Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį pranešė apsisprendusi, kokios sudėties ministrų kabinetas bus iki kadencijos pabaigos. Prezidentui Gitanui Nausėdai ji siūlo keisti du ministrus. Tai žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Premjerė teikia prezidentui sveikatos apsaugos ministru dabartinį viceministrą Aurimą Pečkauską, o žemės ūkio ministru – Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką Kazį Starkevičių.
Pagal pateiktą dekreto projektą, kiti 12 ministrų liktų eiti pareigas.
Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas ministro pirmininko teikimu.
Premjerė per konferenciją žiniasklaidai penktadienio popietę pabrėžė neturinti priekaištų „nei dėl skaidrumo, nei dėl kažkokių kitų dalykų“ nė vienam iš ministrų, kurie paliks darbą Vyriausybėje, jei prezidentas pasirašys dekretą. Pasak ministrės pirmininkės, toks sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu.
Penktadienį Vyriausybėje žurnalistams komentuodama savo sprendimą premjerė teigė, kad jos pasirinkti kandidatai į ministrus neturėtų nustebinti valstybės vadovo.
Pasak ministrės pirmininkės, naujų reformų prieš pat Seimo rinkimus tikėtis „būtų tiesiog nelogiška, o gilintis į vykstančius darbus atėjus iš šalies būtų prabanga“, todėl ji sakė naujais ministrais pasirinkusi į darbus įsigilinusius žmones.
„Pirmiausia noriu pažymėti, kad pasitikiu visais dabar dirbančiais ministrais ir visi jie galėtų tęsti darbą iki Vyriausybės įgaliojimų pabaigos. Priekaištų galima neturėti tik tam, kuris nieko nedirba ir neprisiima jokios atsakomybės, nes tada nėra ir jokios rizikos padaryti klaidos ar prieštaringai vertinamo sprendimo“, – pristatydama pokyčius kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak premjerės, „būtų apmaudu, jeigu likęs kadencijos darbams užbaigti laikas būtų švaistomas atsimušinėjimams ir pasiaiškinimams“. Ji nesiejo savo sprendimo su anksčiau kai kuriems ministrams išsakyta G. Nausėdos kritika.
„Jeigu man nurodysite ministrus, kurių atžvilgiu prezidentas nebuvo išsakęs kritikos, aš labai džiaugsiuosi, bet man atrodo, tokių ministrų Vyriausybėje nelabai yra“, – sakė premjerė.
„Mano tikslas yra konstruktyvus Vyriausybės darbas“, – pabrėžė ji.
Anot jos, K. Starkevičius, būdamas komandos dalis, greičiausiai galėtų perimti darbus, o jo „kompetencija niekas neabejoja“. „Lygiai tą patį galėčiau pasakyti apie A. Pečkauską“, – sakė ji.
Klausiama, ar ministrų pokyčiai susiję su galima teikti į eurokomisarus Gabrieliaus Landsbergio kandidatūra, ji darsyk pabrėžė su prezidentu šią savaitę to neaptarinėjusi.
I. Šimonytė per konferenciją žiniasklaidai penktadienio popietę sakė ją surengusi, kad šios permainos „neapaugtų sąmokslo teorijomis ir kaltinimais politikams, kurie su tuo susiję“. Ji pabrėžė norinti užkirsti kelią spekuliacijoms.
Prieš konferenciją žiniasklaidai Vyriausybė išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame cituojama premjerė.
„Pirmiausia, noriu pažymėti, kad pasitikiu visais dabar dirbančiais ministrais ir visi jie galėtų tęsti darbą iki Vyriausybės įgaliojimų pabaigos. Priekaištų galima neturėti tik tam, kuris nieko nedirba ir neprisiima jokios atsakomybės, nes tada nėra ir jokios rizikos padaryti klaidos ar prieštaringai vertinamo sprendimo. Konstitucijoje numatytas Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas skiriasi nuo Vyriausybės formavimo, nes nėra tvirtinama nauja Vyriausybės programa, yra tęsiamas programos, kuriai pritarė Seimas, vykdymas. Kadangi Seimas išreiškė pasitikėjimą manimi, vertinu tai kaip pasitikėjimą ir tais žmonėmis, kurie tą programą vykdė iki šiol. Ir dar kartą patvirtinu, kad visais ministrais pasitikiu ir pati.
Nepaisant to, su dviem kolegomis sutarėme dėl pokyčių. Abu jie 2020 m. prisiėmė atsakomybę itin sudėtingomis aplinkybėmis ir už tai nuoširdžiai dėkoju. Bet kuris iš jų viešąjį interesą vertina labiau už asmenines ambicijas ar pozicijas, kaip ir dera valstybiškai mąstančiam politikui. Labai vertinu tai, ką tiek Arūnui, tiek Kęstučiui pavyko nuveikti per šiuos 3,5 metų nepaisant sudėtingų iššūkių jų kuruotoms sritims, nepaisant nuolatinės kritikos, kurios dalis buvo panašesnė į asmeniškumus nei į konstruktyvias pastabas. Dėkoju už bendrą darbą ir didžiuojuosi juo. Visgi Vyriausybė absoliučiai didžiąją dalį savo suplanuotų šiai kadencijai darbų įvykdė ir būtų apmaudu, jeigu likęs kadencijos darbams užbaigti laikas būtų švaistomas atsimušinėjimams ir pasiaiškinimams. Tiek aš, tiek visa Vyriausybė visada prioritetą teikė ir teiks konstruktyviam darbui Lietuvos naudai, o ne kokiam nors galynėjimuisi.
Naujų reformų siekti esančiame politinio kalendoriaus etape būtų tiesiog nelogiška, o gilintis į vykstančius darbus atėjus iš šalies būtų prabanga. Todėl dekreto projekte siūlau sveikatos apsaugos ministru skirti dabartinį viceministrą Aurimą Pečkauską, o žemės ūkio ministru – Seimo narį, Ekonomikos komiteto pirmininką Kazį Starkevičių. Esu tikra, kad visą šį laiką buvę komandos dalimi jie su deramu įsigilinimu ir visa atsakomybe pabaigs šios kadencijos darbus“, – pranešime žiniasklaidai cituojama premjerė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė prezidentui teikia tokios sudėties Vyriausybę: aplinkos ministras Simonas Gentvilas, energetikos ministras Dainius Kreivys, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, kultūros ministras Simonas Kairys, socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas, susisiekimo ministras Marius Skuodis, sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Prezidentas kritikavo du ministrus
Daugiausia šalies vadovo ir jo komandos kritikos pastaruoju metu sulaukė sveikatos apsaugos ir žemės ūkio ministrai – Arūnas Dulkys ir Kęstutis Navickas.
Kurį laiką jau sklandė kalbos, kad pakeisti Kęstutį Navicką žemės ūkio ministro pozicijoje premjerė siūlys Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Kaziui Starkevičiui. Jis pats sako sieksiantis per maždaug 100 likusių dienų atlikti 10 gerų darbų.
„Būtų sunku turbūt, jeigu ateičiau nuo asfalto, iš gatvės. Bet aš ateinu su tam tikra patirtimi ir dabartinis mano darbas Ekonomikos komitete leido taip pat susijusias su kaimo ekonomika problemas spręsti, priimti įstatymus“, – LRT TELEVIZIJAI sakė K. Starkevičius.
Vyriausybė iš naujo skiriama, nes Konstitucija įpareigoja ministrą pirmininką atsistatydinti per prezidento inauguraciją. Gegužę perrinktas antrai kadencijai, G. Nausėda prisiekė anksčiau liepą.
Prezidentas paskyrė I. Šimonytę premjere liepos 22 dieną ir pagal įstatymus pavedė jai per 15 dienų sudaryti ministrų kabinetą, šis terminas sueina kitos savaitės pradžioje.
LRT.lt primena, kad premjerė I. Šimonytė ketvirtadienį tikino susitikimo su prezidentu G. Nausėda trečiadienį metu išgirdusi tam tikrų pastebėjimų dėl dešiniųjų Vyriausybės sudėties. Pasak ministrės pirmininkės, norėdama juos atliepti, ji turės padaryti sutartą „namų darbą“.
„Išgirdau tam tikrų pastebėjimų ir kad galėčiau atliepti kai kuriuos pastebėjimus, man dar reikia šiokį tokį namų darbą padaryti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
Visgi ministrė pirmininkė neįvardijo, kokius „namų darbus“ ji turės atlikti, tačiau po trečiadienį vykusio susitikimo žurnalistams leido suprasti, kad su šalies vadovu pavyko pasiekti susitarimą.
Premjerė pakartojo, kad galimi pokyčiai Vyriausybėje paaiškės penktadienį, kai dekretą dėl naujos ministrų kabineto sudėties ji pateiks prezidentui.
„Yra etiška komentuoti tada, kada tie sprendimai jau yra padaryti“, – nuo komentarų tuomet susilaikė I. Šimonytė.
Kiek anksčiau ketvirtadienį G. Nausėda žurnalistams kartojo manantis, kad dešiniųjų Vyriausybėje būtini pokyčiai. Pasak jo, atnaujinimų reikia siekiant užtikrinti kokybišką ateinančių metų biudžeto svarstymą.
„Pasikeitimas šioje Vyriausybėje turi būti. Jie (pokyčiai – ELTA) neturi būti masiniai ir jie turi būti padaryti tam, kad būtų galima pasiruošti 2025 metų biudžeto svarstymui, nuraminti įsiaudrinusias bendruomenes ir geriau dirbti savo darbą“, – žurnalistams trečiadienį teigė G. Nausėda.
„Laiko faktorius šiuo atveju nėra lemiamas argumentas, kad iki Seimo rinkimų liko nedaug laiko ir dėl to geriau nieko nedarykime“, – pridūrė jis.
Prieš savaitę, pirmadienį, G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė I. Šimonytę ministre pirmininke ir pavedė jai per 15 dienų sudaryti ir pateikti tvirtinti naują Vyriausybę.
Ne sykį svarstyta, kad ministrų klausimas galėtų būti susijęs su eurokomisaro kandidatūra. I. Šimonytė dar kartą teigė eurokomisaro klausimo su prezidentu neaptarusi per susitikimą trečiadienį, kai diskutuota dėl ministrų kabineto.
Pasak premjerės, sutarti dėl Vyriausybės sudėties po įgaliojimų grąžinimo pagal prezidento dekretą laiko yra iki kitos savaitės pradžios, o įvardyti kandidatus į Europos Komisiją Lietuva turėtų iki rugpjūčio 19 dienos, kai Ursula von der Leyen grįš iš atostogų.
„Manau, kad bet kuriuo atveju per šitas dvi savaites kažkaip tuos sprendimus priimsime“, – sakė I. Šimonytė.
