Lietuvos ir Lenkijos kariai baigia pratybas „Narsus grifonas 2024“ (angl. Brave Griffin 24/II), kuriose treniravosi, kaip abi šalys kartu su sąjungininkais gintų vadinamąjį Suvalkų koridorių. Prezidentas Gitanas Nausėda prakalbo apie siūlymus lenkams kurti bendrą regioninį raketų sistemų HIMARS amunicijos logistikos centrą. Andrzejus Duda pareiškė, kad Lenkijos noras turėti branduolinį ginklą – adekvatus atsakas į Rusijos veiksmus. Sąjungininkai deda pastangas ir toliau atgrasyti Rusiją, įgyvendina planus, tad ar Suvalkų koridorius vis dar pavojingiausia vieta Žemėje, kaip prieš metus teigė įtakingas leidinys „Politico“?
Pratybose – gausios pajėgos
Silpnoji NATO grandis. Vieta, kurią apginti – be galo sunku. Didžiausia grėsmė Baltijos šalims. Daugybę epitetų karo analitikai yra vartoję kalbėdami apie vadinamąjį Suvalkų koridorių – ruožą tarp Lietuvos, Lenkijos ir Kaliningrado. Bet jau ne vienus metus Lietuva ir Lenkija treniruojasi. Šįmet – pagal naujuosius NATO planus ir tarpusavio Lietuvos-Lenkijos „Oršos“ planą.
1,5 tūkst. karių iš Lietuvos, Lenkijos, Jungtinių Valstijų ir Portugalijos, 200 vienetų kovinės technikos. Naikintuvai F-16 ore.
„Narsaus grifono“ pratybų užduotys: vienetų perdislokavimas, taktinis judėjimas, žvalgyba, gynybinės operacijos, kovinės paramos užduotys ir siurprizai, jei rusai išdrįstų pulti.
„Demonstravimas vienybės, demonstravimas mūsų integralumo, ir tai yra didžiulis atgrasymas. Tai, kad šiandien pratybose matėte keturių valstybių karius, tai, žiūrint bendrai į visą karinių pratybų ciklą šiais metais, tai mes turime dviejų trečdalių NATO valstybių karius, dalyvaujančius pratybose Lietuvoje“, – teigia Lietuvos kariuomenės vadas gen. Valdemaras Rupšys.
Suvalkų koridoriuje ne tik stebėti pratybas, bet ir aptarti reikalus progą turėjo G. Nausėda ir A. Duda. Kitąmet Lietuvą turėtų pasiekti pirmosios HIMARS sistemos, o G. Nausėda prakalbo apie galimybę kartu su Lenkija kurti bendrą regioninį raketų paleidimo sistemų amunicijos logistikos centrą.
„Ypač turint omenyje, kad Lenkija turi ir planų gaminti amuniciją, mes norėtume bendradarbiauti, ir mano pasiūlymas buvo ta linkme – kuriant regioninį logistinį centrą ir, be jokios abejonės, jeigu būtų bendri raketų pirkimai, galėtume dalyvauti bendruose pirkimuose. Tai būtų konkretus pavyzdys, kaip galima mūsų tamprius karinio bendradarbiavimo saitus pernešti į naujas sritis“, – akcentavo prezidentas G. Nausėda.
Lenkijai skelbiant apie pasirengimą šalyje priimti branduolinį ginklą kaip atgrasymo priemonę, Kremlius pareiškė darysiąs viską, kad užtikrintų saugumą. A. Duda akcentuoja, kad Rusijos argumentai nieko verti, nes būtent rusai pažeidžia tarptautinius susitarimus.
„Tai yra adekvatus, toks, koks ir turėtų būti atsakas. Visa NATO teritorija, mūsų supratimu, turėtų būti ginama atitinkamai. Labai logiška, kad į rytinį NATO sparną turėtų būti perkelta branduolinė sistema. Mes esame deklaravę savo pasirengimą priimti šį ginklą ir bet kokie Rusijos argumentai yra nieko verti“, – akcentavo Lenkijos prezidentas.
Švedija keičia situaciją Suvalkų koridoriuje
Prieš metus leidinys „Politico“ Suvalkų koridorių vadino pavojingiausia vieta Žemėje. Tačiau per metus viskas apsivertė aukštyn kojomis. Ir viena priežasčių: Švedija tapo NATO nare.
Nors NATO patvirtino naujus gynybos planus, itin paliečiančius ir Lietuvą, Švedija iš esmės keičia situaciją Baltijos jūros regione. Visų pirma, Švedija turi puikų laivyną ir išskirtinių, maskuojančių savybių turinčių „Gotlando“ klasės povandeninių laivų.
Dideliu galvos skausmu Rusijai laikoma didžiausia Baltijos jūroje esanti Gotlando sala. Pavyzdžiui, nuo Lietuvos krantų ji nutolusi vos per 200 kilometrų, todėl strategiškai ir Kaliningradas, ir, galimo konflikto atveju, Rusijos laivyno viražai tampa ranka pasiekiami. Sala militarizuojama, o švedai dar ir turi neprastas oro pajėgas.
„Švedija suteikia strateginio gylio ir Suomijai, ir Baltijos šalims. Tai – paskutinė detalė, kurios NATO žemėlapiui trūko Šiaurės Europoje ir dabar toji dėlionė – baigta. Be to, Švedija turi rimtų pajėgumų – oro pajėgas, povandeninius laivus. Aljanso gynybai tai – labai naudinga“, – komentuoja Švedijos gynybos tyrimų agentūros analitikas Robertas Dalsjo.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Švedijos ir Suomijos įstojimas į Aljansą yra nepaprastai naudingas. Baltijos šalims atsiveria galimybės turėti tokį užnugarį, kokio nėra niekad turėjusios. Švedai gali susidoroti su Rusijos laivynu, puikiai išmano Baltijos jūros specifiką. Tačiau, pasak L. Kasčiūno, Suvalkų koridoriaus reikšmė dėl naujųjų Aljanso narių pajėgumų nesumažėjo.
„Dažnai girdime tokias interpretacijas – kad „dar po šitų dviejų (Švedijos ir Suomijos) šalių įstojimo Suvalkų koridoriaus vaidmuo nebėra toks svarbus“. Su tuo nesutinku. Tai yra vis tiek labai svarbi arterija ir turime daryti viską, kad ji būtų (apginta – LRT.lt). Karinio mobilumo prasme – padėti kuo greičiausiai sąjungininkams ateiti į pagalbą. Kontrmobilumo prasme – kurti kliūtis priešams“, – teigia krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Be Suvalkų koridoriaus milžinišką grėsmę kelia ir Astravo atominė elektrinė (AE). Tokios išvados peršasi stebint karo Ukrainoje eigą ir kaip Rusija siekė užimti iš pradžių Čornobylio jėgainę, o vėliau okupavo Zaporižios AE. Kaip įveikti tokį „branduolinį terorizmą“, vaistų Ukraina kol kas nerado, nes Zaporižios AE iki šiol kontroliuoja rusai, o šaudyti į branduolinę jėgainę – mažų mažiausia pavojinga. Nėra abejonių, kad ir NATO svarsto, kaip reikėtų gintis nuo Rusijos artilerijos, jei ši būtų išstatyta Astravo jėgainės teritorijoje ir naudotųsi kaip priedanga. Nuo Astravo iki Vilniaus – vos 30 kilometrų ir tai problema, kuriai būtini sprendimai.
