Perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda pirmajame rinkimų ture surinko daugiausia balsų beveik visose savivaldybėse, išskyrus Vilnių, kur nugalėjo dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė. Tačiau, pasak ekspertų, didžiausia šių rinkimų staigmena – prokremlišką naratyvą skleidžiančio gydytojo Eduardo Vaitkaus ryški pergalė Šalčininkuose ir Visagine.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, rinkimuose (pagal prezidento rinkimų protokolus) dalyvavo 13 605 Šalčininkų rajono gyventojai. Kol rinkėjų aktyvumas Lietuvoje siekė 59,48 proc., Šalčininkų rajone jis kiek mažesnis – 54,66 proc.
Aktyviausiai balsavo Akmenynės (77,35 proc.), Baltosios Vokės (65,71 proc.), Rūdninkų (64,83 proc.), Dailidžių (62,82 proc.), Jurzdikos (61,77 proc.), Pabarės (60,75 proc.) rinkimų apylinkių rinkėjai.
Šalčininkų rajone beveik 40 proc. balsų (5 430) atiteko E. Vaitkui. Antroje vietoje G. Nausėda – 23,73 proc. balsų (3 229). Trečias liko Ignas Vėgėlė, surinkęs 1 690 (12,42 proc.) balsų.
Ketvirtas pagal populiarumą kandidatas Šalčininkų rajone Remigijus Žemaitaitis surinko 1 538 (11,30 proc.) balsus. Žemiau – Andrius Mazuronis, surinkęs 614 (4,51 proc.) palaikymo balsų. Savo ruožtu Ingrida Šimonytė Šalčininkų krašte surinko tik 382 (2,81 proc.) balsus. Rezultatų lentelėje žemiau atsidūrė tik Giedrimas Jeglinskas, surinkęs 241 (1,77 proc.) balsą ir Dainius Žalimas, gavęs 214 (1,57 proc.) balsų.
Tik keliose apylinkėse E. Vaitkus nusileido G. Nausėdai: Kalesninkuose, Dainavoje, Tetėnuose, Dieveniškėse ir Jurgelionyse.
I. Šimonytė E. Vaitkų vienuose debatuose yra įvardijusi kaip „Maskvos radiją“. Premjerės teigimu, nors nuo Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios savivaldybėms, kuriose didžiąją dalį gyventojų sudaro tautinės mažumos, skirta daug dėmesio, E. Vaitkus surinko nemažą dalį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos rinkėjų.
„Žmonės rinkosi sau artimiausią pagal pasaulio suvokimą ir pažiūras kandidatą“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė teigia, kad tokie rezultatai turėtų kelti nerimą ne tik jai, bet ir prezidentui, „kas jis bebūtų“.
LRT.lt nuvyko į Šalčininkus ir pasiteiravo gyventojų, kodėl, jų nuomone, Vaitkus čia tapo išskirtine figūra ir laimėjo rinkimus.
Vienas iš pašnekovų, nenorėjęs atskleisti savo vardo, prisipažino, kad buvo šokiruotas tokių rezultatų.
„Tikėjausi, kad Vaitkaus kandidatūra susižers kitų dalyvių balsus, bet nemaniau, kad jis sulauks tokio didelio palaikymo. Maniau, kad Nausėda bus lyderis“, – sakė jis.
„Nėra ko slėpti – Vaitkus atvirai kalba apie draugystę su kaimynine Rusija ir Baltarusija. Gyvename pasienio zonoje, todėl situacijai įtakos turi ir santykiai šeimoje. Kai kurie žmonės tikriausiai nenori jų gadinti dėl politikos reikalų. Taip pat žinau, kad mūsų krašto gyventojai aktyviai ragino balsuoti už Vaitkų“, – pridūrė jis.
Sutikta šalčininkietė Henrika sakė, kad jai nebuvo sunku apsispręsti, – ji balsavo už Vaitkų.
„Kodėl jis? Šimonytė mums nieko nedavė, panašiai, kaip ir Nausėda. Sėdi savo Prezidentūroje ir nieko naudingo Lietuvai negali padaryti. Koks iš jo prezidentas?“ – apgailestavo ji.
Pašnekovė pripažino, kad Šalčininkų rajonas tapo valdžios užmirštu regionu. „Galbūt Vaitkus galėtų ką nors pakeisti“, – mąstė ji.
Kita pašnekovė nebuvo nustebinta Vaitkaus rezultatu.
„To tikėjausi, nes jis labai geras žmogus, pažįstu jį asmeniškai, kalbėjau su juo. Jis mane įkvepia savo sąžiningumu, nes nori padaryti viską dėl žmonių, padėti visai tautai“, – patikino ji.
Rusakalbė pašnekovė sakė, kad iš tikrųjų tikėjosi, kad lyderiai liks tie patys.
„Balsavau už visai kitą žmogų, bet ką dabar galiu padaryti? Palaikymas Vaitkui manęs nė kiek nenustebino. Norėtume pokyčių, tai logiška. Vaitkus sugebėtų juos užtikrinti. Jis, be kita ko, teikia gerų pasiūlymų dėl derybų. Svarbiausia yra santarvė su šalimis, net ir tomis, kurių politika skiriasi nuo mūsų. Paprastiems piliečiams tai būtų naudinga“, – pabrėžė Lena.
Kita Vaitkaus šalininkė teigė, kad Nausėda nuvylė ne tik tautines mažumas, bet ir pačius lietuvius.
„Taip nereikėjo daryti politikos. Buvo galima taikiau išspręsti klausimą su Baltarusija. Tačiau Nausėda to nenorėjo. Rusija ir Baltarusija nesvajoja apie karą. Jie siekia kartu su Lenkija ir Baltijos šalimis būti vienoje komandoje. Todėl manau, kad Vaitkus galėtų vadovauti taikos deryboms. Galiausiai jis pasakė, kad reikia draugauti su visais savo kaimynais“, – pabrėžė ji.
Verta pažymėti, kad ne visi kalbintieji prisiminė kandidatų pavardes, o iš pokalbių buvo aišku, kad labiausiai bijo karo, kurį, jų manymu, taip dažnai mini valdantieji. Kaip pagrindinę priežastį, kodėl jiems nepatinka kiti kandidatai, jie nurodo nusivylimą savo pirmtakų politika.
Tačiau Šalčininkų gatvėse sutikome pritariančiųjų ir kitiems kandidatams.
„Visą dieną laukiau namuose, kol kas nors ateis pas mane, bet, nepaisant pažadų, niekas mano balso neatėjo. Todėl likau neprabalsavusi. Tikriausiai mane tiesiog pamiršo. Juk galiausiai pensininkai niekam nereikalingi. Planavau balsuoti už dabartinį prezidentą. Pažįstu jį, nes kažkada turėjome bendrų reikalų, – aš buvau buhalterė, o jis dirbo banke, visada mums padėdavo ir buvo mandagus. Jei turėsiu galimybę balsuoti už jį antrajame ture, būtinai tai padarysiu“, – tikino viena pensininkė.
Kita moteris teigė, kad ir kokie būtų rinkimų rezultatai, „visi kandidatai vis tiek gaus iš anksto sutartus postus, pasidalys valdžią“.
„Svarbiausia, kad būtų taika. Putinas gerai pasakė, kad jis netarnaus NATO. Buvo metas, kai anie „nugalėtojai“ atėjo pas mus ir pasakė, kad nesupranta mūsų kalbos. O mes, kita vertus, išmokome įvairiausių kalbų, todėl galime susikalbėti su bet kuo“, – tvirtino ji.
Greta Šalčininkų turgavietės sutikta Janina teigė, kad geras Vaitkaus rezultatas jos nenustebino, nes ji tikėjo, kad taip ir bus.
„Manau, kad prezidentas turi veikti visų mūsų labui. Vaitkus, skirtingai nei kiti kandidatai, turi savo nuomonę. Jis nori, kad paprasti piliečiai gautų kuo daugiau. Visi mūsų draugai tikėjo jo politika ir prašė jį paremti. Norime, kad jis būtų pavyzdys, kitaip nei tie kiti“, – sakė Janina.
Miestelio centre sutiktas šalčininkietis neslėpė nuostabos dėl kitų kandidatų pasiūlymų.
„Buvo toks Igmantas (Ignas Vėgėlė – red.), kuris norėjo, kad kuo daugiau investicijų liktų Lietuvoje. Man tai patiko. Valdantieji jau kelerius metus viską atiduoda Ukrainai, o kas prisimena mus“, – retoriškai klausė jis.
Julija, sutikta netoli autobusų stoties Šalčininkuose, balsavimą už Vaitkų aiškino tuo, kad „rinkėjai prezidentu nori matyti labiau žemišką žmogų“.
„Juk matome, kad mums buvo pažadėti patys įvairiausi dalykai, bet nė vienas iš jų nebuvo įvykdytas. Vėl ateis tie patys, nuo kurių esame pavargę. Žmonės nebetiki, kad galės ką nors gauti tiesiogiai iš valdžios institucijų. Taip jau atsitiko, kad gyvenimas tapo visiškai priešingas – politikai veikia ne piliečių labui, o atvirkščiai. Gyvename mažame miestelyje, čia visus pažįstame. Šeimos mišrios, o gatvėse bijoma kalbėti rusiškai. Mes tiesiog norime normalių, žmogiškų, taikių santykių“, – sakė susigraudinusi pašnekovė.
Vaitkaus rezultatas neigiamai nustebino vieną lietuviškai kalbantį praeivį.
„Tiesą sakant, klaidingai maniau, kad parama Vaitkui bus mažesnė. Galvojau, kad gyventojai mieliau palaikys dabartinį prezidentą. Tačiau pasirodė, kad Vaitkus vienintelis pasiūlė dalykus, kuriuos mūsų rinkėjai iš tikrųjų nori girdėti. Jis pasirodė jiems artimesnis. Draugystės su Baltarusija pasiūlymas tapo išskirtiniu pasiūlymu. Tikriausiai buvo žaidžiama nostalgija ir svajonėmis apie grįžimą prie lito. Mūsų žmonės aktyviai už jį balsavo, o prieš tai taip pat entuziastingai vienas kitam jį reklamavo. Tiesą sakant, nepastebėjau, kad kitos partijos čia būtų buvusios kaip nors aktyvios. Kita vertus, Vaitkaus štabo žmonės lankėsi visuose regiono kaimuose, dalijo rinkimų medžiagą, noriai bendravo su gyventojais. Dažniausiai jie kalbėjo rusiškai, nes suprato, kad 80 proc. žmonių ją bent šiek tiek moka”, - aiškino sutiktas šalčininkietis.
Kitas gyventojas taip pat neslėpė pasipiktinimo rezultatais.
„Situacija regione buvo aiški – jei nebalsuoji už Tomaševskį ir esi prokremliškai nusiteikęs, turi rinkti tam tikrą „poną V“ (Eduardą Vaitkų – red.). Nemanau, kad jis yra kažkuo išskirtinai simpatiškas, jis tiesiog yra antisisteminis. Jo pažiūros artimos kai kuriems regiono žmonėms. Deja, tokių žmonių yra daug“, – apgailestavo pašnekovas.
„Tam tikra prasme tai buvo protesto prieš valdžią balsai. Nėra taip, kad jie būtų išimtinai kandidato Vaitkaus pusėje, jie tiesiog pasisakė prieš esamą sistemą. Dar ir šiandien Šalčininkų daugiabučių laiptinėse galima pamatyti laikraščių su E. Vaitkaus agitacijomis ir „politine programa“. Žmonės galėjo juos skaityti rusų kalba ir išsamiai susipažinti su jo pasiūlymais. Prisimenu, tokiame laikraštyje perskaičiau, kad po rinkimų „ponas V“ ketina vykti į Baltarusiją, tikriausiai tam, kad gautų „Lukašenkos saulės spindulių“. Neslėpsiu, man pikta, man gėda. Netgi norėčiau atsiprašyti visų Lietuvos žmonių už mūsų rezultatus. Taip, turiu daug bendraminčių, bet, kaip matome, nesame dauguma“, – pabrėžė vyras.
