Seimas nepritarė siūlymui prabangos mokesčiu apmokestinti galingus automobilius – įstatymo projektas sulaukė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos kritikos. Pastabų jam turi ir ekspertai, esą automobilio variklio galingumas dar nereiškia, kad transporto priemonė yra prabangi ir turėtų būti apmokestinta papildomais mokesčiais.
Galingų automobilių savininkai gali ramiau atsikvėpti – naujas mokestis jiems negresia. Seimo narys Karolis Neimantas siūlė, kad galingesni nei 150 kW automobiliai būtų apmokestinti 1 procento dydžio mokesčiu nuo transporto priemonės vertės, o jei variklio galia didesnė nei 300 kW – 2 procentų nuo vertės mokesčiu. Mokestis būtų mokamas registruojant automobilį. Tačiau Seimas tokiam siūlymui nepritarė.
„Poreikis atsirado, nes tai yra daugelyje Europos šalių taikomas mokestis, tik šalys jį taiko skirtingai – kas nustatę jį pagal galingumą, kilovatus, kas skaičiuoja pagal automobilio litražą, darbinį tūrį“, – sako „aušrietis“ Karolis Neimantas.
Seimo salėje siūlymas sulaukė nemažai kritikos. Jo nepalaikė ir dalis valdančiųjų.
„Nuo kada kilovatai yra prabanga? Aš pritarčiau prabangos mokesčiui, bet kilovatai nėra prabanga. Jūs nekalbate apie vertę, jūs kalbate apie galią“, – teigia socialdemokratas Laurynas Šedvydis.
Pastabų turėjo ir opozicijos atstovai.
„Šis siūlymas gal ir galėtų būti svarstomas, bet... Jau yra mokestis už motorinių transporto priemonių registraciją, tai šis mokestis tarsi dubliuoja, tarsi sukuria antrą mokestį už tą patį – automobilio registraciją. Tai racionaliausia būtų dirbti su jau esamu mokesčiu, ten ieškoti būdų apmokestinti prabangą, o ne kurti dar vieną naują mokestį“, – sako demokratas Lukas Savickas.
Seimo nariams pritaria ir ekspertai. Siūlymas prabangos mokesčiu apmokestinti automobilius remiantis jų variklio galia būtų neteisingas – galingas automobilis ne visada yra prabangus, sako žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.
„Dabar populiarėja ir populiarės elektromobiliai ir hibridai. Jų galingumai yra stipriai išaugę, ką matom skaitine verte. Tai, pavyzdžiui, 150 kW tikrai nėra prabanga. Tai yra paprastas hibridas ar elektromobilis. Galios daug, o prabangos – ne“, – aiškina V. Milius.
Anot specialistų, svarstant tokius pasiūlymus svarbu įvertinti ir Lietuvos automobilių parko amžių. Nemaža dalis šalies keliais riedančių transporto priemonių yra senos, ne visi gyventojai gali sau leisti įsigyti naujus automobilius, tad perkamos naudotos transporto priemonės.
„Jei turi laužą su 300 kW galia, tai jis vis tiek yra laužas, o ne prabangus automobilis. Prabanga ne visada siejasi su galingumu. Prabanga yra brangus automobilis. Už 2 000 eurų gali nusipirkti galingą automobilį, jis bus galingas, bet tikrai nebus prabangus. Tai jeigu čia yra prabangos mokestis, jis neturi būti susietas su galia“, – sako V. Milius.
Nors siūlomi pakeitimai sulaukė ekspertų kritikos, gyventojai jį vertina skirtingai. Vieni teigia, kad tie, kurie gali sau leisti prabangius automobilius, turėtų už juos ir susimokėti, kitiems atrodo, kad įvairiausių mokesčių Lietuvoje jau užtenka.
„Nežinau, automobilio reikia, tai... Jeigu ir būtų tas mokestis, tai pirkčiau ir mokėčiau. Važiuoti reikia. Tie, kas gali leisti sau pirkti brangius automobilius, tegul ir moka. Kaip ir su nekilnojamuoju turtu. Nežinau. Ar dar jiems negana?“ – svarsto klaipėdiečiai.
„Regitros“ duomenimis, iš visų Lietuvoje registruotų automobilių tik penktadalio variklio galia viršija 150 kW.
