Mokyklose daugėja mokytojų padėjėjų. Šiems darbuotojams kvalifikacijos reikalavimų nėra, bet, pasak mokyklų vadovų, tinkamų rasti sunku, o dalis ilgai neužsibūna dėl itin mažo atlygio. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, kad šiemet svarstys: galbūt reikėtų mokytojų padėjėjus skirstyti 2 kategorijas – techniškai padedančius mokiniui ir padedančius pedagogui.
Panevėžio pradinėje mokykloje dirba 8 mokytojų padėjėjai, daugiausia laiko jie skiria vaikams su specialiaisiais poreikiais.
„Darbas iš dalies ir įdomus, ir sunkus, nes daug vaikų, daug charakterių“, – pasakoja mokytojos padėjėja Erna Lalė.
Sako, kad vienintelis minusas – atlyginimas.
„Labai mažas. Pagal darbo, sakykime, pobūdį galėtų būti ir didesnis“, – teigia ji.
„Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pamokos įprastai vyksta iki 13–15 val., tai reiškia, kad mokytojo padėjėjas nedirba ir pilna pareigybe, pilnu etatu. Dėl to tas darbo užmokestis dar šiek tiek sumažėja“, – nurodo Panevėžio pradinės mokyklos direktorė Kristina Žaltauskienė.
Mokyklų vadovai pabrėžia, kad mokytojų padėjėjai susiduria su psichologiniais iššūkiais, todėl šiam darbui reikia ypatingų savybių – geležinės kantrybės, empatijos.
„Jeigu žmogus pasižymi tomis savybėmis, paprastai pasuka po kažkiek laiko ar į pedagoginį kelią, ar įstoja mokytis, ar randa geriau apmokamą darbą. Dėl to ta kaita iš tiesų yra didelė, o ta kaita nėra palanki mokyklai ir specialiųjų poreikių vaikams“, – sako mokyklos vadovė.
Padėjėjui nereikia turėti aukštojo išsilavinimo, pakanka būti baigus 12 klasių.
„Tas neturėjimas išsilavinimo iškart duoda problemą, kad jo atlyginimas mažas. Gali ir etato dalį pridėti, bet tiesiog tai yra minimalus atlyginimas. Ir žmogus ilgalaikėje perspektyvoje, ar jis ilgai dirbs toje vietoje?“ – klausia Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
ŠMSM teigimu, aukštojo išsilavinimo nereikia, nes darbas – nesudėtingas.
„Galbūt padėti knygą atversti, parodyti kur yra užduotys, galbūt padėti suprasti, kokios tai užduotys, galbūt išvesti iš patalpos, jeigu vaikas turi konteksto neatitinkantį elgesį, galbūt padėti vaikui judėti tarp klasių“, – švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas.
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė ir Specialiųjų pedagogų asociacijos pirmininkė sako, kad arčiausiai vaiko mokykloje esantis žmogus turi turėti bent pagrindines žinias.
„Tai tikrai nėra tik fizinė pagalba, lapų atvertimas ir t.t. <...> Pagrindinės žinios, kas yra mažiausiai 40 akademinių valandų, yra būtina. Mūsų siūlymas, kad tai būtų būtina bet kuriam žmogui, kuris nori arba užima mokytojo padėjėjo poziciją“, – sako Specialiųjų pedagogų asociacijos pirmininkė R. Geležinienė.
Ministerija apie tokią prievolę nesvarsto, bet apie galimus pokyčius užsimena.
„Galbūt reikėtų išskirti į vieną dalį, kur būtų grynai techninis asistavimas ir pagalba mokiniui, kas reikalinga ugdymo procese, ir galbūt turėti antro tipo mokytojo padėjėją, kuris būtų jau pedagoginė pagalba mokytojui“, – teigia I. Gaižiūnas.
Mokyklų vadovų asociacijos teigimu, problema dėl mokytojų padėjėjų gali dar labiau išryškėti kitais mokslo metais.
„Mes rengiamės įtraukiajam ugdymui, nuo rugsėjo 1-osios jis bus visuotinas. Net neabejoju, kad bus trūkumas tų specialistų. Jis dabar yra, o tada bus dar didesnis“, – tikina D. Žvirdauskas.
Mokytojų padėjėjų mokyklose daugėja – 2019 metais jų dirbo apie 2 tūkst., pernai – per 4 tūkst. Tiesa, poreikį visos šalies mastu nustatyti sunku, nes atsiradus vaikui su specialiaisiais poreikiais, jam reikia ir mokytojo padėjėjo.
