Psichologas Paulius Skruibis pastebi, kad paauglių savižudybių Lietuvoje skaičius mažėja, bet, nors ir mažiau negu prieš dešimtmetį, tokių skaudžių istorijų vis dar pasitaiko. „Vaikų linijos“ psichologė atkreipia dėmesį, kad sulaukia daugiau vaikų kreipimųsi, kai vaikai pasakoja apie suicidines mintis. Kaip padėti krizinėje situacijoje atsidūrusiam jaunuoliui? Kaip kalbėti apie savižudybę ir kaip atpažinti, kad žmogus apie tai galvoja?
Šią savaitę pranešta apie dvi galimas nepilnamečių savižudybes – vieną Alytuje ir vieną Panevėžyje. LRT.lt klausia psichologų, kaip atpažinti, kad vaikas galvoja apie savižudybę, ir kaip jam padėti.
Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro vadovas prof. Paulius Skruibis pastebi, kad per pastarąjį dešimtmetį paauglių savižudybių skaičius Lietuvoje sumažėjo maždaug triskart.
„2012 metais 100 tūkst. gyventojų šis skaičius siekė 9,1, 2022 metais – 2,9. Tai yra amžiaus grupė nuo 10 iki 20 metų. Aišku, kiekvienais metais yra svyravimų, bet drąsiai galima sakyti, kad paauglių savižudybių sumažėjo žymiai“, – LRT.lt sakė psichologas.
P. Skruibio teigimu, Lietuvos vidurkis yra kiek didesnis negu visos Europos Sąjungos, bet anaiptol nėra prasčiausias. Pašnekovas pastebėjo, kad rečiau žudosi ir kitų amžiaus grupių gyventojai, situacija nesikeičia tik kalbant apie vyresnius kaip 65 metų lietuvius. Palyginti su paaugliais, tarp jų savižudybės atvejų pasitaiko 10 kartų dažniau.
„Paaugliai rečiausiai nusižudo, tačiau svarbu pastebėti, kad paaugliai dažniau kalba apie savižudybę, gali save žaloti. Tarp paauglių tai labai dažna. <...> Savižudybė yra procesas, dažnai trunkantis ilgą laiką, ne vienerius metus ir tai, kas prasideda paauglystėje, pavyzdžiui, mintys apie savižudybę, savęs žalojimas, gali pasibaigti savižudybe vyresniame amžiuje, jeigu problema nėra sprendžiama. Kitaip tariant, tai, kas vyksta su paaugliais, yra rimta ir negalima numoti ranka, neva jie tik kalba, save žaloja, bet nenusižudo. Kaip tik tai yra labai svarbus laikas, kai reikalinga pagalba, palaikymas, gyvenimiškų ir psichikos sveikatos problemų sprendimas, nes vėliau, jeigu tai nesprendžiama, viskas dar labiau komplikuojasi“, – LRT.lt paaiškino P. Skruibis.
Jo teigimu, pernai Lietuvoje nusižudė 6 jaunuoliai, jų amžius – nuo 15 iki 19 metų.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad išskirti vieną paauglių savižudybės priežastį būtų sunku, yra daugybė rizikos veiksnių, tarp kurių – prievarta, patyčios, sunkumai šeimoje, apleistumas.
„Tikrai negali pasakyti, jeigu įvyko savižudybė, kad greičiausiai buvo, pavyzdžiui, problemų šeimoje. Galbūt ir buvo, bet priežastys gali būti ir visai kitos“, – sakė jis.
Per metus – 4400 kreipimųsi dėl minčių apie savižudybę
Pastaraisiais metais „Vaikų linija“ sulaukia daugiau vaikų kreipimųsi dėl minčių apie savižudybę, LRT.lt sakė „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. Kaip teigė ji, 2023 metais į „Vaikų liniją“ apie savižudybę galvojantys vaikai kreipėsi 4400 kartų, per šių metų penkis mėnesius – beveik 1700 kartų.
„Tema tikrai labai aktuali. Anksčiau savižudybių tema galbūt papuldavo į dešimtuką, bet būdavo labiau antroje dešimtuko pusėje. Pastaraisiais metais ši tema įsiveržusi beveik į pirmąjį temų trejetuką. (...) Tiems, kurie kreipiasi į „Vaikų liniją“, ši tema tapusi svarbesnė, aktualesnė, artimesnė, vaikai mums tikrai daugiau apie tai pasakoja“, – pažymėjo J. S. Jasiulionė.
Psichologė išskyrė kelias to priežastis. Visų pirma, tvirtino ji, netyla nerimo signalai iš psichologų, kurie sako, kad vaikų emocinė būklė yra prasta, o eilės gauti pagalbą – didelės. J. S. Jasiulionės manymu, vaikai dar jaučia pandemijos ir karantino poveikį.
„Daliai vaikų tai buvo tikrai labai rimtas iššūkis, jie jautė socialinę izoliaciją. Mums, suaugusiesiems, tai buvo metai ar dveji kitokio gyvenimo ritmo, o vaikams tai suteikė visiškai kitokį raidos posūkį, visiškai neatitinkantį jų natūralios raidos“, – sakė psichologė.
Nerimas ir įtampos visuomenėje
Pasak jos, šiandien vaikai turi daugiau galimybių gauti įvairios informacijos ir sužinoti apie savižudybes, tad tai taip pat gali būti viena priežasčių, kodėl vaikai apie tai pagalvoja ir kreipiasi pagalbos.
Tiesa, pridūrė J. S. Jasiulionė, ši vaikų karta drąsiau kalba apie savo psichologinę savijautą, todėl „Vaikų linija“ gali sulaukti daugiau vaikų kreipimųsi.
„Vaikai tikrai kalba apie tai, apie ką yra drąsinami kalbėti. (...) Gali būti, kad savižudybės arba labai sunkių jausmų tema kalbama drąsiau, nes vaikai jaučia, kad suaugusieji pasiūlo pagalbą. Vadinasi, vaikai nepuola daryti, nelieka vieni, bet sunkumu pasidalija. Kita vertus, galime kelti prielaidą, kad psichologinė sveikata nėra labai gera“, – vardijo J. S. Jasiulionė.
Psichologė tęsė, kad pastaraisiais metais visuomenėje jaučiama daug įtampos – gyvenome pandemijos metais, dabar stebime karą Ukrainoje, o tai sukuria stiprų nerimo foną. Prisideda ir kitos įtampos.
„Prisimenu 2023 metų mokslo pradžią, atrodo, mokykloje įtampos sproginėjo – mokytojai įsitempę, jaučiasi nepasiruošę, švietimo sistemoje vyksta kažkokie pokyčiai. Pastaruoju metu daug kalbama, kad šiais metais tarp vaikų buvo ir daugiau smurto protrūkių.
Manau, tai yra ne tiesiog laisvai besiliejanti agresija, bet įtampos ženklai. Klausimas, ar suaugusieji sugeba pamatyti vaikų įtampas ir nerimą, ar sugeba juos nuraminti, patys nerimaudami“, – LRT.lt sakė J. S. Jasiulionė.
Skaudina patyčios, vienišumas
Psichologė išskyrė, kad šalia savižudybės temos vyrauja ir kiti iššūkiai, dėl kurių vaikai kreipiasi į „Vaikų liniją“. Tarp dažniausių temų – santykiai su tėvais ir bendraamžiais, pastaraisiais metais taip pat daugėja kreipimųsi dėl sunkių jausmų.
„Jaučiamas nerimas, baimė, vienišumas, liūdesys. Kartais vaikai gali labai aiškiai pasakyti, kas juos liūdina arba skaudina, o kartais būna toks egzistencinis jausmas, kai vaikas negali pasakyti dėl ko, bet jaučia nerimą ar baimę“, – atkreipė dėmesį J. S. Jasiulionė.
Išsiskiria ir vienišumo tema, vaikai neretai pasakoja apie matomą agresiją ir patiriamas patyčias, padidėjo kreipimųsi dėl savižalos skaičius.
„Visos šios temos signalizuoja, kad vaikų viduje yra labai daug sunkių jausmų. Vaikai arba apie tai pasakoja, kalba ir nesiima veiksmų, arba sunkių jausmų kiekis pasiekia tokį mastą, kad jie pradeda ieškoti išeičių. Vieni vaikai tai išleidžia per fizinį skausmą, svarsto apie savižalą, kiti galvoja, kad negali gyventi, nes per sunku su tuo būti“, – kalbėjo J. S. Jasiulionė.
„Vaikų linijos“ psichologė su LRT.lt taip pat pasidalijo keliomis vaikų citatomis – jos paremtos į „Vaikų liniją“ besikreipiančių vaikų pasakojimais, tačiau visos vaikų tapatybę leidžiančios atpažinti detalės yra išimtos ar pakeistos, saugant besikreipiančių vaikų anonimiškumą.
„Pastaruoju metu darosi vis sunkiau gyventi. Depresijos simptomus jaučiau nuo kokių 9-erių metų, kiek prisimenu, nuo tada ir norėjau nusižudyti ar mirti. Būdavo taip sunku, kad galvodavau, jog pragare būtų geriau gyventi nei čia. Ir dabar visko tiek daug – patyčios mokykloje, nepasitikiu savimi, jaučiuosi vienišas... Ir nežinau, kam papasakoti, nes tėvai mano, kad išsigalvoju“, – sakė trylikametis vaikas.
„Man tiesiog sunku, nes esu tyli. Rami ir lėta, kaip mokytojai sako. Neturiu artimesnių draugų, su tėvais taip pat jokio artimesnio pokalbio negaliu užmegzti, nes žinau, kad, pakalbėjusi su jais apie tai, kaip jaučiuosi, jausiuosi daug blogiau. Tas vienišumas mane labai skaudina ir tiesiog man labai liūdna, kad mano tėvai, kurie turi man būti artimi ir patikimi žmonės, nė kiek manęs nepaguodžia. Kartais noriu tiesiog išnykti“, – taip kalbėjo dvylikametis vaikas.
„Man trūksta žmonių palaikymo. Vis kyla minčių apie savižudybę – visos tos mintys, kurios kyla, man atrodo, nebeturės tuoj vietos galvoje... Vaikystėje turėjau daug traumų, apie kurias galvoju kiekvieną dieną.
Mokykloje sulaukiu daug patyčių – dvejus metus ištisai... Niekam nepasakodavau, net tėvams, bet neseniai prisiruošiau išsipasakoti. Bet jausmas toks, kad likau neišklausyta, tėvai tiesiog liepė nekreipti dėmesio. Kiekviena diena darosi vis sunkesnė ir, atrodo, tuoj neberasiu išeities“, – J. S. Jasiulionė pasidalino dar vienu vaiko pasakojimu.
(Vaikų amžiaus grupei priskirti 0–17, suaugusiųjų – 18 ir vyresni gyventojai)
Koks elgesys gali įspėti apie patiriamus sunkumus
LRT.lt paklaustas, o kaip su paaugliais šia tema kalbėti tėvams, ar kilus įtarimui galima atvirai klausti, ar jaunuolis galvoja apie savižudybę, psichologas Paulius Skruibis atsakė teigiamai, taip pat patarė atsakymą vertinti rimtai bei, esant reikalui, pagalbos kreiptis į profesionalus.
Nereikėtų užberti klausimais, o kantriai kalbėtis, nes kalbėtis – tai ne tik klausinėti.
P. Skruibis
P. Skruibis ragino atkreipti dėmesį į pasikeitusį paauglio elgesį, savijautą bei kelti klausimą, kas tai lėmė. Taip pat vertėtų pastebėti prislėgtą nuotaiką, pasyvumą, vengimą, nenorą užsiimti ypač tomis veiklomis, kurios anksčiau domino.
„[Gali būti] ir žodžiais pasakoma, kad viskas nusibodo, nebegaliu arba jaučiamas nusivylimas, pastebimas savęs žalojimas, domėjimasis mirtimi. Čia svarbu neišsigąsti, tai pastebėjus nereiškia, kad savižudybė tuoj pat įvyks, bet į tai labai svarbu reaguoti, pabandyti suprasti, tartis su specialistais“, – sakė pašnekovas.
O kaip prakalbinti uždarą vaiką? Pirmiausiai, teigė P. Skruibis, reikėtų kelti klausimą, kodėl paauglys neatsiveria artimiesiems.
„Galbūt bijo tėvų reakcijos, jaučia, kad jie supyks arba sakys, kad tai nereikšminga? O gal tiesiog sunku suformuluoti? Ypač paaugliškame amžiuje nėra taip lengva sklandžiai pasakyti, kas su manimi vyksta. Padeda kantrumas, nereikėtų užberti klausimais, o kantriai kalbėtis, nes kalbėtis – tai ne tik klausinėti“, – LRT.lt paaiškino jis.
Anot pašnekovo, sunkiausiu momentu neviltis ir skausmas gali būti tokie stiprūs, kad paauglys praranda viltį, kad kažkas išvis gali padėti, todėl labai svarbu pradėti kalbėtis dar nepasiekus giliausio skausmo taško. Jeigu negali atsiverti tėvams ar artimiesiems, bet kada galima kreiptis į pagalbos linijų savanorius. Žinoma, sutinka pašnekovas, vienas pokalbis visų problemų neišspręs, tačiau suteiks daugiau vilties ir situaciją padės pamatyti kitaip.
Psichologinė pagalba
Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius
Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose
Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms
Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu
