Šiemet Lietuvoje pradės veikti pernai Vilniuje sutarta rotacinė oro gynyba, Lietuvoje bus dislokuotos ir oro erdvės gynybos baterijos „Patriot“, teigia krašto apsaugos ministras.
„Šiais metais pagaliau pradės veikti bent jau iš dalies rotacinė oro gynybos sistema, dėl kurios tartasi Vilniuje“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Arvydas Anušauskas.
„Pirmą kartą šalys, esame jau sutarę, dabar nepasakysiu konkrečios datos, bet esame taręsi dėl konkrečių oro gynybos sistemų atsiradimo Lietuvoje, iki „Patriot“ imtinai. Tai bus jau šiais metais“, – pabrėžė jis.
NATO šalys pernai birželį sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, taip atsakydamos į Baltijos valstybių raginimus sustiprinti šiuo metu vykdomą oro policijos misiją.
Trūkstant oro gynybos ginkluotės, Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.
Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija, tačiau iki šiol teigė konkrečių sutarimų nepasiekusi.
Ministras: metų pabaigoje Lietuvos verslas galėtų pradėti masinę kovinių dronų gamybą
Šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje Lietuvos verslas galėtų pradėti masinę kovinių dronų gamybą, sako krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
„Šių metų gale, kitų metų pradžioje turėsime realizuotus projektus, kur bus galima į konvejerinę gamybą pastatyti grynai lietuviškus kovinius dronus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.
Ministras taip pat teigė, kad artimiausiu metu bus sudaryti papildomi sandoriai dėl žvalgybinių bepiločių įsigijimo Lietuvoje.
„Tame konkurse bus galimybės lietuviškoms įmonėms dalyvauti, – sakė jis. – Manau, kad lietuviškos įmonės turi potencialą ir tos galimybės gaminti daugiau dronų bus.“
Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
2022 metų gruodį Lietuvos krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade 600“ įsigijimo iš JAV. Pirmąją jų partiją tikimasi gauti šiemet. Bendra sutarties vertė siekia apie 45 mln. eurų.
