„Manau, kad šis teismo procesas yra gražus išbandymas teismams, kaip reikia organizuoti darbą, kaip neleisti išsidirbinėti, kaip saugoti savo autoritetą“, – LRT.lt apie riaušių prie Seimo bylą sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Remigijus Merkevičius. Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Raimundas Jurka atkreipė dėmesį, kad riaušių prie Seimo byla nagrinėjama ilgai, tačiau taip yra ir dėl bylos apimties, ir dėl nederamo proceso dalyvių elgesio. „Turbūt nepavydėčiau teisėjų kolegijai“, – apibendrino jis.
Praėjo treji metai nuo dienos, kai 2021-ųjų rugpjūčio 10 dieną prie Seimo įsiaudrinusi minia sukėlė riaušes, tačiau byla Vilniaus apylinkės teisme iki šiol nagrinėjama, jau įvyko 54 teismo posėdžiai, šiemet planuojami dar 25. Kaip nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas, prognozuoti bylos pabaigą sudėtinga dėl didelės jos apimties. Šiuo metu vyksta įrodymų tyrimas, apklausiami kaltinamieji.
Šiemet liepą pradėti apklausti kaltinamieji, vėliau bus tęsiamas įrodymų tyrimas.
Iš viso kaltinami 87 fiziniai asmenys, nukentėjusiaisiais pripažinti 27 fiziniai asmenys, 23 iš jų – pareigūnai. Taip pat pateikti 4 juridinių asmenų ir 5 fizinių asmenų civiliniai ieškiniai iš viso dėl 106,897 tūkst. eurų. Nukentėjusieji apklausti, taip pat apklausti ir 164 liudytojai. Teismas nurodo, kad šiuo metu jau pagarsinta rašytinė bylos medžiaga, išnagrinėti proceso dalyvių prašymai. Teismo sprendimu, liudytojų apklausos baigtos. Jeigu proceso dalyviai, pasinaudodami teise teikti prašymus įrodymų tyrimo stadijos pabaigoje, pareikš prašymų apklausti dar liudytojų, tokie prašymai bus sprendžiami.
Ar bylą reikėjo skaidyti?
LRT.lt kalbintas Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Raimundas Jurka atkreipė dėmesį, kad nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog riaušių prie Seimo byla nagrinėjama per ilgai, reikia atsižvelgti į jos apimtį. Tai didelė ir sudėtinga byla, kritikos dėl proceso organizavimo susilaukusi dar ikiteisminio tyrimo metu.
„Turime sutikti, kad dar ikiteisminio tyrimo metu byla buvo kritikuojama dėl proceso organizavimo, kodėl prokurorai jos neskaido ir panašiai. Kaltinamųjų skaičius didžiulis, jau nekalbu apie nukentėjusiuosius ar liudytojus, jų skaičius dar didesnis, ar vaizdinę, garsinę medžiagą ir kitus įrodymus. Vien tai, kad bylą nagrinėti paskirta ne vienam teisėjui, o teisėjų kolegijai, o tai yra retesnis atvejis, parodo, kad byla yra visapusiškai jautri, rezonansinė, turbūt pirma tokio pobūdžio“, – sakė jis.
Žiūrint iš šalies, svarstė jis, bylą buvo galima skaidyti, o sprendimus priėmę prokurorai turėjo įvertinti, ko galima tikėtis į teismo salę sugužėjus visiems proceso dalyviams. Be to, anot jo, esant tokiam būriui proceso dalyvių, net ir techniškai sudėtinga užtikrinti sklandų nagrinėjimą.
„Jeigu tai įmanoma, turbūt buvo galima tą bylą skaidyti, karpyti, bet tai turi būti daroma kūrybiškai, nepakenkiant pačiam procesui“, – teigė R. Jurka.
LRT.lt pašnekovas pasakojo bylą stebintis žiniasklaidoje, o iš pateikiamos informacijos susidaro įspūdis, kad sparčiam nagrinėjimui koją kiša kai kurie kaltinamieji, vieni jų vengia atvykti į posėdžius, kiti žeria nepagrįstus kaltinimus, elgiasi nedrausmingai ir panašiai.
„Dėl šių priežasčių ir vyksta teisinis procesas trejus metus ir, matyt, be ketverių metų nesibaigs, nes anksčiau ar vėliau garantuotai bus ir apeliacinis procesas“, – teigė jis.
R. Jurka pabrėžė, kad teisėjams teko sunki užduotis sukontroliuoti visą procesą ir nepagarbiai besielgiančius jo dalyvius. „Turbūt nepavydėčiau teisėjų kolegijai“, – apibendrino jis.
Vadinamoji riaušių prie Seimo byla išsiskiria ne tik apimti, bet ir kaltinamųjų elgesiu, dalis jų vengia atvykti į posėdžius, nesilaiko kardomųjų priemonių ir išvyksta į užsienį, nepaklūsta teisėjų reikalavimams. Kai kas teismo salėje užkandžiavo, o nederamos replikos liedavosi kone kiekviename posėdyje.
Pernai birželį vykusiame teismo posėdyje dėl nacistines tatuiruotes demonstravusio kaltinamojo Andriaus Lobovo buvo pradėta administracinė teisena, jam skirta 700 eurų bauda. Vyras teismo salėje tiesiog išsirengė iki pusės, o tai motyvavo tuo, jog posėdžio metu jam patalpose per karšta.
Kita teisiamoji, skandalingose istorijose dar iki riaušių išgarsėjusi Astra Genovaitė Astrauskaitė, dėl nepagarbos teismui sulaukė penkių parų arešto bausmės.
„Kaltinamoji, paprašyta palikti posėdžių salę, toliau triukšmavo, nereagavo į pakartotinius teisiamojo posėdžio pirmininko nurodymus palikti teismo posėdžių salę, elgėsi nepagarbiai teismo atžvilgiu. Po kurio laiko, kai vėl buvo pakviesta į teismo posėdžių salę, kaltinamoji toliau elgėsi netinkamai, už tai vėl buvo įspėta apie galimą pašalinimą iš teismo posėdžių salės“, – rašoma teismo nutartyje.
Vilniaus miesto apylinkės teismas LRT.lt nurodė, kad į posėdžius asmenys renkasi iš visos Lietuvos, geografija tikrai plati – yra kaltinamųjų, atvykstančių iš Plungės, Klaipėdos, kitų atokių vietų, iš kitų miestų atvažiuoja ir advokatai: gynėjai vyksta iš Ukmergės, Utenos, Kauno. „Šiuo metu dažniausiai pasitaikantis trikdis – vėluojantys proceso dalyviai. Pasitaiko ir kitokių teismo posėdžio tvarkos pažeidimų – kalbėjimo, kai teisėjų kolegija nesuteikė žodžio, komentarų, nereagavimo į pastabas, tačiau tokie trikdžiai šalinami Baudžiamojo proceso kodekso numatytomis priemonėmis – pašalinimu iš teismo posėdžių salės, bauda, areštu“, – nurodė teismas.
Gali tapti precedentu: teisėjas – ne mašina be emocijų
LRT.lt kalbintas R. Jurka paaiškino, kad teisėjų kolegiją skiria teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas, o šiuo atveju ypač svarbu nagrinėjimą patikėti patyrusiems, didelę auditoriją gebantiems suvaldyti teisėjams, neapkrauti jų kitomis bylomis.
Teisėjas turi būti laisvesnis proceso metu tam, kad parodytų atsparumą įvairioms iš salės mėtomoms replikoms ar nepagrįstiems kaltinimams.
R. Jurka
„Nedrįstu abejoti, kad tai ir buvo padaryta, manau, kad teisėjai tvarkosi su tuo, bet šie aspektai labai svarbūs, reikia žinoti, koks žmogus ateina į procesą, nes gali kelti bangas, o visa tai reikia išspręsti įstatymų numatytu būdu. Pirmiausia galbūt reikėjo skaidyti procesą kiek įmanoma minimizuojant rizikas ir, antra, atlikti kiek įmanoma daugiau namų darbų ikiteisminio tyrimo metu“, – svarstė pašnekovas.
R. Jurka sutinka, kad teisėjams teko nelengva užduotis suvaldyti kartais netinkamai besielgiančius proceso dalyvius. LRT.lt pašnekovas pabrėžė, kad labai svarbu suprasti, jog teisėjai – ne robotai, neturintys emocijų, o žmonės.
„Skirtingai negu anglosaksų [teismų] sistemoje – Lietuva priklauso kontinentinei tradicijai – mūsų valstybėje ir visoje Europoje vyrauja požiūris, kad teisėjas turi būti kaip akmuo, bet kartu empatiškas procesui ir žmonėms. <...> Manau, kad ši byla galbūt išjudins įsisenėjusį, pernelyg tvirtai įsišaknijusį požiūrį, kad teisėjas turi būti kompiuterinė mašina be emocijų. Taip būti negali“, – sakė jis, paaiškinęs, kad teisėjams tenka atlaikyti didžiulę psichologinę įtampą, nes byla – rezonansinė, o ir ne visi kaltinamieji elgiasi deramai.
„Ši byla gali kurti precedentą, kai teisėjas turi būti laisvesnis proceso metu tam, kad parodytų atsparumą įvairioms iš salės mėtomoms replikoms ar nepagrįstiems kaltinimams šališkumu, nekompetencija ir t. t. Teisėjas turi leisti sau pagarbiai atmušti reakcijas, trukdančias darbui, kad puolantis suprastų, kad taip nieko nepasieks“, – LRT.lt sakė R. Jurka, paaiškinęs, kad nauja praktika aukštesnės instancijos teisme padėtų išvengti kaltinimų šališkumu, nes būtent laisvesnis komunikavimas su proceso dalyviais padėtų geriau suvaldyti auditoriją.
Riaušių prie Seimo byla – išbandymas teismui
„Manau, kad šis teismo procesas yra gražus išbandymas teismams, kaip reikia organizuoti darbą, kaip neleisti išsidirbinėti, kaip saugoti savo autoritetą ir panašiai. Tai bus pamoka, kurią bus galima paanalizuoti per tokią prizmę – kiek teismas neleido šaipytis iš savęs, iš teisingumo idėjos, valstybės“, – LRT.lt sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Remigijus Merkevičius.
Kolegos idėjai apie laisvesnę teisėjų komunikaciją jis nepritaria ir sako, kad į jokias kalbas su teismo negerbiančiais proceso dalyviais nereikia leistis.
„Teismas yra per daug garbinga institucija, kad galėtų nusileisti iki kaltinamųjų lygio. Priešingai, replikavimas tik kurstytų tokį elgesį ateityje. Teismas turi instrumentą, kaip užtikrinti pagarbą sau, ir matau, kad jį naudoja – kažkas išvaromas iš salės, kažkam skiriama bauda ir t. t. Visuose procesuose, kuriuose dalyvauja daugybė žmonių, būna keli žmonės, kurie bando sukurti įtampą, kiti žmonės stebi ir jeigu tik teismas leis kažkam išsidirbinėti, tai sukurs masinį reiškinį, todėl reikia gesinti beįsižiebiančias aistras ir nesileisti į beprasmiškas diskusijas“, – paaiškino pašnekovas.
Anot jo, tokio pobūdžio ir tokios apimties bylos Lietuvos istorijoje nėra buvę, tad jo nestebina tai, kad bylos nagrinėjimas užtruko.
„Lyginant statistiškai reikėtų pasakyti, kad tokio pobūdžio bylos Lietuvoje tikriausiai nėra buvę. Galbūt apimtimi Sausio 13-osios byla galėtų būti lyginama, tačiau dalyvių, fiziškai dalyvaujančių, buvo nedaug. Tai išskirtinė byla, todėl trejų metų terminas nėra išskirtinis“, – sakė jis.
R. Merkevičius LRT.lt paaiškino, kad dažniausiai vienoje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas vieno žmogaus nusikaltimas, o riaušių prie Seimo atveju kaltinamųjų yra dešimtys, nagrinėjami šimtai jų veiksmų. Pašnekovas nemano, kad išskaidžius bylą procesas vyktų greičiau, nes subendrintos bylos nagrinėjimas – ir greitesnis, ir pigesnis pasirinkimas.
Be to, paaiškino, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas skirtingi kaltinamieji bei jų veiksmai susiję, todėl kaltinamieji turėtų dalyvauti ir kituose teisiamuosiuose procesuose. Dėl to, pabrėžė, reikia galvoti racionaliai. „Jeigu nagrinėtume išskaidę, <...> turėtų šimte bylų dalyvauti, nors atliko vienus veiksmus. Tada komplikuotas taptų ir vienam žmogui atskiruose procesuose paskirtų bausmių bendrinimo klausimas ir panašiai“, – teigė jis.
Paklaustas apie bylos nagrinėjimą teisme R. Merkevičius pasakojo, kad ji susideda iš kelių etapų, pirmiausia – parengiamojo, po kurio vyksta įrodymų tyrimas, vėliau – baigiamosios kalbos, o galiausiai teismas išeina priimti baigiamojo akto.
„Antrasis etapas gali vykti skirtingai, priklausomai nuo to, kokią valią išreiškia kaltinamasis. Bendroji pozicija yra tokia, kad pagarsinus kaltinamąjį aktą apklausiami kaltinamieji, po apklausos tiriami kiti asmeniniai įrodymai, o po to vyksta specialisto išvadų tyrimas, galiausiai tiriami daiktai ir dokumentai. Kaltinamasis turi teisę pasirinkti parodymų davimo laiką, tą gali daryti iškart po kaltinimo pagarsinimo, o gali vėliau“, – LRT.lt paaiškino R. Merkevičius.
Pašnekovas pabrėžė, kad šiuo metu dar anksti svarstyti, kada galėtų baigtis riaušių prie Seimo bylos nagrinėjimas.
