Kalėdos, šlepečių byla, intrigos dėl rinkimų boikotavimo ir itin keistas debatų ciklas, kuriame ne tik sklandė politinės idėjos, bet ir buvo atvertos kandidatų namų durys ar pristatomi vairuojami automobiliai. 1997–1998 metais vyko vieni atkakliausių rinkimų, pasižymėję ir aršia politine kampanija, ir permainingais rezultatais.
LRT archyvai kviečia prisiminti, kaip vyko ši kampanija, kokius pažadus tuo metu dalijo politikai, kaip atrodė rinkimų nakties vaizdai ir ką tada kalbėjo kandidatai į prezidento postą.
Adamkaus klausimas
1997 m. žiemą prie starto linijos stojo 7 kandidatai į prezidentus. Tiesa, pareiškusių norą dalyvauti buvo ir daugiau – užstatą sumokėjo ir Reformų partijos vadovas Algirdas Pilvelis, Jurijus Subotinas bei Liucija Baškauskaitė, kuriai iki reikiamo užstato pritrūko keliolikos litų ir kuriuos ji skolinosi iš čia dirbusių žurnalistų.
Didelė intriga buvo ir tai, ar galės rinkimuose dalyvauti Valdas Adamkus. Anot tuomečio Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovo Zenono Vaigausko, V. Adamkui kelią galėjo užkirsti Konstitucija, kuri žymėjo, kad kandidatai turi būti ne mažiau kaip 3 metus gyvenę Lietuvoje.
„VRK pripažino, kad jis neatitinka reikalavimų. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad jis gali dalyvauti, nes dar 1992 m. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Šiauliuose. Labiausiai jo nedalyvavimą rinkimuose rėmė dalis konservatorių partijos, nes rinkimuose dalyvavo ir Vytautas Landsbergis“, – prisimena ilgametis VRK vadovas Z. Vaigauskas.
Iš čia kilo ir garsi „Adamkaus šlepečių“ frazeologija – esą Lietuvoje gyveno ne pats V. Adamkus, o jo šlepetės. Kartu su V. Adamkumi rinkimuose dalyvavo ir tuomečio prezidento, rinkimuose nedalyvauti nusprendusio Algirdo Brazausko remiamas Artūras Paulauskas, taip pat V. Landsbergis, lietuvių išeivijos JAV veikėjas Kazys Bobelis, Vytenis Povilas Andriukaitis, buvusio šalies prezidento Antano Smetonos brolio sūnus Rimantas Smetona bei Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rolandas Pavilionis.
Rinkimai buvo numatyti itin keistu laiku – Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu. Pirmasis turas vyko gruodžio 21 dieną, o antrasis – 1998 m. sausio 4 dieną.
„Besirengiant rinkimams paaiškėjo apmaudus dalykas. Rinkimai turėjo vykti prieš naujuosius metus, o antrasis turas – iš karto po naujųjų. Nuogąstavome dėl rinkėjų aktyvumo, bet jis buvo gana didelis“, – prisimena VRK tuo metu vadovavęs Z. Vaigauskas.
Iš tiesų, šie rinkimai aktyvumu nusileido tik pirmiesiems rinkimams, kuriuose dalyvavo 78,6 proc. rinkėjų. O šiuose prezidento rinkimuose pirmajame ture dalyvavo 71,45 proc., o antrame – 73,66 proc. rinkėjų.
„Kas man iš tos laimės“, nes „Nusipelnėme gyventi geriau“
Rinkimų kampanija pasižymėjo ne tik iki tol nematytu kandidatų skaičiumi, bet ir originalia rinkimų agitacija. Tuo metu apklausos rodė trijų kandidatų lyderystę – A. Paulausko, V. Adamkaus ir V. Landsbergio.
Savo politinėje kampanijoje Seimo pirmininko pareigas ėjęs Vytautas Landsbergis akcentavo darbų tęstinumą, o rinkimams sukurtoje reklamoje uždainavo „Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės“. Vaizdo klipą rasite žemiau.
Tuo metu kitas rinkimų favoritas Artūras Paulauskas į rinkimus ėjo su šūkiu „Nusipelnėme gyventi geriau“. Buvęs prokuroras savo rinkimų agitacijoje akcentavo ir sėkmingą kovą su mafija bei prisistatė kaip naujos politinės linijos atstovas, o spaudoje buvo linksniuojamas jo panašumas į JAV prezidentą Ronaldą Reaganą.
Rinkimų agitacijos laidose netrūkdavo susikirtimų tarp kandidatų ir laidų vedėjų. Vytenis Povilas Andriukaitis su šūkiu „Jūs – už mane, aš – už jus“ savo agitacinėje laidoje ne kartą taisė vedėjus dėl vieno ar kito netiksliai pateikto fakto.
Tuo metu radikaliausią liniją vedė su tautininkais save siejęs Rimantas Smetona, kuris pasižymėjo ir euroskeptiškumu.
VU rektorius Rolandas Pavilionis savo pasisakymuose akcentavo feminizmo ir mažumų klausimus. Paklaustas apie populiarumą tarp studentų, ironiškai atsakė, kad veikiausiai studentai nenori prarasti gero rektoriaus.
Su šūkiu „Demokratija – tai teisė būti žmogumi“ į rinkimus atėjęs tuometis Seimo narys Kazys Bobelis buvo vienas iš dviejų kandidatų rinkimuose, susijusių su lietuvių išeivija JAV.
Tačiau apklausos rodė kito JAV lietuvio dominavimą. Valdas Adamkus politikos apžvalgininkų buvo vertinamas kaip rimtas antrojo turo kandidatas. Tiesa, laisvą žmogų, atvirą visuomenę ir stiprią valstybę akcentavęs V. Adamkus savo kampanijoje rėmėsi darbais aplinkosaugos srityje.
Dėmesys automobiliams ir antrosioms pusėms
Šypseną turėtų kelti ir smulkmeniškai sudėlioti to meto kandidatų pristatymai. 1997 m. lapkričio 19 dieną vyko įvadinis visų kandidatų pristatymas LRT studijoje, kurioje dalyvavo ir kandidatų žmonos.
Pristatant R. Pavilionį buvo rodomas jo butas, o reportaže net paminėta: „1989 metais nusipirkęs naujus ketvirto modelio žigulius, prieš 3 metus juos pardavė universitetui, tačiau šiuo automobiliu, kaip tarnybiniu, kasdien naudojasi ir šiandien.“
Intymesnis žvilgsnis į kandidatų namus, buitį ir turtus buvo įprastas to meto reportažų atributas. Tuo metu V. P. Andriukaitis važinėjo tarnybiniu „Volkswagen Golf“, V. Adamkus paskutinį „Buick“ markės automobilį buvo įsigijęs 1992 metais JAV, o A. Paulauskas automobilio neturėjo, bet į reportažą pateko baigiamas statyti jo namas.
Priešingai nei šiandien, tuo metu rinkimų kampanijoje siekta praverti net namų duris. Didysis rinkimus lydintis renginys vyko 1997 m. gruodžio 19 dieną, kai nuo nuoseklių rinkimų programų atpasakojimo buvo pereita prie jaukaus kalėdinio pasisėdėjimo studijoje su šeimomis.
Neapsieita ir be techninių nesklandumų – pristatant kandidatus kamera neretai nukrypdavo visiškai ne į tuos asmenis. Kandidatų rinkimų kampanijai skirtos sumos buvo pristatomos iki smulkių detalių. Debatuose groję muzikantai kūrė labiau Kalėdų žiburėlio, o ne formalaus renginio nuotaiką.
Anot tuomečio VRK pirmininko Z. Vaigausko, toks formatas pasirinktas siekiant iš visų pusių parodyti kandidatus ir jų aplinką, o pajamų ir turto deklaracijų viešinimas tuo metu buvo gana naujas rinkimų atributas. Todėl ir pristatymuose detaliai atskleidžiama, kiek ir ko kandidatas turi.
„Stengdavomės suteikti kuo daugiau informacijos. Mes tada tik įvedinėjome turto, pajamų deklaracijas. Būdavo netikėti klausimai ar humoristinės laidos, atskleidžiama, kas sutuoktinis, vaikai, šeimos ryšiai“, – pasakojo Z. Vaigauskas.
Tuo metu ypatingas dėmesys skirtas ir kandidatų antrosioms pusėms, užduodami klausimai, ką šios veiksiančios tapusios pirmosiomis poniomis. Į akis turėtų kristi ir kalėdiniai papuošimai debatų studijoje, o tarpus papildydavo muzikiniai intarpai.
Beveik šv. Kalėdų išvakarėse, gruodžio 21 dieną, vykęs pirmasis turas į rinkimų finalą išvedė du kandidatus: A. Paulauską ir V. Adamkų, surinkusius atitinkamai 45,28 ir 27,90 proc. balsų. Žinoma, kad prezidento kėdė tuo metu jau buvo matuojama A. Paulauskui, kuriam iki pergalės pirmajame ture šiek tiek pritrūko.
Toliau rikiavosi V. Landsbergis su 15,92 proc., V. P. Andriukaitis su 5,72 proc. ir K. Bobelis su 3,96 proc. balsų. Procento ribos neperžengė R. Pavilionis ir R. Smetona.
Neapsiėjo rinkimai ir be nesklandumų. Pavyzdžiui, laida „Laisvės alėja“ pranešė, kad Kaune dingo vieno iš bendrabučių gyventojų kvietimai į rinkimus ir tokiu būdu gyventojai dingo iš rinkėjų sąrašų. Tuo tarpu vienoje iš Kauno rinkimų apylinkių neramumus kėlė Vytautas Šustauskas. Visa tai užfiksuota LRT rinkimų nakties reportažuose.
Antrojo turo intriga
Kol lietuvius prie šventinių stalų vienijo arba skaldė palaikymas vienam ar kitam politikui, kandidatai jau ruošėsi antrojo turo kovoms. Šiek tiek aštresnė tapo ir retorika, o gatvėse rinkimų naktį žmonės kalbėjo apie A. Paulausko grožį arba V. Adamkaus patirtį.
Ryškiu favoritu po pirmojo turo laikytas A. Paulauskas vis dėlto ėmėsi aštrinti rinkimų kampaniją. Prisiminta ir V. Adamkaus karjera JAV.
„Tarp pirmojo ir antrojo turų A. Paulausko rinkimų štabas padarė klaidų. Jie padarė mitingą, kuriuo labai sėkmingai pasinaudojo V. Adamkaus štabas. „Jankiai go home“ ir kitokie šūkiai skambėjo, o V. Adamkus ramiai ir nuosaikiai kreipėsi į rinkėjus: kodėl dabar mane lietuviai varo lauk iš Lietuvos?“ – prisimena Z. Vaigauskas.
Nors savo tiesioginiu konkurentu V. Landsbergis ir konservatoriai laikė V. Adamkų, po dvejonių vis dėlto antrame ture palaikė šio kandidatūrą. Tiesa, nuomonės išsiskyrė ir net buvo kalbų apie boikotavimą.
1998 m. sausio 4 dieną antrasis turas pasižymėjo įnirtingomis lenktynėmis tarp dviejų kandidatų, o lyderis keitėsi po kiekvienos savivaldybės. Tik po vidurnakčio tapo aišku, kad pirmojo turo lyderiu buvęs A. Paulauskas turės pripažinti V. Adamkaus pergalę.
„Skaičiuojant visus balsus išėjo tik 0,74 proc. balsų skirtumas. Iš tiesų tai yra labai didžiulis skirtumas ir pagal tą skirtumą V. Adamkus buvo gavęs daugiau balsų. O naktį rezultatai buvo labai permainingi ir lyderis keisdavosi labai dažnai“, – teigė Z. Vaigauskas.
Nors 0,74 proc. balsų neatrodo didelis skirtumas, skaitine išraiška nugalėtoją lėmė daugiau nei 16 tūkst. balsų. Arši rinkimų kova antrajame ture baigėsi V. Adamkaus pergale.
„A. Paulausko štabas su Vilnijos gyventojais pradėjo megzti santykius, kurie labai nepatiko Žemaitijai. Mano nuomone, jis daugiau balsų prarado kituose regionuose, negu gavo iš kai kurių Vilniaus krašto rinkėjų“, – teigė Z. Vaigauskas.
Šie rinkimai į istoriją įėjo kaip vieni permainingiausių ir nenuspėjamiausių. Šiandien į akis krinta ne tik kalėdinė nuotaika debatuose, bet ir šių debatų turinys su atlikėjų pasirodymais bei detaliai atskleidžiamu kiekvieno kandidato portretu.
