„Mano vyras turi mažiau teisių nei benamis, kuris gyvena po tiltu“, – LRT.lt sako Dovilė. Jos vyras – Nigerijos pilietis, pora turi sūnų, tačiau kol kas vyras negauna leidimo gyventi Lietuvoje. To priežastis – iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo. Dovilė pasakoja, kad vyras atsidūrė teisiniame vakuume – leidimo negauna, tačiau ir išvykti negalėjo.
2020 metų sausio pabaigoje Dovilės vyrui buvo pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo. Netrukus jis buvo sulaikytas ir pusantro mėnesio praleido Pravieniškėse.
„Mano vyras iš Nigerijos ir jis atsidūrė Lietuvos kalėjime. Galite įsivaizduoti, kaip viskas jam turėjo būti, kai jis yra juodaodis... Diskriminacija, vadinimas visokiais vardais, į jį mėtė puodelį, spjovė“, – LRT.lt pasakoja Dovilė, kurios tikrasis vardas jos prašymu pakeistas.
Antrasis skundas buvo patenkintas ir Dovilės vyras buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, jam buvo skirta kardomoji priemonė apykojė. Jis negalėjo išeiti iš namų ir turėjo registruotis policijos komisariate.
2020-ųjų balandį pora susituokė ir kreipėsi į Migracijos departamentą, kad šis vyrui pratęstų leidimą gyventi Lietuvoje. Visgi dėl iškeltos baudžiamosios bylos sutuoktiniai sulaukė neigiamo atsakymo.
„Jam atsisakė išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, nes vyras, anot jų, yra grėsmė Lietuvos valstybei, saugumui, piliečiams, kadangi jam pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje“, – sako Dovilė.
Migracijos departamento sprendime nurodoma, kad vyras kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl turėtų būti sprendžiamas jo grąžinimo ar išsiuntimo bei draudimo atvykti į Lietuvą klausimas. Tačiau, kadangi jam taikoma kardomoji priemonė, jam neleidžiama išvykti, o sprendimas dėl įsipareigojimo išvykti iš šalies negali būti priimtas.
Todėl, rašoma dokumente, dėl tolesnės teisinės padėties tikslinga spręsti priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje.
Taip pat skaitykite
„Jis turi mažiau teisių nei benamis“
Dviejų instancijų teismai baudžiamojoje byloje vyrui buvo nepalankūs, tačiau šeima planuoja kreiptis ir į Aukščiausiąjį Teismą. Šiuo metu sutuoktiniai augina pusantrų metų sūnų, tačiau abu apgailestauja, kad vyras atsidūręs teisiniame vakuume.
Kaip sako Dovilė, vyras neturi leidimo gyventi Lietuvoje, todėl jis čia nelegaliai, tačiau tuo pačiu metu jis turėjo nešioti apykoję ir registruotis policijos komisariate.
„Mano vyras nuo 2022 metų rugpjūčio mėnesio yra be leidimo gyventi Lietuvoje. Viena vertus, jis priverstas čia būti, nes jam iškelta baudžiamoji byla, jis privalėjo registruotis, bet neturi leidimo. Jis negali atsidaryti banko sąskaitos, registruotis į Užimtumo tarnybą, negali studijuoti. Negalime tvarkytis jokių šildymo kompensacijų.
Kai gimė mūsų vaikas, pildžiau prašymus dėl vaiko pinigų ir vienkartinės išmokos, juos užpildžiau kaip šeima, bet man pasakė, kad mano vyras kaip ir neegzistuoja, todėl dokumentus turėčiau pildyti kaip vieniša mama. Mano vyras yra, bet jo čia nėra“, – dalijasi Dovilė.
Ji klausia – kaip vyrui sumokėti baudą, kai jis negali dirbti ir neturi jokių pajamų? Nerimą kelia ir tai, kas įvyktų nutikus nelaimei: „Manau, mano vyras turi mažiau teisių nei benamis, kuris gyvena po tiltu. Jei kažkas nutiktų, jei reikėtų kreiptis į ligoninę... Jis nieko negali, visiškai nieko, nes neturi leidimo gyventi Lietuvoje.“
Dovilė viliasi, kad, pasikeitus Baudžiamojo kodekso nuostatoms ir vyrui skyrus nebe laisvės atėmimą, o baudą, Migracijos departamentas nebematytų jo kaip grėsmės Lietuvai ir suteiktų leidimą čia gyventi, todėl šeima planuoja dar kartą kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
„Ketverius metus, galima sakyti, esu šeimos galva. Esu vaiko priežiūros atostogose, mūsų pajamos yra antrų metų vaiko priežiūros atostogų pinigai, tai yra 600 eurų, turiu paskolą, kuri per visas šias krizes dvigubai pabrango.
Įsidarbinau, einu papildomai dirbti, kad galėčiau išlaikyti šeimą, nes mano vyras nieko negali padaryti. Nebegaliu daugiau visko vežti ant savo pečių, mokėti sąskaitų, mokėti kosmines sumas advokatams“, – teigia Dovilė.
Taip pat skaitykite
Keliama grėsmė – pagrindas neišduoti leidimo
Migracijos departamento vyriausiasis patarėjas Rokas Pukinskas aiškina, kad užsieniečiui iškelta baudžiamoji byla pati savaime nėra pagrindas atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
„Tai reiškia, kad šios institucijos, įvertinusios turimą informaciją, Migracijos departamentui pateikia išvadą, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir visuomenei.
Jei atsakymas yra teigiamas (jei užsienietis pripažįstamas keliančiu grėsmę), tai tampa pagrindu atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi“, – LRT.lt sako Migracijos departamento atstovas.
Bendras vaikas leidimo gyventi negarantuoja
Pasak R. Pukinsko, santuoka su Lietuvos piliečiu ar bendras vaikas yra pagrindas prašyti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu, tačiau savaime nėra pagrindas išduoti leidimą gyventi.
„Santuokos sudarymas ar bendras vaikas negarantuoja, kad leidimas tikrai bus išduotas“, – pažymi Migracijos departamento atstovas.
Anot jo, tokį sprendimą Migracijos departamentas privalo priimti ne tik įsitikinęs, kad užsienietis atitinka įstatyme nustatytą leidimo išdavimo ar pakeitimo pagrindą, bet ir įsitikinęs, kad nėra įstatyme nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindų.
„Jei nustatoma, kad užsienietis kelią grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai bei visuomenei, būtent šis faktorius tampa prioritetinis priimant galutinį sprendimą, kadangi kalbama apie grėsmę, keliamą didelei visuomenės daliai – valstybės gyventojams.
Taigi užsieniečio Lietuvoje gyventas laikas, jo šeiminė padėtis ar pajamų dydis ne visada bus pakankamai svarūs argumentai, dėl kurių tokiam užsieniečiui gali būti leista likti Lietuvoje“, – pastebi R. Pukinskas.
Kaip priduria jis, kiekvieno užsieniečio situacija yra individuali, todėl sprendimas išduoti leidimą gyventi ar atsisakyti tokį leidimą išduoti priimamas įvertinus gautos informacijos ir esamų aplinkybių visumą.
Teisinga pusiausvyra ir privatus gyvenimas
Advokatė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Tarptautinės ir ES teisės instituto lektorė dr. Ilona Šaltė tvirtina, kad užsieniečiui gali būti panaikintas leidimas gyventi ar atsisakyta išduoti tokį leidimą, jei nustatoma, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui.
Tačiau, pasak advokatės, net ir tokiais atvejais ES teisinis reguliavimas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja kiekvieną situaciją vertinti individualiai ir nustatyti teisingą balansą tarp bendro intereso ir asmens intereso.
„Turi būti įvertintos įvairios individualios aplinkybės, tokios kaip šeiminiai ryšiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai priimančioje valstybėje, šiuo atveju Lietuvoje“, – LRT.lt sako I. Šaltė.
MRU ekspertės teigimu, tais atvejais, kai užsienietis yra padaręs nusikalstamą veiką, turi būti vertinamas šeimos ryšių tvirtumas, su kokiais sunkumais šeimos nariai susidurtų, jei reikėtų išvykti gyventi į užsieniečio kilmės valstybę.
Taip pat turi būti vertinama tai, ar sutuoktinis žinojo apie padarytą nusikaltimą, kai užmezgė santykius, vaikų amžių, nusikaltimo sunkumą, užsieniečio pragyventą laiką valstybėje, socialinių ir kultūrinių ryšių tvirtumą, – vardija advokatė.
„Vertinant visas šias individualias aplinkybes, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra, kad nebūtų pažeistas privatus ir šeimos gyvenimas.
Deja, tenka matyti, kad nustačius, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, Migracijos departamentas dažnai visiškai formaliai surašo sprendimą ir į tarptautinėje bei ES teisėje nustatytus standartus ir privalomas vertinti aplinkybes neatsižvelgia“, – sako I. Šaltė.
Taip pat skaitykite
Valstybės veiksmai pastato į neapibrėžtumo situaciją
Situacija, kai leidimas gyventi Lietuvoje nesuteikiamas, bet asmuo įpareigojamas čia likti, atrodo sunkiai suprantamas dėl savo prieštaringumo, – teigia MRU ekspertė I. Šaltė. Tačiau, svarsto ji, galima matyti, kad net Lietuvos teismų praktika palaiko tokią poziciją.
„Vertinant iš tarptautinės teisės perspektyvų, toks valstybės reguliavimas, kai asmeniui uždraudžiama išvykti, bet neišduodamas dokumentas, galėtų būti laikomas privataus gyvenimo pažeidimu.
Tokia situacija lemia, kad asmuo valstybėje būna neteisėtai ne savo valia, o valstybės sprendimu, ir dėl tokio savo statuso negali dirbti, turėti banko sąskaitos, negali netgi oficialiai išsinuomoti būsto, kad nuomotojas nepažeistų teisės aktų. Taip asmuo valstybės aktyviais veiksmais yra pastatomas į neapibrėžtumo situaciją“, – kritikuoja I. Šaltė.
Pasak advokatės, būtų galima išspręsti tokią dviprasmę situaciją – teisinis reguliavimas nustato, kad tuo atveju, kai asmuo negali būti grąžintas ar išsiųstas į savo kilmės valstybę dėl objektyvių priežasčių, išduodamas leidimas laikinai gyventi būtent tokiu pagrindu.
