Į LRT.lt kreipėsi Lietuvoje gyvenanti Ukrainos pilietė Marija, kuri šiuo metu ruošiasi deportacijai iš Lietuvos, nes baigėsi jos leidimas gyventi. Ji pripažįsta, kad neapsižiūrėjo ir pati, tačiau nesupranta, kodėl Lietuva išsiunčia ją į namus, kur nieko nebeliko ir kur nesaugu.
Nebeliko namų
Anot Marijos, jos atvejį beviltišku vadina net ir teisininkai.
Ji nuo 2017 metų buvo savanorė, dirbo su vaikais karo zonoje. Vėliau išvyko į Lietuvą su programa „Europos solidarumo korpusas“ ir savanoriavo čia. Galiausiai ji ištekėjo už lietuvio, nors vėliau išsiskyrė, o Ukrainoje prasidėjo plataus masto invazija. Baigė galioti ir jos leidimas gyventi, kurį ji gavo metams.
„Bandžiau grįžti į Charkivą, bet buvo ne geriausias laikas. Mano namai, mokykla – viskas buvo sugriauta“, – sakė Marija.
Šiuo metu Charkivas yra itin intensyviai atakuojamas Rusijos, o ji gyveno dar pavojingesnėje vietoje – Vovčanske, dėl kurio kontrolės kovoja Rusija ir Ukraina. Jis nuolat apšaudomas, žūsta gyventojai, o neseniai buvo pagrobtas Marijos pažįstamas. Marija nusprendė grįžti į Lietuvą.
„Čia mano darbai, mano draugai <..>. Darau tai, ką galiu geriausiai tiek Ukrainai, tiek Lietuvai“, – kalbėjo moteris, Lietuvoje praleidusi 4 metus.
Kadangi ji į Lietuvą atkeliavo ne po karo, naujo leidimo gyventi ji negavo, turi laikiną humanitarinę vizą. LRT.lt žiniomis, tai ne jos vienos problema, todėl tokie ukrainiečiai dažnai trumpam grįžta į Lietuvą, o tada jau grįžta kaip formaliai į Lietuvą persikeliantys dėl karo.
Marija dabar graužiasi dėl to, kad pati taip nepagudravo.
„Jie nuvažiavo į Ukrainą, grįžo ir turėjo pagrindą, nes vyko karas, jie tarsi evakavosi“, – pasakoja pašnekovė.
Dabar ji turi teisę nebent prašytis prieglobsčio, bet tai reikštų sunkumus: iš jos būtų paimtas dokumentas, negalėtų dirbti ir keliauti. Marija taip pat turi priekaištų Migracijos departamento aptarnavimui, esą ten buvo siuntinėjama nuo vieno langelio prie kito.
„Man niekas nesakė, kad situacija tokia bloga. Man sakė: o, jūs iš Ukrainos, niekas jūsų neišsiųs iš Lietuvos“, – prisiminė Marija.
Ji taip pat tikino, kad Klaipėdos skyriaus Migracijos departamento darbuotojai paėmė jos pasą ir laikė jį visą dieną, neva tam, kad ji nepabėgtų.
„Žinau, kad net Ukrainoje taip nebūtų, čia jau susiję su asmens teisėmis <...> Man sako, jūs turite palikti Lietuvą, kiek dienų jums reikėtų? Man buvo šokas, turiu projektų iki rugsėjo.
Klausiau, kur man eiti. Jis atsakė, nesvarbu, bet kur. Jei neišvyksite, mes jus deportuosime ir negalėsite grįžti atgal 5 metus“, – prisimena ji.
Teisininkas: tai dažna situacija
LRT.lt kalbintas teisininkas Rytis Satkauskas pažymėjo, kad Marijos situacija yra tipinė, o ypač dažnai joje atsiduria Lietuvoje iki karo gyvenę Ukrainos piliečiai vyrai. Taip pat nemažai ukrainiečių paliko šalį iki lemtingos 2022 m. vasario 24 dienos, augant įtampai šalyje. Tačiau nėra laikoma, kad jie yra bėgantys nuo karo.
Taip yra, nes visiems į ES po plataus masto invazijos pradžios atvykusiems ukrainiečiams taikoma laikinoji apsauga pagal ES sukurtą mechanizmą, pratęstą pernai rudenį. Tačiau atvykusiems iki karo galioja įprastinė tvarka.
„Nėra laikoma, kad Ukrainoje nesaugu“, – sako R. Satkauskas.
Jis patvirtino, kad Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai sprendžia šį keblumą trumpam iškeliaudami į kitą ES valstybę, grįždami ir sakydami, kad iš Ukrainos pabėgo tik dabar.
„Prieštaravimas akivaizdus, nes, viena vertus, ES sprendimu dėl Laikinosios apsaugos direktyvos aktyvavimo pripažįstama, kad grįžti į Ukrainą nėra saugu, tačiau sprendžiant dėl ukrainiečių, iki 2022 m. teisėtai gyvenusių Lietuvoje, leidimų pratęsimo šis argumentas nėra taikomas, taikomos bendros taisyklės. Akivaizdu, kad asmuo, kurio leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nebuvo pratęstas, tarkime, pasibaigus darbo santykiams, grįžęs į Ukrainą ir vėl išvykęs iš jos turėtų tokią pat teisę į laikinąją apsaugą“, – sakė teisininkas.
Pasak jo, Europos Komisija ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę išplėsti laikinosios apsaugos taikymo sritį.
Migracijos departamentas:
Kad tokia situacija dažna, LRT.lt patvirtino ir Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
„Išties, nemažai ukrainiečių, gyvenusių Lietuvoje (Šengeno zonoje) dar iki karo pradžios, norėjo gauti laikinąją apsaugą kaip karo pabėgėliai, tačiau jiems tokia apsauga nepriklauso, taikomas bendras teisinis režimas, kuris vienodai galioja visiems užsieniečiams. Kai užsieniečiai lieka Lietuvoje neteisėtai, laiku nepratęsia leidimų gyventi, jie įpareigojami išvykti iš Lietuvos“, – komentavo ji.
E. Gudzinskaitė akcentavo tai, kad Migracijos departamentas įvertina tiek asmens padėtį, tiek situaciją toje šalyje, į kurią asmuo įpareigojamas išvykti, o Ukraina rūpinasi tais gyventojais, kurie negali grįžti į karo apimtas zonas, pasirūpina jų perkėlimu kitur.
Pasak Migracijos departamento vadovės, Marija gali sugrįžti į Ukrainą ir vėl atvykti į ES, „jeigu rastų teisėtą būdą tai padaryti“.
Ji taip pat paneigė, kad iš užsienietės Migracijos departamente galėjo būti paimtas pasas.
„Migracijos departamentas užsieniečių pasus paima tik tuo atveju, jeigu jie prašosi prieglobsčio. Kitais atvejais pasas paimamas tik asmens tapatybei patikrinti, būtiniems duomenims suvesti į sistemas, o po to grąžinamas savininkui“, – sakė Migracijos departamento vadovė.
