Jei kartais Seimas nubalsuotų už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Dainiaus Kepenio praėjusią savaitę pateiktas įstatymo pataisas, jau nuo rudens už vaisius, daržoves ir uogas mokėtume mažiau. Vis tik ar gyventojai palaiko šią idėją, nėra iki galo aišku. Seimo posėdyje ketvirtadienį D. Kepenis kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir kalbėjo apie nesveikos mitybos problemą Lietuvoje.
„Žinome, kad viena iš didžiausių mūsų sveikatos bėdų yra nesveikas maistas. Štai prieš metus Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje visuomenė buvo apklausta ir apklausa parodė, kad daugiau negu 60 proc. jų gyventojų pageidautų nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo sveikam maistui, t. y. vaisiams, daržovėms, ir kartu sutiktų, kad būtų pakeltas PVM nesveikam maistui: saldikliams, maistui su hidrintais riebalais ir panašiai.
Lietuvoje mes atlikome panašią apklausą: 80 proc. gyventojų sutiktų mokėti brangiau už saldumynus ir maistą su saldikliais, kad būtų galima pirkti daržoves ir vaisius pigiau“, – tvirtino Seimo narys.
Seimas galiausiai nutarė svarstyti D. Kepenio pateiktą PVM įstatymo pataisą. Tačiau ar tiesa, kad dauguma Lietuvos gyventojų mielai mokėtų brangiau už saldumynus, maistą su saldikliais, jei tik būtų galima pigiau nusipirkti daržovių ir vaisių?
Vis tik pasiteiravus politiko, iš kur tokie skaičiai, pasirodo, kad tai buvo ne reprezentatyvi gyventojų, o Seimo nario sekėjų socialiniuose tinkluose apklausa. Taigi, ar Lietuvos gyventojai tikrai sutiktų brangiau mokėti už saldėsius, – dar neatsakytas klausimas.
„Mano sekėjų paklausinėjome, iš jų 80 proc. sutinka“, – patikslino D. Kepenis.
Tačiau tiesa tai, kad užsienyje, Vakarų Europoje atliktos apklausos atskleidžia, jog visuomenės palaikymas didelis. Daugiau nei pusė apklaustų Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų gyventojų išties sutinka, kad sveikam maistui būtų taikomas 0 procentų PVM tarifas, mėsa būtų pabranginta, ūkininkai gautų paramų savo veiklai, o sunkiai besiverčiantys asmenys – maistui pirkti.
Priešinasi ir verslas
Įvesti vadinamąjį cukraus mokestį buvo bandoma dar 2002 metais, tačiau nesėkmingai, ir vis tik ši galimybė kartais svarstoma viešojoje erdvėje. Seimo archyvai rodo, kad cukraus mokesčio įvedimui prieš dvidešimtmetį priešinosi būtent saldžiųjų gėrimų gamintojai. Kita vertus, mokesčių saldumynams jau yra Latvijoje, Estija mokestį įveda nuo kitų metų.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis svarsto, kad vartotojai greičiausiai nenorėtų branginti nesveiko maisto, bet jei greta to gautų pigesnes daržoves, tai galėtų būti patraukli politika.
„Aš tikrai nesu įsitikinęs, kad Lietuva yra pasiruošusi cukraus ir saldiklių mokesčiams, praeityje visi bandymai labai greitai užgesdavo, nes toks mokestis, kaip ir bet kuris kitas, yra labai nepopuliarus ir jam dažnai priešinamasi arba visuomenės, arba tam tikrų verslo asociacijų <...>. Turbūt tai, kad mokestis niekada netapo realybe, ir rodo, kad jam nebuvo palaikymo“, – LRT.lt kalbėjo N. Mačiulis.
Jis anksčiau ne kartą yra sakęs, kad toks mokestis tiktų ir Lietuvai, jis skaičiuoja, kad kilogramą cukraus apmokestinus vienu euru, per metus valstybė surinktų 100 mln. Eur, kuriais būtų galima kompensuoti nulį siekiantį PVM tokioms prekėms kaip daržovės, vaisiai ir grūdai. Jei papildomai mokėtume už tokius cukraus šaltinius kaip duona ir jogurtas, reikėtų vartotojus motyvuoti.
„Tam, kad visuomenė palaikytų bet kokį mokestį, ji turi matyti tiesioginę naudą sau. Kaip matome Lietuvoje, vien mokesčio įvedimas tam, kad būtų surinkta papildomai lėšų į valstybės biudžetą, nėra stiprus motyvatorius, kad visuomenė tokį mokestį palaikytų. Jei pasakytume, kad tada galėtų sumažėti gyventojų pajamų mokestis, būtų mažesnis PVM tarifas sveikiems maisto produktams, tada yra labai aiški nauda – kai tam tikra prasme surenkami mokesčiai per cukraus akcizą galėtų grįžti gyventojams“, – siūlė jis.
Cukraus mokestį arba mažesnį PVM vaisiams, daržovėms ir uogoms Seimas svarstys jau birželį. valdančiųjų atstovai jau apkaltino D. Kepenį populizmu.
Bet net ir jei politinė valia keisti vartotojų įpročius atsirastų, ir toliau gali kilti sunkumų, atkreipia dėmesį N. Mačiulis.
„Visą laiką lieka subjektyvumas, kas apibrėš, kas yra tie sveiki produktai, kiek platų krepšelį taikyti. Pieno produktų gamintojai sakys, kad pieno produktai labai sveiki, mėsos produktų gamintojai sakys, kad žmonėms reikia pigesnės mėsos. Bet bus didelė dalis visuomenės, kuri sakys, kad mėsos ir pieno produktai nėra sveiki ir nėra būtini. Net ir tarp dietologų, ir tarp visuomenės nėra sutarimo, kas yra sveika, kas yra būtina ir kas turėtų kainuoti pigiau, ką turėtų būti lengviau įpirkti“, – sako jis.
Nėra aišku, kokia Lietuvos gyventojų nuomonė dėl sveiko maisto atpiginimo ir nesveiko maisto branginimo – reprezentatyvių apklausų iki šiol nebuvo atlikta. Ekonomisto N. Mačiulio teigimu, iniciatyvų apmokestinti tam tikrą maistą buvo, tačiau jos nebuvo sutiktos palankiai nei visuomenės, nei verslo.
