Likus mėnesiui iki Respublikos prezidento rinkimų, LRT tęsia jiems skirtą reportažų ciklą. Aštuonių kandidatų mintys septyniomis skirtingomis temomis: nuo Rusijos ir gynybos finansavimo, mokesčių iki mėgstamiausių knygų ir muzikos atlikėjų. Šįkart kandidatų klausėme, koks jų požiūris į abortus, šeimą ir homoseksualių porų santykių reglamentavimą.
Kai kuriems kandidatams į prezidentus santuoka – pagrindinė šeimos sąlyga. Kiti į šeimą žiūri plačiau. Ar kartu gyvenantys ir santykius kuriantys tos pačios lyties žmonės gali vadintis šeima? Nuomonės kardinaliai skiriasi. Mažesni skirtumai dėl to, ar tokių porų santykiai turi būti įteisinti.
„Manau, kad ne valstybei sakyti, kas yra šeima, kas ne šeima. Yra mama, auginanti vaikus, tėvas, auginantis vaikus. Ar tos pačios lyties pora, auginanti vaikus, lygiai taip pat yra šeima? Yra įvairių šeimų ir visos tos šeimos turi turėti ir teises, ir atsakomybes, kad išaugintume dorus piliečius. Dėl Partnerystės įstatymo tikrai mes vėluojame“, – teigė kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas.
„Šeima yra vyro ir moters sąjunga. Kai į partnerystės institutą įdedamos visos tradicinei šeimai būdingos savybės, pavardės keitimas, dar kažkokie dalykai, tai akivaizdu, kad bandoma apeinant Konstitucinį reguliavimą įteisinti šeimos sąvokos pakeitimą“, – kalbėjo kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis.
Paklaustas, ar tos pačios lyties poros gali vadintis šeima, Gitanas Nausėda sako: kaip nori, taip ir gali vadintis.
„Dabar klausimas, kaip visuomenė: ar traktuoja juos kaip šeimą, ar netraktuoja. Visada pasisakiau, kad jų teisiniai santykiai, tokių sąjungų, jie būtų įteisinti per CK pakeitimus, numatant galimybes vykdyti bendrą ūkį, domėtis kito partnerio sveikata, sveikatos būkle ir t. t.“, – teigė kandidatas į prezidentus G. Nausėda.
„Ne tai kad gali vadintis šeima. Žmonėms šeima yra tai, ką jie patys laiko šeima. Galimybė spręsti jau tuos praktinius klausimus, kurie žmonėms kyla kartu gyvenant: turto klausimus, lankymo ligoninėje klausimus ir įvairius kitus, – čia yra mūsų savigarbos reikalas užtikrinti tokių žmonių orų gyvenimą“, – kalbėjo kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė.
„Lytys yra dvi: vyras ir moteris. Iš jų gimsta vaikas ir jis turi mamą ir tėtį. Ir tai yra pagrindinė visuomenės ląstelė, kuria privalu rūpintis. Nes tiktai taip mes galime išlikti. Valstybės parama ir infrastruktūra šitoje vietoje privaloma. Seksualinių fantazijų gali būti įvairių, tačiau jų nereikia tapatinti su lytimi. Mokslu nepagrįsta LGBT propaganda turi būti uždrausta“, – sakė kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus.
Buitinius klausimus sprendžiantis Partnerystės įstatymas gali būti, bet ne daugiau, sako Ignas Vėgėlė.
„Šeima yra tai, kas kyla iš santuokos. Arba tai kyla iš vaikų auginimo. Mama augina vaiką, tėtis augina vaiką, ar ne? Tai jau mes galime kalbėti apie šeimą. Ir tai yra du pagrindai, kurių pagrindu atsiranda šeima. Daugiau pagrindų Konstitucijoje aš neįskaitau“, – teigė kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė.
„2019 m. sausio 11 d. Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasakė, kad, pagal Konstituciją, šeima laikoma ir kartu gyvenančių tos pačios lyties asmenų pora. Mes esame neišsprendę šitų klausimų, pvz., partnerystė, Stambulo konvencija, mes šiaip iš dalies viena koja vis dar esam Rytų arba rusų pasaulio erdvėje“, – komentavo kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas.
Kandidato į prezidentus Remigijaus Žemaitaičio teigimu, jeigu kalbėsime apie šeimą apskritai, tai šeima yra visi žmonės, kurie gyvena kartu: „Tai gali būti ir tos pačios lyties asmenų santykiai. (...) Jie yra šeima, nes jie kuria šeimą. Partnerystės įstatymas turi būti. Per daug Lietuva akcentuoja tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimą, nes tas įstatymas apims ir skirtingų lyčių santykių įteisinimą.“
Nors partnerystė ir šeimos sąvoka kandidatus į prezidentus skaldo, požiūrį į abortus visi turi panašų.
„Tik moteris, pati motina, gali suprasti, kas tai yra abortas: ar jis reikalingas, ar nereikalingas. Smurtinių nusikaltimų, išžaginimų, prievartavimų atvejais – taip, mes galime apie šitą dalyką kalbėti. Bet kada šiaip sau dėl malonumo daro abortus, kaip aš sakau, atsitiko taip, – morališkai ne“, – teigė R. Žemaitaitis.
„Moteris, kaip ir bet kuris kitas žmogus, turi teisę į savo kūną, tai, be abejo, jai svarbu apsispręsti iki tam tikro laiko, kada ji gali priimti sprendimą dėl nėštumo nutraukimo dėl vienų ar kitų priežasčių“, – sakė D. Žalimas.
„Aš suprantu, kad yra visokių gyvenimo situacijų ir jų gali būti, bet valstybės pareiga, pirmoji ir pagrindinė pareiga, yra padėti moterims, kad jos nepriimtų tokio sprendimo, kuris žudo gyvybę“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
„Abortas yra drastiškas įvykis, bet moteris turi turėti teisę į savo kūną. Tačiau visa visuomenė, visa valstybė turi skatinti gimdyti vaikus ir abortas tada būtų reta reta išimtis“, – sakė E. Vaitkus.
„Kaip moteris, aš turbūt labai sunkiai įsivaizduoju save priimančią tokį sprendimą, kokios gyvenimo aplinkybės mane beprispaustų. Bet jeigu manęs kas nors paklaustų, ar aš smerkiu moteris, priimančias tokius sprendimus, jokiu būdu ne. Ir tikrai nemanau, kad turėtų būti priimami kokie nors apribojimai ar draudimai“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Žmogaus gyvybė yra šventa. Tiesiog kartais susiklosto tam tikros aplinkybės, kai galbūt šeima, moteris neturi kito pasirinkimo. Iš valstybės pusės žvelgiant svarbu sudaryti tokias prielaidas, kad tokių dramatiškų situacijų nebūtų“, – komentavo G. Nausėda.
„Yra aplinkybių gyvenime, kai tiesiog turi būti palikta moteriai pasirinkti. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Aš priešininkas, kategoriškai esu priešininkas absoliutaus abortų uždraudimo“, – sakė A. Mazuronis.
„Tikrai manau, kad tai yra moters, pirmiausia – moters sprendimas. Jos su partneriu, su savo šeima. Turėtume įgalinti žmones ir toliau galėti spręsti patiems“, – kalbėjo G. Jeglinskas.
Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 dieną.
