Teistumas – dažnai minimas teisės terminas. Tačiau ar visi jį supranta teisingai? Pasak Baudžiamųjų bylų advokato, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vyr. lektoriaus dr. Lauryno Pakštaičio, teistumas atsiranda ne visais atvejais, kai žmogui yra iškelta baudžiamoji byla.
„Kai teismas baudžiamojoje byloje priima apkaltinamąjį nuosprendį, su tuo nuosprendžiu sudaromi tam tikri sunkumai nuteistam asmeniui, valstybės vardu pasmerkiamas asmuo ir kaip teisininkai sako – realizuojama visa baudžiamoji atsakomybė kaip teisinis santykis tarp valstybės ir žmogaus“, – LRT RADIJO laidai „Radijo byla“ aiškina advokatas.
Teistumo laikotarpį lemia nusikaltimo sunkumas
Dar kitaip teistumas – tai žmogaus teisinės padėties ypatybė, kuri sukuriama ar susijusi su apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Su juo, anot MRU lektoriaus, sudaromi apribojimai asmeniui.
„Valstybė turi pareigą nubausti, o tas, kuris padarę nusikalstamą veiką, turi pareigą atsakyti. Valstybė ne tik priima apkaltinamąjį nuosprendį, kuris yra paskelbiamas, bet su tuo nuosprendžio priėmimu, sukuriama tam tikra teisinė padėtis ir apribojimai asmeniui“, – teigia L. Pakštaitis.
Kaip tikina advokatas, teistumas yra viena iš valstybės pasmerkimo sudėtinių dalių.
„Mes vaizdžiai įsivaizduojame, kad paskelbia teisinį nuosprendį: teisėjas atsistoja, paskelbia nuosprendį, kaip asmuo yra nuteisiamas. Tačiau nuosprendis yra tik viena iš baudžiamosios atsakomybės sudėtinių dalių – baudžiamąją atsakomybę sudaro pats nuosprendis ir pasmerkimas valstybės vardu, tada bausmė, paskiriama tam asmeniui ir teistumas. (...) Teistumas yra tai, kas būna paskyrus bausmę ir atlikus bausmę tam tikras laikotarpis po bausmės atlikimo“, – dėsto advokatas.
Nors asmuo gali būti teistas už baudžiamąjį nusižengimą, tačiau teistumas jam nebus paskirtas. Tačiau padarius nusikaltimą teistumo terminai priklauso nuo nusikalstamos veikos sunkumo ir paskirtos bausmės.
„Tas terminas gali būti 3 metai, jei nuteistas už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, 5 metai – už sunkų, 8 – už labai sunkų ir 10 metų – pavojingas recidyvistas. Tai matome, kad įstatymas nustato teistumo laiptelius, laikotarpius. Šie laikotarpiai yra svarbūs tik baudžiamąja teisine tvarka“, – aiškina L. Pakštaitis.
„Nepriekaištingos reputacijos praradimo pagrindu būna teistumas“
Kai kuriose įstaigose, valstybinėse institucijose galima įsidarbinti tik turint nepriekaištingą reputaciją. Kaip teigia advokatas, jos praradimą dažnai sąlygoja teistumas.
„Bendrai socialine prasme darbinantis, užsiimantis kokia nors veikla – jis (teistumas – LRT) neturi reikšmės, nebent tos srities veiklą reglamentuojantis įstatymas numato nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, o jos praradimo pagrindu neretai būna teistumas. (...) Visi valstybės tarnybos įstatymai numato skirtingus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pavyzdžiui, advokatu žmogus negali tapti, tik tada, jei turi neišnykusį, nepanaikintą teistumą ir nepraėjo tam tikras nustatytas metų laikotarpis. O teisėjų ir prokurorų teistumas gali būti išnykęs, panaikintas, jis nebetaps niekada, nes yra absoliučiai skaidrios, nepriekaištingos reputacijos klausimas“, – tikina jis.
Už koki menkiausią nusižengimą gali nuteisti? Kaip sako MRU lektorius, teistumas gali būti skiriamas už eismo įvykį, kai yra nukentėjusiųjų. Tačiau paprastai teistumas būna trumpas.
„Su vairavimu susiję veikos yra paprastai neatsargios veikos. Pavyzdžiui, vairuotojas padaro avariją ir sužaloja. Už neatsargią veiką teistumo terminas ypatingai trumpas ir teistumas yra tik bausmės atlikimo laikotarpiu. Už neatsargias veikas dažnai nebūna skiriama bausmė, būna atleidimas nuo atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ar kaltininko atleidimas pagal laidavimą. Teisinėje srityje velnias slypi detalėse“, – pasakoja pašnekovas.
Teistumas išnyksta savaime suėjus terminui, jei per tą laiką žmogus nepadaro naujų nusikalstamų veikų. L. Pakštaitis sako, kad teistumą galima panaikinti ir anksčiau.
„Kaip numatyta įstatyme, Baudžiamojo kodekso 97 straipsnis aprašo, kas yra teistumas ir kokie yra terminai. Šiame straipsnyje numatyta, kad praėjus pusei teistumo termino asmuo gali kreiptis su prašymu į teismą ir teismas gali tokį teistumą panaikinti“, – teigia advokatas.
Teistumas išnyksta, jo faktas – lieka biografijoje
Teisininkas pažymi, kad teistumas išnyksta, bet pats teistumo faktas – ne. Pavyzdžiui, jei asmuo buvo teistas dar sovietmečiu, šis faktas liks visą žmogaus gyvenimą, tačiau teistumas jau bus išnykęs.
„Nuteisimo faktas žmogaus biografijoje lieka. Jeigu žmogus buvo teistas 1972 metais, nuteisimo faktas jo biografijoje yra likęs – popierinis nuosprendis archyve guli. Tačiau teistumas kaip jo teisinės padėties ypatybė – visiškai išnykęs. Tas asmuo per daugybę metų pasitaisė, yra geras, gyvena kitą gyvenimą, nepadarė naujo nusikaltimo. Tai jo biografijoje nutikęs faktas prieš 52 metus ar prieš keliolika metų, neturi įtakos žmogaus gyvenimui“, – aiškina L. Pakštaitis.
Kandidatai į rinkimus privalėjo užpildyti apklausą, kurioje galima rasti klausimų, susijusių su teistumu.
„Kai asmuo pildo anketą, būna klausiama: ar esate teistas, ar turite teistumą? Klausimai ne teisininkui atrodo labai panašūs, tačiau jie iš principo yra skirtingi. Jei esate teistas sovietmečiu, tai ir esate teistas, turite nurodyti, kad esate teistas, pavyzdžiui, 1981 metais. Bet tas neturi jokios įtakos. Kitas klausimas – ar turite neišnykusį arba nepanaikintą teistumą? Pagal tą klausimą anketos pildytojas privalo pasižiūrėti savo nuosprendį arba kreiptis į Vidaus reikalų ministerijos registrą ir pasiteirauti, kada ir kuriais metais jis buvo priimtas, teistas ir kiek metų truko teistumas“, – pabrėžia jis.
Anot MRU lektoriaus, net ir teistas kandidatas eiti į rinkimus gali, tačiau pageidautina, kad rinkėjas žinotų apie tai, ar asmuo buvo teistas.
„Jei žmogus nebuvo viešas asmuo ir padarė kažką prieš daugybę metų, tai, jei jo klausia, ar buvote teistas, jis turi atsakyti, kad buvo teistas. Bet, jei paklausia, ar turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, tai jis sako kategoriškai ne ir yra teisus. Rinkėjo smalsumas turi būti patenkintas tiek, kiek reikia“, – teigia advokatas.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Radijo byla“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
