LRT.lt apsilankė mokomojoje priedangoje Šiauliuose, kuri vadinama viena pavyzdingiausių Lietuvoje. Priedanga įrengta po viena Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) stočių pačios valdybos iniciatyva. Šiaulių PGV viršininkas Kęstutis Bautronis akcentuoja, kad siekiama parodyti gyventojams, kaip galima įsirengti priedangą senuose rūsiuose ir panašiose patalpose. Nors gyventojų dėmesys civilinei saugai didėja, vis dar neretai norima priedangas padaryti prieinamas tik savo bendruomenei, o ne pašaliniams.
Šiauliuose esanti mokomoji priedanga skirta parodyti žmonėms, kad priedangą įrengti ir įprastuose po daugiabučiais esančiuose rūsiuose. Šiaulių PGV viršininkas Kęstutis Bautronis LRT.lt pasakojo, kad norima akcentuoti, kaip galima susikurti saugią aplinką tam tikram laikotarpiui, jei tektų slėptis nuo krintančių bombų ar jų nuolaužų.
„Mes pritaikome esamas patalpas. Naujoms priedangoms yra reikalavimai, jos bus statomos be langų, be dar kažko, bet turime daug patalpų, kurios gali būti pritaikytos“, – sakė K. Bautronis.
Anot jo, priedangas galima sustiprinti kompensacinėmis priemonėmis, pvz., smėlio maišais, metalo blokais. Kompensacinė priemonė gali būti ir sunkioji transporto priemonė, užstojanti, tarkime, rūsio langus, kad smūgio banga jų neišmuštų.
„Tu improvizuoji, galvoji <...>. Jeigu pasieksime tokį tikslą, kad žmonės, bendruomenės nariai, namo gyventojai ateitų, susirinktų, pabendrautų ir nuspręstų savo saugumą susikurti, – tą elementariai galima pasidaryti – mes patarsime, tik eikite ir darykitės“, – tvirtino Šiaulių PGV viršininkas.
Pasak jo, priedangų turi būti daug, kad jas galėtų pasiekti kuo daugiau žmonių. Viršininkas pateikė Ukrainos pavyzdį, kai žmonės bėgo slėptis, tačiau priedangos buvo užrakintos.
Nebūtina įsirengti kaip 5 žvaigždučių viešbučio
Pagal VRM numatytus standartus, Lietuvos miestuose priedangoje turi tilpti ne mažiau nei 60 proc. gyventojų. Šiauliai šiuo metu pasiekę 54 proc. Pasak K. Bautronio, tai lėmė keli veiksniai.
„Pirmiausia žmonės ir miesto vadovybė supranta, tinkamai įvertina geopolitinę situaciją. Šiauliai yra ir pramonės miestas, yra įstaigų, organizacijų su rūsiais. Stringa priedangų įkūrimas gyvenamuosiuose namuose, rūsiuose, nes žmonės vengia daryti patys sau“, – teigė jis.
Jo teigimu, žmonės įsivaizduoja, kad senesnių bendrabučių rūsiai negali būti priedangos, nes yra langų, aukštai – cokoliniai ir t. t. Tačiau net ir tokiame rūsyje yra saugiau, nes raketos dažniausiai skrieja į aukštesnius pastato aukštus.
„Rusų pavyzdys rodo, kad taikosi vienur, pataiko kitur. <...> Kitas dalykas, dabar skrenda dronai, juos numuša, skeveldros krinta ant žmonių galvų, ant gyvenamųjų namų“, – kalbėjo Šiaulių PGV viršininkas.
Priedangos nebūtina įsirengti kaip penkių žvaigždučių viešbučio. K. Bautronis teigia, kad jei rūšyje yra sandėliukai, nebūtinai reikia slėptis būtent juose. Užtenka slėptis koridoriuje prie sandėliukų, o ten gali tilpti nemažai žmonių.
„Vienas prie vieno, atsisėsti, prabūti. Priedanga yra trumpalaikis prieglobstis. Tas trumpalaikis visapusiškai atlieka savo funkcijas. Tik tas trumpalaikis, vėlgi, kelioms valandoms. Turėtų būti sveikatos [priemonių], geriamojo vandens, kur atlikti gamtinius reikalus. Gamtiniams reikalams atlikti neturi būti kaip kad į Sibirą veždavo vagonuose ir visi prie visų daro. Ar užuolaidą užtverti, kažkokio privatumo turėti. Įmanoma pasidaryti“, – apie priedangų subtilybes dėstė jis.
Priedangos tik „saviems“
Vyrauja ir kita problema, susijusi su gyventojais. Kiek K. Bautroniui teko susidurti, dalis žmonių, nors ir supranta poreikį, nenori, kad į priedangas ateitų net kaimynai.
„Bet mes katalikai, krikščionys, turime padėti ir kitiems. Nesakysi, kad krinta bombos, o tu eik, nepriimsime mes tavęs. Būna, sako bendrijos, kad pasidarysime priedangas, bet priedangų ženklus savo gyventojams sudėsime iš vidinės pusės, kad daugiau niekas nežinotų. Nors tegul ir tai pasidaro, sveikintina, kad žmonės bent savo name turėtų [priedangą – LRT.lt]. Vis žingsnis į priekį“, – sakė jis.
Mažeikiuose, sakė jis, situacija prastesnė, ten priedangų tinklas siekia kiek daugiau nei 14 proc. Tiesa, mažesniuose regionuose minimalus reikalaujamas procentas yra 40 proc. Tačiau Mažeikiai Šiaurės regione išsiskiria tuo, kad ten yra padaryta mokomoji priedanga, kurioje veikia net vaikų kambarys.
„Kitaip neparodysi pavyzdžio žmonėms, nepaaiškinsi, tai jie tada žinos, mokės. Kviečiame, ateikite, parodome, pamokome – pasidarykite“, – komentavo K. Bautronis.
Bilotaitė: veikti turėjome pradėti vakar
Šioje priedangoje lankėsi ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, kuri LRT.lt komentavo, kad priedangų tinklas buvo sukurtas nuo nulio, o šiuo metu šalyje iš viso jų yra 4,2 tūkst. Pasak jos, Šiaulių miesto savivaldybė į civilinę saugą investavo 250 tūkst. eurų.
Ministrė akcentavo, kad Vyriausybėje trečiadienį buvo patvirtinta nauja civilinės saugos programa, kuri apima septynias kryptis, o priedangų plėtra ir modernizacija yra viena esminių ir kertinių.
„Numatyta visai programai apie 300 mln. eurų, vien priedangų tinklui numatyta 100 mln. eurų. Tas keliaus savivaldybėms konkurso tvarka, jos galės aplikuoti ten, kur yra trūkumas. Dabar įsivertinome teritorijas ir tose teritorijose esančius objektus, kurie galėtų būti priedangos, esame juos sužymėję. Dabar klausimas, kaip vystyti ten, kur visiškai nėra: ar statyti naujus objektus, ar juos kažkaip modernizuoti, pritaikyti, sutvarkyti. Ateityje esame susidėlioję tokius tikslus, kad turime visas priedangas sertifikuoti“, – kalbėjo ministrė.
Paprastai tariant, priedangose turės būti atitinkamų įrankių, medicinos reikmenų, vandens. Programai įgyvendinti numatyta septyneri metai.
„Tikiuosi, kad Seimas pritars šiam sprendimui, nes dabar keliaus į Lietuvos parlamentą ir parlamentas turi apsispręsti“, – sakė ji.
Ji pabrėžė, kad svarbu ir šviesti visuomenę, diegti jai savisaugos kultūrą, nes šiuo metu tik 52 proc. gyventojų daugmaž žino, ką daryti nelaimės atveju.
„Tai yra nepakankama, todėl pernai startavome su informacine kampanija, ją tęsiame ir todėl esame toje programoje susidėlioję, kad turime nuosekliai investuoti, turėti sisteminį požiūrį, konkrečias ir nuolatines priemones tam, kad nuolat didintume žmonių pasirengimą“, – tvirtino A. Bilotaitė.
Šiuo metu vyrauja pozicija, kad iš civilinės saugos turi būti pereita prie civilinės gynybos koncepcijos.
„Visa Europa privalo atsibusti ir pradėti veikti. Veikti turėjome pradėti vakar“, – teigė A. Bilotaitė.
