Politologų premjerės Ingridos Šimonytės sprendimas atleisti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį bei žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, nenustebino. Vis dėlto, sako jie, šiuo metu matome tik dalį to, ką už uždarų durų sutarė prezidentas Gitanas Nausėda bei premjerė. „Turime laukti antrosios šio „serialo“ dalies, nes iš to, ką pasakė premjerė, matyti, kad čia buvo nusileista prezidentui“, – sakė politologė Gabrielė Burbulytė. Jai antrino kolega Matas Baltrukevičius, pastebėjęs, kad gali būti, jog derantis dėl pokyčių Vyriausybėje apsispręsta ir dėl kandidato į eurokomisarus.
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį pranešė apsisprendusi, kokios sudėties Ministrų kabinetas bus iki kadencijos pabaigos. Prezidentui Gitanui Nausėdai ji siūlo keisti du ministrus. Tai – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Premjerė teikia prezidentui sveikatos apsaugos ministru dabartinį viceministrą Aurimą Pečkauską, o žemės ūkio – Seimo ekonomikos komiteto pirmininką Kazį Starkevičių.
Politologė: o dėl ko nusileido Prezidentūra?
Toks premjerės pasirinkimas nenustebino LRT.lt kalbintos Klaipėdos universiteto (KU) politologės Gabrielės Burbulytės. Anot jos, pastaruoju metu viešojoje erdvėje būtent šios dvi pavardės ir buvo dažniausiai minimos.
„Pradžioje, kai buvo pradėta kalbėti apie galimus pokyčius, įvairios pavardės būdavo paminimos, o finišo tiesiojoje praktiškai tik šios dvi buvo belikusios, todėl tikrai nenustebino“, – apibendrino ji.
Turime laukti antrosios šio „serialo“ dalies.
G. Burbulytė
Paklausta, ar artėjant rinkimams tokie pokyčiai Vyriausybėje atneš naudos, politologė svarstė, kad nuversti kalnus galima suspėti tik teoriškai, o politinė realybė kitokia.
„Didžiausias jų darbas bus galbūt dialogo siekimas, nuraminimas aistrų, bet labai praktiškų didesnių darbų aš neįsivaizduoju. Beje, neseniai teko matyti pono K. Starkevičiaus interviu, jis tą ir paminėjo, kad jo tikslas ir yra kalbėtis“, – teigė G. Burbulytė.
Jos teigimu, sprendžiant klausimą dėl Vyriausybės pokyčių abi pusės – premjerė ir prezidentas – galėjo kategoriškai užsispirti, tačiau to nepadarė, o tai reiškia, kad greičiausiai šiuo metu dar nematome galutinio už uždarų durų vykusių politinių derybų rezultato.
„Matyt, dabar turime laukti antrosios šio „serialo“ dalies, nes iš to, ką pasakė premjerė, matyti, kad čia buvo nusileista prezidentui. Nenusileidimas būtų reiškęs tiesioginį ir atvirą konfliktą. Iš kitos pusės, nusileidimas reiškia, kad ir prezidento garbė yra išsaugota, nes jis pirmas pradėjo kalbėti apie pokyčius Vyriausybėje. Klausimas dabar – o dėl ko nusileido Prezidentūra?“ – svarstė pašnekovė.
Anot jos, gali būti, kad dėliojant Vyriausybės pokyčių planą, su prezidentu buvo susitarta ir dėl eurokomisaro kandidatūros. „O galbūt yra dar kiti dalykai, kurių mes galime ir nepamatyti“, – pridūrė ji.
LRT.lt kalbinta G. Burbulytė mano, kad po šios istorijos įtampa tarp prezidentūros ir valdančiosios daugumos išliks.
„Rugsėjo mėnesį prasidės rimtesnė, intensyvesnė rinkimų kampanija. Žinant, kad didelės draugystės iš abiejų pusių nebuvo per visą Vyriausybės kadenciją, matyt, matysim darbą sukandus dantis“, – svarstė politologė.
Pokyčiai Vyriausybėje – šansas Landsbergiui?
Panašiai mano ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius. Jo taip pat nenustebino, kad I. Šimonytė nusprendė keisti būtent šiuos du ministrus, o priežastis paprasta.
„Arūnas Dulkys yra nepartinis. Taip pat matėme, kaip žemai partijos vidiniame reitingavime buvo nureitinguotas Kęstutis Navickas. Tai ministrai, kuriuos I. Šimonytei paaukoti nėra labai sunku“, – sakė jis, pridūręs, kad žemės ūkio bei sveikatos apsaugos sritys jau anksčiau susilaukdavo kritikos, o K. Navickas net tarp koalicijos partnerių nebuvo itin populiarus.
LRT.lt kalbintas M. Baltrukevičius taip pat sakė, kad ministrų keitimas – tik viena šios istorijos pusė: „Kai matysime sprendimus dėl Europos Komisijos (EK) nario, būtent tame kontekste pilnai galėsime vertinti, koks yra rezultatas, nes tai, ką matome dabar – prezidento pergalė“, – kalbėjo jis.
Viskas krypsta link to, kad G. Landsbergio šansai didėja.
M. Baltrukevičius
Politologą nustebino tai, kad I. Šimonytė ir G. Nausėda susitarė tyliai, korektiškai, be didesnio šurmulio, todėl jis neabejoja, kad derybos apėmė platesnį politikos lauką, galbūt net susijusios su kaip galimu kandidatu į eurokomisarus minimu Gabrieliumi Landsbergiu.
Pašnekovo teigimu, prezidentas nėra griežtai sakęs, kad G. Landsberio kandidatūrai nepritartų, tik viešai svarstė, kad galbūt yra ir tinkamesnių politikų, nors G. Nausėdos tikslinei auditorijai griežtesnė pozicija netgi patiktų. Pastaruoju metu, kalbėjo M. Baltrukevičius, Prezidentūros kritika apsiriboja ne konkrečia asmenybe, bet pačiu portfeliu EK, o tam greičiausiai yra priežasčių.
„Visai gali būti, kad viskas krypsta link to, kad G. Landsbergio šansai didėja. Aišku, yra daug žaidėjų, nuo kurių priklauso galutinis rezultatas, bet galbūt iš prezidento pusės yra bent jau pažadas, kad jis aklai G. Landsbergio neblokuos, jeigu valdantiesiems pavyks tarpusavyje susitarti“, – paaiškino jis.
Užsiminė apie „namų darbus“
Ministrė pirmininkė prezidentui teikia tokios sudėties Vyriausybę: aplinkos ministras Simonas Gentvilas, energetikos ministras Dainius Kreivys, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, kultūros ministras Simonas Kairys, socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas, susisiekimo ministras Marius Skuodis, sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Išsamiau skaitykite:
Taip pat skaitykite
Vyriausybė iš naujo skiriama, nes Konstitucija įpareigoja ministrą pirmininką atsistatydinti per prezidento inauguraciją. Gegužę perrinktas antrai kadencijai, G. Nausėda prisiekė anksčiau liepą.
Prezidentas paskyrė I. Šimonytę premjere liepos 22 dieną ir pagal įstatymus pavedė jai per 15 dienų sudaryti ministrų kabinetą, šis terminas sueina kitos savaitės pradžioje.
LRT.lt primena, kad premjerė I. Šimonytė tikino susitikimo su prezidentu G. Nausėda trečiadienį metu išgirdusi tam tikrų pastebėjimų dėl dešiniųjų Vyriausybės sudėties. Pasak ministrės pirmininkės, norėdama juos atliepti, ji turės padaryti sutartą „namų darbą“.
„Išgirdau tam tikrų pastebėjimų ir kad galėčiau atliepti kai kuriuos pastebėjimus, man dar reikia šiokį tokį namų darbą padaryti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
Visgi ministrė pirmininkė neįvardijo, kokius „namų darbus“ ji turės atlikti, tačiau po trečiadienį vykusio susitikimo žurnalistams leido suprasti, kad su šalies vadovu pavyko pasiekti susitarimą.
