Seimas nepritarė siūlymui riboti, kiek kartų per metus Lietuvoje gyvenantys baltarusiai galėtų grįžti į gimtinę. Tiesa, politikai toliau balsuos dėl siūlymo dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą.
Parlamentarai antradienį ėmėsi svarstyti siūlymo riboti Lietuvoje gyvenančių baltarusių keliones į gimtinę. Svarstomame projekte numatoma, kad leidimą gyventi Lietuvoje turintys Baltarusijos piliečiai į Baltarusiją grįžti galėtų ne daugiau nei kartą per tris mėnesius. Vykstantiems dažniau leidimas būtų atimtas.
Tačiau tokiam siūlymui parlamentarai balsų dauguma nepritarė.
Už tai, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvoje netektų tie rusai ir baltarusiai, kurie daugiau nei kartą per metus vyktų į Rusiją ir Baltarusiją, balsavo 20 Seimo narių, prieš buvo 47, susilaikė 45 parlamentarai.
Už pasiūlymą leisti vieną kelionę per tris mėnesius buvo 41, prieš – 37, susilaikė 39 Seimo nariai.
Projektu taip pat siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą.
Svarstytas ir pasiūlymas stabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimą Lietuvos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai tam tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
„Remiamės mūsų specialiųjų tarnybų raportais, VSD ir Antrojo departamento. Jau praėjusių metų jie buvo metų raporte jie buvo minėję ir pabrėžę, kad sienos kirtimas tokiais skaičiais ir tokiais kartais kelia realią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir kartu galimai padeda įtvirtinti Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų žvalgybų agentūrinius tinklus Lietuvoje ir už jos ribų“, – antradienį žurnalistams komentavo pirminį projekto variantą teikęs konservatorius Audronius Ažubalis.
Jo teigimu, ribojant skaičių, kiek kartų Lietuvoje gyvenantys rusai ir baltarusiai gali kirsti sienas į savo gimtines, situacija taptų skaidresnė. Pasak A. Ažubalio, mažesniam skaičiui žmonių kertant valstybės sieną, Lietuvos tarnyboms bus paprasčiau juos patikrinti ir kontroliuoti srautus.
„Ir žiūrėti, kas, kodėl ir dėl ko važiuoja pirmyn ir atgal. <...> Yra pasiūlyme ir dabartiniame, kuriam pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kompromisiniame, ir mano pasiūlyme aiškiai pasakyta, kad tai neliečia tokių atvejų, jeigu tai priklauso ne nuo to žmogaus aplinkybių.
Jeigu atsitiko nelaimė, tai natūralu, kad ne nuo jo tai priklauso, kad ta nelaimė atsitiktų. Arba jei jis vairuotojas – jis važiuoja dėl to, kad yra vairuotojas. Tai labai aiškiai viskas susakyta“, – aiškino A. Ažubalis.
Visgi politikas sakė, kad pritartų variantui kone absoliučiai drausti leidimą gyventi Lietuvoje turinčių rusų ir baltarusių galimybes vykti į gimtines: „Džiaugčiausi, jei būtų priimta apribojimas dėl trijų mėnesių. Siūlymas, kurį pateikė specialiosios tarnybos – vieną kartą metuose – mano nuomone yra tinkamas, bet žinant kai kurių kolegų nuostatas, mažai tikėtina, kad tokiam sprendimui būtų pritarta.
Todėl reikia žiūrėti, kokia situacija susiklostys, jei Seimas priims šitas pataisas ir tai šiek tiek koreliuoja su Šengeno vizos galiojimu 90 dienų.“
Opozicijos neįtikina
Seimo opozicija skirtingai vertina parlamente teikiamą siūlymą apriboti Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių keliones į gimtinę. Pasak socialdemokratų, sienos kirtimo skaičiaus apribojimas yra reikalingas, atsižvelgiant į Lietuvos tarnybų prašymus. Tuo metu „darbiečiai“ įsitikinę, kad toks sprendimas suvienodintų Lietuvos taikomus ribojimus baltarusiams ir rusams, todėl šiam pokyčiui nepritaria.
„Nematau skirtumo, išvažiuoja žmogus kartą, du ar tris kartus. Man atrodo čia toks labiau viešųjų ryšių triukas nei kad kažkoks realus poveikį darantis sprendimas. Tai mūsų nuomonė išlieka, kokia buvo – nepritariame griežtinimui ir Baltarusijos visuomenę ir jos žmones matome kiek kitaip nei Rusijos visuomenę“, – žurnalistams Seime antradienį sakė „darbiečių“ lyderis Andrius Mazuronis.
„Turėtume atskirti savo sprendimuose režimą ir jam taikomas poveikio priemones – ar tai būtų sankcijos, ar kažkokie kiti apribojimai sektoriams ar pan. ir visuomenę. O šios siūlomos priemonės, mano nuomone, labiau nukreiptos į visuomenę ir nesprendžiančios saugumo iššūkių“, – pridūrė jis.
Visgi, kaip atkreipia dėmesį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narė Dovilė Šakalienė, kelionių į Baltarusiją skaičiaus apribojimas sumažintų Lietuvos tarnyboms tenkantį krūvį dėl užsieniečių tikrinimo.
„Tas kartas per tris mėnesius ar kartas per metus yra toks kiekybinis – (...) tai yra patikros skaičius – tai, kiek papildomo krūvio duodame savo tarnyboms. Tai tarnybos aiškiai pasakė – norėtų, kad tas ribojimas būtų kartas per metus, o ne kartą per tris mėnesius“, – teigė D. Šakalienė.
Visgi, atkreipė dėmesį opozicijos atstovė, nepaisant to, kad mato poreikį reguliuoti kelionių į Baltarusiją kiekį, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokią grupę asmenų tai labiausiai paveiktų.
„Turime vidutiniškai 10–11 sienos kirtimo kartų iš tų asmenų, kurie turi Baltarusijos pilietybę ir leidimą gyventi Lietuvoje. Tai, aišku, tą mažinti būtų logiška. Bet, vėlgi, kaip ir sakiau, tas balansas yra susijęs su kai kuriomis mūsų ekonominėmis priklausomybėmis. Nes jei turime situaciją, kai praktiškai pusė vairuotojų, virš 38 tūkst., Lietuvoje yra Baltarusijos piliečiai, tai, deja, šiame laikotarpyje mums reikia daryti tam tikras išimtis“, – kalbėjo parlamentarė.
A. Armonaitė: ribojimus reikia labiau subalansuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad reikėtų labiau subalansuoti šiuo metu siūlomus įvesti kelionių į tėvynę ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
„Mes suprantame, kad reguliarus keliavimas kelia grėsmę patiems žmonėms, kurie keliauja, jų šeimų nariams taip pat, tas aiškiai visada komunikuojama. Kita vertus, turime suprasti, kad yra ir tam tikrų visiškai žmogiškų aplinkybių, šeiminių klausimų, kaip ir kiekvienas mes jų turime, kai reikia aplankyti močiutę kaime ar mamą kažkur kitur, tai tikiuosi, kad pavyks subalansuoti ir priimsime geresnį sprendimą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ministrė.
Ji teigė, kad jos vadovaujama Laisvės partija teiks savo siūlymą vadinamajam nacionalinių sankcijų įstatymo projektui, tačiau neatskleidė, kas konkrečiai bus siūloma.
„Iki priėmimo Laisvės partija dar registruos pasiūlymą, kad vis dėlto protingumo ir proporcingumo kriterijai nebūtų pamesti iš to entuziazmo, kurį dabar kai kurie Seimo nariai demonstruoja“, – tvirtino A. Armonaitė.
„Savo pasiūlymą registruosime ir tikiuosi, kad ta situacija dar kiek pasikoreguos“, – pridūrė ji.
Pagal Seimui teikiamą projektą, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai netektų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyktų į Rusiją arba Baltarusiją ir tuo keltų grėsmę valstybės saugumui. Išimtį norima taikyti tik tarptautinių ekipažų ir įgulų nariams, krovinių vežėjams, taip pat asmenims, vykstantiems dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, važiuojant į laidotuves.
Ministrė pažymėjo, kad labiau į procesą, kontroliuojant rusų ir baltarusių judėjimą, turėtų įsitraukti atsakingos Lietuvos tarnybos.
„Reikėtų, kad ir institucijos, kurios reguliuoja ir kontroliuoja, kad jos ne tik pateiktų ekspertinę nuomonę viešai, bet kad ir prisidėtų prie proceso savo konkrečiais pasiūlymais“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Ji neprognozavo, kaip priimti ribojimai, atsilieptų Lietuvos darbo rinkai, mat dalis Baltarusijos piliečių dirba Lietuvoje, bet gyvena savo šalyje.
„Lietuvos darbo rinka įtempta tuo požiūriu, kad mums reikia darbuotojų, ir kvalifikuotų , nekvalifikuotų, tačiau reikia suprasti, kad Baltarusija mūsų problemų neišspręs, mums reikia galvoti pirmiausia apie savo darbo jėgos ir talentų užsiauginimą“, – teigė A. Armonaitė.
„Nenorėčiau vertinti konkrečiai šito projekto kalbant apie darbo rinką, bet kontroliuojama, gerai suplanuota migracija, gerai sustrateguota, apskaičiuota yra reikalinga Lietuvai“, – pabrėžė ji.
