Iškilus grėsmei ar matant tokias indikacijas Lietuvoje būtų paskelbta mobilizacija. Jos metu tiek valstybinės institucijos, tiek verslai ir gyventojai turėtų veikti išvien, kad užtikrintų valstybės funkcionavimą. „Reikia išmušti visuomenei tokią nuostatą, kad, paskelbus mobilizaciją, viskas užsidaro, į darbą nereikia eiti kaip per karantiną. Netiesa“, – tvirtino Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vilkelis.
V. Vilkelio teigimu, Lietuva turi 4 teisinius režimus: ekstremalios situacijos, krizės, mobilizacijos ir karo padėties. Pirmieji du režimai veikia taikos metu, paskutinieji du būtų įvesti tik radikaliais atvejais.
Vis dėlto, kaip tikino V. Vilkelis, mobilizacija ir karo padėtis nereiškia, kad visa prekybos sistema ir visuomenės gyvenimas sustotų.
„Reikia išmušti visuomenei tokią nuostatą, kad, paskelbus mobilizaciją, viskas užsidaro, į darbą nereikia eiti kaip per karantiną. Netiesa. Pažiūrėkime į Ukrainą. Pasakykite nors vieną ūkio sritį, kur kas nors užsidarė, išskyrus civilinę aviaciją dėl suprantamų priežasčių? Nė viena neužsidarė, autobusai [važiuoja] pagal grafiką, geležinkeliai pagal grafiką, maisto produktų parduotuvės dirba“, – kalbėjo jis.
Jo teigimu, mobilizacijos tema mus gąsdina dėl to, kad tai nėra patirtas dalykas. Vienintelis atspirties taškas yra 1990-ieji, kai nebuvo jokių teisinių reglamentų, o žmonės vis tiek mobilizavosi budėti prie strateginių objektų.
Mobilizacijos sistemos reformos pradėtos vykdyti 2018-aisiais, o pavyzdžiu buvo pasirinkta Suomija. Vis dėlto, kaip mobilizacijos sistema veikia Suomijoje, jis nedetalizavo.
Paskelbus mobilizaciją, V. Vilkelio vadovaujamas departamentas kartu su Nacionaliniu krizės valdymo centru (NKVC) transformuotųsi į bendrą Valstybės mobilizacijos operacijų centrą. Naujas darinys teiktų metodikas 96 subjektams, kad pasirengimas būtų vykdomas vienodai.
Į tuos 96 subjektus patenka 60 savivaldybių, 14 ministerijų ir 22 įstaigos. Visgi kaip svarbiausią mobilizacijos akcentą V. Vilkelis įvardijo valstybės perėjimą prie 6 gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymo. Šias funkcijas apima tarptautinė veikla, valstybės valdymas ir savivaldybių institucijų veikla, valstybės gynyba, vidaus saugumas, ekonomikos ir civilinės infrastruktūros funkcionavimas, gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimas.
„Šešios gyvybiškai svarbios funkcijos būtent yra tas algoritmas. <...> Turime turėti valdžią, ar ji pogrindyje, ar tremtyje, ar vietoje, bet valdžia turi būti“, – sakė jis.
Be abejonės, mobilizacijos metu būtų įveiklinta kariuomenė, nevyriausybinės organizacijos, Šaulių sąjunga.
„[Šauliai – LRT.lt] pirmieji ateina į paramą valstybei. O piliečiai, kurie nedalyvauja savanorystėje per nevyriausybines organizacijas ir nežinantys, kur yra jų vieta, tai būtinieji darbai. Būtinieji darbai 1990-ųjų algoritmu būtų skelbiami, deklaruojami administracijų direktorių, būtų kviečiami ar tai kasti apkasus, įtvirtinti inžinerines fortifikacijas, ar krovinius skirstyti. Tai, ką lems situacija“, – kalbėjo V. Vilkelis.
Mobilizacijos metu veiktų ir civilinis mobilizacinis personalo rezervas, į kurį patenka asmenys nuo 18 iki 60 metų, dirbantys valstybinėse institucijose, kritinėse infrastruktūrose ir t. t. Pavyzdžiui, ugniagesiai, policininkai, medikai, komunalininkai, Seimo nariai.
„Jų funkcija ne po šautuvu svarbesnė, bet užtikrinant gyvybiškai svarbias funkcijas valstybei, nes už vieno besiginančio turėtų būti didelis skaičius piliečių, remiančių karį. Gaminti maistą ir kitokias paslaugas teikti“, – kalbėjo jis.
V. Vilkelis taip pat pranešė, kad rudenį planuojama daryti mobilizacines pratybas nacionaliniu mastu.
