Lietuvoje

2018.10.19 11:06

TS-LKD debatuose – ginčas dėl požiūrio į Rusiją: V. Ušackas ragino rusų nevadinti teroristais

Gytis Pankūnas, LRT.lt 2018.10.19 11:06

Vilniaus rotušėje ketvirtadienio vakarą įvyko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) galimų kandidatų į prezidentus Ingridos Šimonytės ir Vygaudo Ušacko debatai, kuriuose politikai diskutavo krašto gynybos ir užsienio politikos temomis. Galimi kandidatai į prezidentus atskleidė savo požiūrį ne tik visuotinį šaukimą į karo tarnybą, bet ir į Rusijos grėsmę.  

Debatai pradėti klausimu apie vadovavimą Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms, tai yra apie vienas svarbiausių šalies vadovo funkcijų. I. Šimonytė tvirtino, kad Lietuvos istorijoje buvo ne vienas atvejis, kai šalies kariuomenė apgynė piliečius, tačiau būta ir situaciją, kai kariuomenę „pavedė“ politikai.

„Iš visų vertybių man yra svarbiausia laisvė“, – dėstė I. Šimonytė.

V. Ušackas savo ruožtu tvirtino, kad jo diplomatinė patirtis ypač pagelbėtų vadovaujant Lietuvos kariuomenei.

„Esu dėkingas Dievui ir likimui, kad per 28 metus buvau visur – ir tada, kai prisijungėme prie NATO, ir kai tapome Europos Sąjungos nare“, – dėstė V. Ušackas.

„Žinau iš darbo patirties Afganistane, Rusijoje, ką reiškia karas“, – pridūrė politikas.

Jis tvirtino, kad grėsmės atveju nebėgtų iš Lietuvos, kaip tai padarė prezidentas Antanas Smetona.

Debatuose diskutuojant dėl krašto gynybos finansavimo, V. Ušackas pažymėjo, kad pritartų dar labiau paspartinti Lietuvos siekį krašto gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Man atrodo, kad mes esame atsipalaidavę šiuo klausimu ir laisvę priimame kaip savaime suprantamą dalyką“, – tvirtino V. Ušackas ir pridūrė, kad, jo manymu, reikėtų daugiau investuoti į karinę pramonę.

Politikas taip pat pažymėjo, jog tapęs prezidentu siektų suteikti teisę savanoriams ir šauliams laikyti ginklus namuose.

I. Šimonytė tvirtino matanti pavojų situacijose, kai finansavimą krašto gynybai mėginama priešinti su skiriamomis lėšomis kitoms jautrioms valstybės sritims.

„Mes turime kalbėti apie visą savo socialinio kontrakto apimtį, nes ekonomikai augant, įvyksta paradoksas – pinigų daugėja, bet santykiinai dydžiai negerėja. Tą matome ir šiemet valstybei tvirtinant biudžetą“, – aiškino politikė ir pridūrė, kad pinigų reikia kariuomenei skirti tiek, kad ji būtų pajėgi.

I. Šimonytė, paklausta apie visuotinę privalomąją karo tarnybą, tokią iniciatyvą vertino teigiamai.

„Jei būčiau pašaukta tarnauti Tėvynei, tarnaučiau su dideliu malonumu, bet kalbėdami apie tai, turime atsiremti į labai praktinius dalykus. Labai svarbu, dėl kokių finansavimo tempų ir mastų galime susitarti ir kokios mūsų kariuomenės galimybės priimti tuos žmonės“, – kalbėjo politikė.

V. Ušackas aiškino pritariantis mišriai kariuomenės komplektacijai.

„Dėl visuotinio šaukimo į karo tarnybą tarčiausi su kariuomenės generolais, vadais“, – atkreipė dėmesį V. Ušackas ir pridūrė, kad šiuo metu svarbiau investuoti į Lietuvos jaunimą, kad būtų ugdomas jaunuolių patriotiškumas.

TS-LKD debatai, E. Blaževič/LRT nuotr.

Nuomonės apie Rusiją išsiskyrė

I. Šimonytė ir V. Ušackas, debatuose aptardami Lietuvos užsienio politikos temas, atskleidė savo požiūrį į Rusiją.

V. Ušackas tvirtino, jog Lietuvai reikia kalbėtis ir su draugais, ir su priešais.

„Rusų neturime vadinti priešais, Rusijos nevadinčiau teroristine valstybe“, – pabrėžė V. Ušackas ir pasiūlė skirti didesnį dėmesį demokratinės Rusijos ateičiai.

„V. Putinas juk nebus amžinai“, – tvirtino konservatorius.

V. Ušackas akcentavo manantis, jog grėsmės, konfliktų eskalacijos situacijose ypač svarbu turėti kontaktus su kaimyninėmis valstybėmis.

„Turime investuoti į mūsų santykius su Rusijos žmonėmis, nereikėtų jų vadinti teroristais“, – pabrėžė V. Ušackas.

O I. Šimonytė aiškino nematanti pagrindo keisti santykių su Rusija.

„Ar mes galime šiuo klausimu palaikyti kitokius santykius nei šiandien? Mes juk kalbame apie valstybę, kuri sulaužė visus tarptautinius susitarimus, taisykles. Esame maža valstybė, kurios saugumas priklauso nuo to, kaip kitos valstybės laikosi susitarimų“, – komentavo ji.

I. Šimonytė teigė nemananti, kad Rusija pasikeis, o vis pasigirstančiais šūkiais, kad aktyvesni ekonominiai, prekybiniai santykiai su Rusija padėtų Lietuvai, politikė teigė netikinti.

„Manau, kad Vakarų pasaulis, Vakarų ekonomika, į kurią mes vis labiau siekiame integruotis, yra mūsų tikrasis kelias“, – pažymėjo politikė.

„Aš nematau, kad šiuo metu Rusija keltų tiesioginę grėsmę Baltijos šalims. Ne tik aš nematau, bet ir Pentagonas nemato, ir NATO. [...] Patikėkite, iš mano patirties, iš mano bendravimo Vašingtone ir kitur, Kremlius supranta raudonas linijas, mes esame už raudonų linijų“, – į I. Šimonytės pastebėjimus reagavo V. Ušackas.

Akcentavo partnerystės su Lenkija svarbą

TS-LKD galimų kandidatų į prezidentus debatuose aptartas ir europinės paramos Lietuvai klausimas.

V. Ušacko teigimu, Lietuvos ūkis, ekonomika turi išaugti, kad šalis sugebėtų tinkamai sureaguoti į sumažėjusią Europos Sąjungos (ES) paramą.

„Kitaip mes ir gyvensime dvidešimt penkti ar dvidešimt šešti pagal pragyvenimo lygį“, – perspėjo politikas.

I. Šimonytė dūrė pirštu į dabartinę vyriausybę. Anot politikės, dėl dabartinio ministrų kabineto reformų valstybė gali netekti daug pajamų.

Kalbėdami apie ekonominius valstybių santykius debatų dalyviai turėjo atsakyti, ką galvoja apie galimas ES sankcijas Lenkijai, tačiau aiškiai savo pozicijų šiuo klausimu neatskleidė. Vietoje to tiek I. Šimonytė, tiek ir V. Ušackas akcentavo Lietuvos ir Lenkijos santykių svarbą.

„Mums būtų sunku balsuoti „už“ sankcijas, nes Lenkija yra mums labai svarbus partneris. Turėtume ieškoti būdo, kaip iš tos situacijos visiems išeiti gražiuoju“, – svarstė I. Šimonutė.

V. Ušackas akcentavo, kad Lietuvos interesas turėtų būti lenkų gynyba pačioje ES.

„Mums svarbu, kad Lenkija sugrįžtų į demokratijos kelią“, – aiškino politikas.

TS-LKD debatai, E. Blaževič/LRT nuotr.

Kirto dėl pensijų apkarpymo

V. Ušackas, paklaustas, kokią poziciją turi Astravo atominės elektrinės statybų klausimu, tvirtino, kad Europos Komisija galėjo veikti aktyviau ir sustabdyti šios jėgainės statybas. Dėl to, pasak konservatoriaus, šiuo metu belieka rūpintis Lietuvos žmonių saugumu.

Vis dėlto, V. Ušacko teigimu, santykiai su Baltarusija neturi apsiriboti Astravo atominės elektrinės klausimu. Jo manymu, santykiai su baltarusiais reikalingi, pavyzdžiui, tam, kad Klaipėdos uostas taptų Lietuvos vartais „į jūrą ir vandenynus“.

Pasak V. Ušacko, jei Lietuva nerodys aktyvumo santykiuose su Baltarusija, ši gali tapti Rusijos įtakos zonos dalimi.

I. Šimonytė savo ruožtu prisiminė, kad buvo kviečiama pasitikti Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, tačiau susitikimo atsisakė. Ji pažymėjo mananti, kad Astravo jėgainės klausimas nėra baigtas.

 „Nemanau, kad Astravo klausimas yra galutinai baigtas. Turime bandyti šį klausimą su bendraminčiais Europos Sąjungoje ir toliau judinti“, – dėstė I. Šimonytė.

I. Šimonytė patikino, kad kalbėti apie Baltarusijos savarankiškumą nuo Rusijos yra sunku.

V. Ušackas, reaguodamas į šiuos pastebėjimus, pažymėjo, kad I. Šimonytei trūksta ambicijų.

„V. Lukašenka padėjo mums atgaivinti Klaipėdos uostą, o ne taip kaip jūs – raižyti pensijas ir biudžetą“, – I. Šimonytei rėžė V. Ušackas.

I. Šimonytė replikavo V. Ušackui, kad jiedu abu ministrais dirbo toje pačioje 2008-2012 m. vyriausybėje, kai teko mažinti pensijas.

„Maža bėdelė – Jūs pats buvote Andriaus Kubiliaus Vyriausybės narys“, – pastebėjo ji.