdistų pagal tautybę.
– Bet juk ir lietuvių buvo.
– Lietuvių buvo tik keli procentai. Kadangi jie išprovokuoja mane, Faina Kukliansky sako, kad aš esu šlykštus, nors aš jiems gyvenime daug padėjęs esu, ypač 2011 m. Man išvis šokas, ką jie daro su manimi, kiek aš jiems, Lietuvos žydų bendruomenei, esu padėjęs. Bet čia jau gyvenimas. Aš jiems sakau: KGB struktūrose daugiausia dirbo, 50 proc. su viršum buvo žydų.
– Tai ką jūs norite dabar pasakyti? Jūs norite, kad žmonės nekęstų žydų tautos?
– Mes negalime kelti, kad būtų neapykanta tarp lietuvių ir žydų. Mes negalime sakyti, kad lietuviai žudė žydus, nes lietuviai nežudė žydų, mes turime sakyti, kad tarp tų žmogžudžių buvo lietuvių, rusų, žydų.
Pastaba: vokiečių politikas nepaminėjo.
– Kokie žydai buvo tarp žydų žydšaudžių?
– O dabar žiūrėkite, paprastas dalykas: buvo tų konclagerio stovyklų prižiūrėtojai, jie dirbo toje struktūroje. Jeigu jis būtų buvęs doras ir sąžiningas prižiūrėtojas, jis galėjo visus vartus atidaryti ir visus išleisti.
– Visi jie būtų gavę kulką į kaktą.
– Va. O kodėl jis neatidarė? Todėl, kad kolaboravo.
– Mes juk kalbame apie kalinius, taip pat ir apie tuos prižiūrėtojus ar geto policijos vadus, kuriems buvo menkas pasirinkimas: arba įsiveda savo vidaus tvarką (bent jau taip buvo Vilniaus gete), arba visus iki vieno sušaudo.
– Tai baisūs dalykai. Panaši situacija dabar yra Palestinoje, pabėgėlių stovykloje. Šitą visą, blyn, chaosą reikia nutraukti, tai yra genocidas ir žmonių žudymas. Pasaulio politikai turi nebekaltinti vienas kito, o atsitraukti. O aš dabar klausimą užduodu: o indėnus kas išžudė Amerikoje?
– Ne, nekalbėsime apie indėnus. Remigijau, problema Palestinoje yra siaubingai didelė. Bet kodėl jūs dėl to skatinate neapykantą prieš visus žydus, tarp jų ir Lietuvos? Nes rezultatas išėjo būtent toks.
– Tai čia jūs tą dalyką padarote.
– Sakyčiau, jūs padarote, nes jūs viską sumalate į vieną vietą. Ar nėra taip, kad jums aiškiau reiktų kalbėti? Jūsų kalboje daug emocijos, bet nėra ramaus racionalumo. Komunikacijos specialistai sako, kad jeigu tave neteisingai suprato, tai kalti ne tie, kurie nesuprato, bet tu pats, nes netinkamai iškomunikavai žinią.
– Na, aš nesu komunikacijos specialistas.
