Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos žydų bendruomenės stebi daugiau antisemitinių išpuolių, neapykantos apraiškų. Bendruomenės pirmininkės teigimu, valstybė turėtų imtis priemonių. Policijos atstovai sako, kad saugumui užtikrinti skiria daugiau dėmesio – akyliau stebi pagrindinius žydų bendruomenės objektus, vertina rizikas.
Dabar aplink žydų bendruomenės namus – ramu, tačiau prieš kelias savaites čia dužo langas. Nemalonių incidentų per pastaruosius mėnesius visoje Lietuvoje buvo ne vienas. Bendruomenė mano, tai panašu į antisemitinius išpuolius.
„Iki šio laiko niekas mums akmenų į langus nemėtydavo, niekas vėliavų nenuplėšdavo, kaip tai atsitiko Šiauliuose, taip pat grafitis ant maldos namų“, – vardijo žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
F. Kukliansky teigimu, nežinia, ar tai susiję su konfliktu Gazos Ruože, bet sako, kad viskas suintensyvėjo būtent tada.
„Daryčiau išvadą, kad kažkas naudojasi ir tiesiog provokuoja“, – sakė ji.
„Antisemitizmas, manau, yra lygiai toks pats virusas, kuris per istorijos tėkmę atsikartoja, atsirandant tam tikroms tinkamoms aplinkybėms“, – kalbėjo Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius Simonas Strelcovas.
Antisemitinių išpuolių pastaraisiais mėnesiais daugėja visame pasaulyje. Tyrimai rodo, kad kas antras europietis ir apie 90 proc. žydų tai vertina kaip saugumo problemą.
„Tai kelia pavojų ksenofobijos, rasizmo, diskriminavimo, radikalėjimo ir visiškai neprisideda nei prie visuomenės saugumo, nei prie tarptautinės taikos ir saugumo“, – aiškino Vilniaus universiteto mokslininkė doc. dr. Indrė Isokaitė-Valužė.
Vilniaus universiteto mokslininkės teigimu, su antisemitiniais išpuoliais sunku kovoti.
„Mes galime reaguoti, kad ir baudžiamosios teisės priemonėmis tik tada, kai turime tą slenkstį – kai mes turime nusikaltimą ir neapykantos motyvą. Dar viską reikia įrodyti“, – kalbėjo ji.
Europos Komisijos priimta kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategija nuo 2021-ųjų iki 2030-ųjų numato ir žydų bendruomenių apsaugą.
Valstybės narės turėtų imtis priemonių žydų saugumui užtikrinti, suteikti pakankamai finansinės ar kitos paramos.
Tarptautiinės bendruomenės gairės – aiškios, tačiau valstybės pagalbos Lietuvoje esą trūksta, sako Žydų bendruomenės pirmininkė.
„Pas mus stovi du žmonės prie įėjimo, mūsų samdyti darbuotojai, taip pat stovi apsaugininkas sinagogoje. Yra vietos labai jautrios – mokykla, darželis, kuriame yra daugiau vaikų žydų. Visame pasaulyje tokie objektai yra saugomi policijos pajėgų, tai yra valstybės“, – kalbėjo F. Kukliansky.
Policija sako jau keletą mėnesių akyliau stebinti šiuos objektus.
„Vertiname rizikas, nuolat bendraujame su bendruomene, atkreipiame dėmesį. Ir kad prie kiekvieno objekto būtų policijos pareigūnas, tai nerealu“, – kalbėjo Policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
Politikai abejoja, ar reikia naujų įstatymų.
„Aš džiaugiuosi, kad vis dėlto mes jau pradėjome reaguoti ir pradėjome taikyti tuos teisės aktus, kurie jau yra“, – sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Andrius Navickas.
„Įstatymo apsaugos turi teisę tikėtis visi vienodai, nesvarbu kokia bendruomenė būtų – žydų, ukrainiečių, baltarusių ar ta pati lietuvių bendruomenė. Tai išskirti specialiai ir nukreipti resursus į vieną, kitą prioritetą, nematau prasmės“, – kalbėjo Seimo NSGK komiteto narys Saulius Skvernelis.
Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriaus manymu, institucijos visų problemų neišspręs, svarbu – ir visuomenės veiksmai.
„Tai priklauso nuo mūsų netolerancijos netolerancijai. Kiek mes randame savyje to užtaiso sugebėti priešintis“, – svarsto S. Strelcovas.
Pasak Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų, diskusijos dėl kovos su antisemitizmu vyksta, tačiau sprendimų dar nėra.
