Šiemet stojantiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas Vilniaus universitete, bus taikomas naujas minimalus stojamasis balas – 5. Toks aukštosios mokyklos sprendimas sulaukė klausimų: kodėl universitetas pažemino kartelę. VU atstovas sako, kad universitetas nustatė žymiai didesnę minimaliąją kartelę stojantiesiems, negu šiemet leidžia Mokslo ir studijų įstatymas, be to, buvo atsižvelgta į šiemetes permainas.
Šiemet abiturientai, pretenduojantys tapti pirmakursiais – tiek valstybės finansuojamais, tiek mokančiais už mokslą, turės būti išlaikę 3 valstybinius brandos egzaminus, tarp jų – matematiką, kurių aritmetinis vidurkis turi atitikti pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį, jeigu stojama į universitetines studijas, ir patenkinamą mokymosi pasiekimų lygį, jeigu stojama į kolegines studijas.
Šiemet įsigaliojo ir dar viena naujovė – aukštosios mokyklos pasirenka pačios, kokį minimalų konkursinį balą taikys.
LRT.lt primena, kad anksčiau universitetai taikė 5,4 balo kartelę, kolegijos – 4,3, tačiau to paisė ne visos aukštosios mokyklos.
Į visuomenėje kilusius svarstymus sureagavo ir švietimo mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Jis sakė, kad aukštoji mokykla greičiausiai įvertino visus pokyčius priimdama sprendimą.
„Nežinau, ar tai yra signalas, kad mes laikomės ir siekiame kuo aukštesnės studijų kokybės, maždaug kaip kiti universitetai išlaiko (kartelę, – red. past.), nepaisydami, kad vyksta pokyčių. Kai kurie pasirinko šiek tiek sumažinti, Tai yra tos autonomijos, kurios ir žadėjome, pasekmė. Manau, kad po kurio laiko galėsime visi įvertinti, ar ta autonomija naudojamasi atsakingai“, – kalbėjo G. Jakštas.
Ministras pabrėžė, kad minimalus stojamasis balas nėra vienintelė kartelė. Jis mano, kad tokių studentų, kurie tenkintų visus reikalavimus ir nebūtų surinkę anksčiau galiojusio 5,4 balo, bus vienetai.
„Signalas sistemai yra siunčiamas, kad nuleidžiama kartelė, suprantame tai komunikaciškai. Nežinau, dėl kokių priežasčių taip pasirinko. Pagrindo, kodėl reikėtų tai daryti, nelabai įžvelgiu. Lūkesčių turėjau, kad niekas nemažins, bet stipriai nenustebino“, – sakė G. Jakštas.
– Kodėl pažeminote kartelę? – LRT.lt paklausė Vilniaus universiteto studijų prorektoriaus Valdo Jaskūno.
– Vilniaus universitetas nustatė žymiai didesnę minimaliąją kartelę stojantiesiems į universitetą, negu šiemet leidžia Mokslo ir studijų įstatymas. Naujoji jo redakcija numato, kad į universitetus įstoti gali asmenys, išlaikę tris egzaminus ne žemesniu kaip pagrindiniu mokymosi pasiekimų lygiu.
Kitaip tariant, minimalus konkursinis balas, norint studijuoti tiek valstybės finansuojamoje, tiek nefinansuojamoje vietoje yra 4,3. Tuo metu Vilniaus universitetas patvirtino didesnį minimalųjį konkursinį balą – 5.
Pasinaudodami aukštosioms mokykloms suteikta galimybe spręsti, kokį balą tvirtinti šiems metams, mes atsižvelgėme į keletą aspektų. Pirmiausia, šiemet moksleivių laukia sunkūs pereinamieji pokyčių metai, jiems reikės laikyti daugiau egzaminų, o tai neaišku kaip paveiks brandos egzaminų rezultatus ir jų vidurkius. Iš esmės keičiantis egzaminų tvarkai turime stebėti, kaip abiturientai prie jos prisitaiko.
Antra, mums ypač svarbu ir visada tai kartojome: visi motyvuoti ir pasirengę moksleiviai turi turėti galimybę siekti aukštojo mokslo. Džiaugiamės galėdami prie to prisidėti tradicinėmis VU 450-mečio stipendijomis, kurios siūlomos su finansiniais sunkumais susiduriantiems moksleiviams (pernai jų skyrėme 116). Be to, šiemet pirmą kartą bus sudaroma atskira konkursinė eilė stojantiesiems, patiriantiems socioekonominius sunkumus.
– Ar esate pasirengę priimti silpniau pasirengusius pirmakursius?
– Tikrai ne: Vilniaus universitetas nuosekliai laikosi politikos priimti motyvuotus ir studijoms universitete pasirengusius studentus.
Esame įsitikinę, kad išlaikyti ne mažiau kaip trys valstybiniai egzaminai ir tai, kad moksleivis atitinka ne mažiau kaip 50 proc. stojimo reikalavimų, leidžia priimti studijuoti pasiruošusius jaunuolius. Žinant, kad šiemet reikalavimai stojantiesiems taikomi nepriklausomai nuo to, ar tie stoja į valstybės finansuojamą, ar mokamą vietą, įstojusiųjų pasirengimo lygis bus tolygesnis ir palankesnis labiau motyvuotiems studentams.
Nepaisant nustatyto minimalaus konkursinio balo daugelyje Vilniaus universiteto programų stojamieji balai yra tikrai aukšti. Norint įstoti į tam tikras studijų programas Vilniaus universitete minimalaus balo neužtenka. Pavyzdžiui, 2023 m. stojant į odontologijos studijų programą žemiausias balas buvo 9,79, į medicinos – 8,74, į farmacijos – 8,27, į programų sistemų studijų programą – 7,81. Apskritai, 90 proc. pernai į VU įstojusių jaunuolių turėjo 6 ir didesnį konkursinį balą.
Taigi priimtųjų balą į daugumą programų reguliuoja ne minimalus konkursinis balas, o į konkrečias studijų programas priimamų studentų skaičius ir jų pačių konkurencija.
– Kokia kartelė bus taikoma ankstesnių metų abiturientams?
– Visiems abiturientams, nepriklausomai nuo baigimo metų, šiemet bus taikomas 5 balų minimalusis slenkstis. Ankstesniais metais baigusiųjų į universitetą priimame pakankamai nedaug, lyginant su kitomis aukštosiomis mokyklomis, todėl laikomės pozicijos, kad dėl šiemet pakitusių reikalavimų ankstesnių metų abiturientai neturėtų nukentėti.
