Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) jau dešimtą kartą įteikė apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą.
Skulptūrėle „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) šiemet apdovanoti Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Valerijus Rašomavičius, Lietuvių kalbos draugijos Kuršėnų skyriaus pirmininkė Vida Ragauskienė, lituanistinės mokyklos Barselonoje steigėja ir vadovė Solveiga Stankevičiūtė ir Kauno technologijos universiteto leidyklos „Technologija“ redaktorė Eglė Dumskytė.
Apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Į šiuos apdovanojimus negali pretenduoti mokslininkai lituanistai ir tie, kam tai yra tiesioginė mokslinė veikla.
Kalbos apdovanojimą – „Sraigę“ – pelnęs gamtininkas sako, kad sraigė puikiai atitinka kalbininko, kalbos puoselėtojo, terminų kūrėjo darbą – jiedu abu turi judėti lėtai, bet užtikrintai.
„Ji dirba kruopščiai, neskubėdama, nedarydama klaidų, o tai gerai apibūdina ir jos charakterį, ir kalbininko“, – sakė „Sraigės“ apdovanojimą pelnęs mokslininkas.
Jis pabrėžė, kad skubotai sukurtas terminas neprigytų bendruomenėje, todėl reikia tai daryti sraigiškai.
„Aš – botanikas. Žinoma, kad botanikas, bet turiu kalbos polėkį“, – sakė jis ir patikino, kad lietuvių kalba puikiai tinka terminams kurti. Botanikas orientuojasi į kalbininkus Jurgį Pabrėžą, Lauryną Ivinskį.
Kita nominantė – Lietuvių kalbos draugijos Kuršėnų skyriaus pirmininkė Vida Ragauskienė – sako, kad skleisti meilę lietuvių kalbai Kuršėnuose nesunku, mat vietos bendruomenė yra susitelkusi.
„Žinoma, [veikla] ne akademinė, bet mes to ir nesiekiame. Labiau linkstame į atsiminimų puoselėjimą, juk iš mūsų krašto yra kilęs žymiausias žodynininkas Vytautas Vitkauskas. Jis čia gimęs ir gyvenimą pabaigęs. Ir daugiau žymių žmonių turime. Mūsų bendruomenės nariai knygas rašo, leidžia“, – didžiuodamasi kalbėjo V. Ragauskienė.
Jai „Sraigės“ apdovanojimas – patvirtinimas, kad lietuvių kalbos puoselėjimo darbas nenueina veltui.
Lituanistinės mokyklos Barselonoje steigėja ir vadovė Solveiga Stankevičiūtė sako, kad lietuvybės puoselėjimas pulsuoja: būna tai lengviau išlaikyti lietuviškąją giją, tai sunkiau. Bet, pabrėžia ji, pastaraisiais metais justi didžiulis atgimimas – jauni svetur įsikūrę lietuviai atveda savo vaikus mokytis gimtosios kalbos, semtis kultūros.
„Sraigė – labai simboliška. Ji lėta. Ir išties juk lėtai pradedame nuo savęs, nuo savo vaikų. Dirbant savanorišką darbą bet koks įvertinimas išaugina sparnus“, – kalbėjo lituanistinės mokyklos vadovė.
Kauno technologijos universiteto leidyklos „Technologija“ redaktorė Eglė Dumskytė, be savo tiesioginio darbo, turėjo perprasti ir fiziką, chemiją, kitus mokslus.
„Manau, kad nuo šiol redaguodama tekstus ir sudvejojusi, kad gal kuris žodis netinkama reikšme pavartotas, pasižiūrėsiu į savo „Sraigę“ ir pagalvosiu, kad gal nereikia savimi abejoti. Ji padės paaugti“, – sakė E. Dumskytė.
Plačiau apie šių metų laureatus:
Valerijus Rašomavičius – Gamtos tyrimų centro mokslininkas, aktyviai dalyvaujantis lietuviškų terminų kūrimo, norminimo ir tvarkybos darbe. Jo ilgametė mokslinė ir visuomeninė veikla glaudžiai susijusi su lietuviškos botanikos terminijos kūrimu ir sklaida. Nuo 1992 m. jis buvo Botanikos žodyno komisijos, kuri veikė prie tuometinio Botanikos instituto, pirmininkas. Tos Komisijos sukurti ir patvirtinti augalų ir grybų pavadinimai buvo įtraukti į Botanikos vardų žodyną (1998 m.) ir daugiatomį veikalą Lietuvos grybai. Nuo 1998 m. V. Rašomavičius dalyvauja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės veikloje svarstant, kuriant ir norminant terminus ir nomenklatūrinius pavadinimus. Mokslininkas ypatingą dėmesį skiria lietuviškiems augalijos pasaulio struktūrų pavadinimams. Jis yra pasiūlęs augalijos sintaksonų (klasių, eilių, sąjungų, asociacijų ir subordinuotų vienetų) lietuviškąją nomenklatūrą, įdiegęs į vartoseną gamtinių buveinių lietuviškų pavadinimų. V. Rašomavičius daug prisidėjo prie augalų lietuviškų vardų tarptautinės sklaidos – teikė juos daugiakalbio veikalo (Stanley J. Kays, 2011: Cultivated vegetable of the world: a multilingual onomasticon. Wageningen) leidėjams, buvo vienas iš iniciatorių paskelbti Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos rankraštį Taislius augyminis. Jis yra Lietuvos mokslo tarybos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos vykdymo grupės narys. Svarbus V. Rašomavičiaus indėlis į lietuvių kalbos puoselėjimą yra mokslo ir mokslo populiarinimo darbų redagavimas. Jis vienas ar su kolegomis redagavo du Lietuvos raudonosios knygos leidimus (2007, 2021 m.), leidinį EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas (2012 m.) ir dar ne vieną leidinį apie Lietuvos gamtą ir ją tyrinėjusius mokslininkus.
Vida Ragauskienė – Lietuvių kalbos draugijos Kuršėnų skyriaus pirmininkė, bibliotekininkė, kraštotyrininkė, Kuršėnų krašto kultūrinių iniciatyvų skatintoja ir puoselėtoja. V. Ragauskienė, dirbdama Kuršėnų bibliotekoje, nuolat palaikė ryšius su kalbininku Vytautu Vitkausku (1935–2012). Ji buvo viena iš Lietuvių kalbos draugijos ir Lietuvių kalbos instituto išleistos knygos „Atsiminimai apie Vytautą Vitkauską“ (2015) iniciatorių, daug prisidėjo prie medžiagos knygai rinkimo, knygos sutiktuvių Vilniuje ir Kuršėnuose, informacijos apie šį leidinį sklaidos. V. Ragauskienės vadovaujamas Lietuvių kalbos draugijos Kuršėnų skyrius telkia įvairių kartų ir įvairių profesijų žmones. V. Ragauskienė daug metų Šiaulių rajone ir Kuršėnų mieste rengia dviračių žygius po vietoves, kuriose gyveno ir dirbo įžymūs žmonės, puoselėję lietuvių kalbą ir kultūrą. V. Ragauskienės rengiamos kalbos viktorinos skatina gerbti, saugoti ir puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą. Ji yra ne tik sumani Lietuvių kalbos draugijos veiklos organizatorė, bet ir aktyvi šios veiklos populiarintoja. Jos publikacijų, renginių apžvalgų ir straipsnių galima rasti žurnale „Gimtoji kalba“, Kuršėnų ir Šiaulių rajono internetinėje žiniasklaidoje. V. Ragauskienė 2018 metais apdovanota auksiniu ženkleliu „Atkurtai Lietuvai – 100“, 2020 metais jai buvo paskirta Šiaulių rajono Metų kultūros darbuotojo premija.
Solveiga Stankevičiūtė – lituanistinės mokyklos Barselonoje steigėja ir vadovė, lietuvių kalbos mokytoja, Ispanijos švietimo tarybos pirmininkė, renginių organizatorė ir aktyvi įvairių lituanistinio švietimo projektų partnerė. Ji yra aktyvi vadovė ir mokytoja, skatina mokytojus ir vaikus dalyvauti įvairiose veiklose, projektuose, rengia daug lietuviškų renginių ne tik mokyklos, bet ir platesnei lietuvių bendruomenei. Jos, kaip mokyklos vadovės, organizuojamose Kalėdų šventėse kasmet dalyvauja apie 100–150 žmonių. 2022 metais S. Stankevičiūtė išrinkta Ispanijos švietimo tarybos pirmininke. Ji rūpinasi visomis Ispanijoje veikiančiomis lituanistinėmis mokyklomis: aktyviai bendradarbiauja su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, rengia renginius, skirtus lituanistinių mokyklų mokytojams ir vadovams, rašo projektus, skirtus lituanistiniam švietimui gerinti ir plėsti.
Eglė Dumskytė – Kauno technologijos universiteto leidyklos „Technologija“ redaktorė. E. Dumskytės veiklos laukas – dalykinė, mokslinė literatūra. Ji jau dvidešimtus metus redaguoja fizinių, socialinių ir humanitarinių mokslo sričių, ekonomikos, sociologijos, vadybos ir administravimo, chemijos, fizikos, informatikos ir kitų mokslo krypčių leidinius – mokslo monografijas, mokslo studijas, tų krypčių vadovėlius ir mokomąsias knygas, taip pat mokslo žurnalus, konferencijų medžiagą. Siekdama redaguojamų tekstų kokybės, bendradarbiauja su leidinių autoriais, taigi prisideda ne tik prie konkrečių tekstų kalbos taisyklingumo, stilingumo, bet ir ugdo mokslininkų kalbinę kompetenciją, jų kalbinį sąmoningumą. E. Dumskytė aktyviai įsitraukia į metodinius renginius, skirtus redaktoriams, siekia nuolat tobulėti.
