Bačkis apie netylančius skandalus: ne viską padariau, kad būtų užkirstas kelias kunigų nusikaltimams

„Suprantu, ne viską padariau, kad būtų užkirstas kelias kunigų nusikaltimams, ir dėl to labai gailiuosi“, – sako kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Kalbėdamas apie seksualinius kunigų nusikaltimus, kardinolas pažymi – tik drąsus vočių atvėrimas galėtų išvaduoti nuo įtarumo atmosferos.

Konferencijoje „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“ A. J. Bačkis teigė, kad Bažnyčią daugelyje kraštų sukrėtė jos narių padaryti nusikaltimai.

„Žinia apie juos sukelia nerimą, pasipiktinimą, pakirto pasitikėjimą, sumenkino Bažnyčios vizijos skelbti Evangeliją patikimumą“, – kalbėjo kardinolas.

Laukia dar ilgas kelias

Pasak jo, apie dvasininkų ir kitų Bažnyčioje tarnaujančių asmenų sunkius nusikaltimus prieš nepilnamečius ir pažeidžiamus suaugusiuosius JAV imta kalbėti dar 20 a. paskutiniaisiais dešimtmečiais.

„Tai sukrėtė ir įskaudino daugelį Bažnyčios narių, metė šešėlį ant Bažnyčios vadovų, paplito kalbos apie tokio pobūdžio nusikaltimų ir nusikaltėlių dangstymą, nutylėjimą. Augo įtarimai, kad vyskupai, siekdami išsaugoti gerą Bažnyčios ir savo vardą, nesiima adekvačių ir ryžtingų priemonių, idant užkirstų kelius tai baisiai blogybei“, – sakė A. J. Bačkis.

Jo teigimu, siekdama garantuoti kaltinamųjų teises, itin išplėsdama nekaltumo prezumpcijos principą, ankstesnė bažnytinė teisė palikdavo mažai galimybių nuteisti nusikaltėlius ir užkardyti nusikaltimus. Visgi, pridūrė kardinolas, popiežius Pranciškus ėmėsi veiksmų, kad ši „pasibaisėtina nuodėmė būtų išrauta.“

Tačiau tai nereiškia, kad visi reikalingi veiksmai jau atlikti, pažymėjo A. J. Bačkis. Kardinolo vertinimu, viena – įvesti normas, o visai kas kita pakeisti tikrovę jas įgyvendinant.

„Mūsų laukia dar ilgas kelias, kol visuotinės Katalikų Bažnyčios normos kiekvienoje vietinėje bažnyčioje bus iš tiesų įgyvendintos, atsižvelgiant į kiekvieno krašto patirtį ir kultūrinį savitumą“, – tvirtino kardinolas.

Jis sakė, kad popiežius Pranciškus pakvietė visą tikinčiųjų bendruomenę suvokti šių nusikaltimų aukoms „sukeltas kančias ir paliktas žaizdas, kurios niekada nepranyksta ir kurioms, popiežiaus Pranciškaus žodžiais, niekada nebus senaties“.

Kunigai jautėsi priklausantys neliečiamųjų luomui

Kardinolas atkreipė dėmesį, kad lytinę prievartą patyrę asmenys vengia kreiptis į Bažnyčios institucijas, todėl daugelyje kraštų buvo sukurtos nepriklausomos komisijos. Tiesa, jų steigimui Lietuvos Bažnyčios hierarchai nepritaria.

„Jų [nepriklausomų komisijų] misija – ne vien rinkti duomenis ir tirti išnaudojimo atvejus, bet ir padėti aukoms. Patirtis rodo, kad tik nepriklausoma komisija gali įgyti aukų pasitikėjimą, užtikrinti skaidrumą, įveikti dangstymą. Reikia nutraukti tylos, slėpimo, savigynos uždangą“, – akcentavo A. J. Bačkis.

Pasak jo, nors daug kalbame apie nusikaltusius kunigus, kur kas mažiau pasisakome apie jų aukas, o jas „būtina išklausyti, pasilenkti prie jų skausmo, [joms] visokeriopai padėti“.

„Aukos vargiai tiesiogiai kreipsis į Bažnyčios institucijas. Tam reikia pasitelkti kompetentingų įvairių sričių pasauliečių –psichologų, psichiatrų, pedagogų, teisininkų, socialinių darbuotojų“, – vardijo A. J. Bačkis.

Kaip sakė kardinolas, patirtis liudija, kad tose parapijose, į kurių veiklą aktyviai įsitraukia ir pasauliečiai, dvasininkai randa draugystę ir palaikymą, o drauge tai veikia kaip prevencija, nes „nelieka uždaro dvejopo kunigo gyvenimo“.

„Atvykęs į Lietuvą, radau Bažnyčią šiuo atžvilgiu labai silpną. Lankydamas parapijas, kunigų susitikimuose nuolat skatinau įtraukti pasauliečius į sielovadinę veiklą, kurti parapijų tarybas. Parapijose viešpatavo klebonai, o pasauliečiai geriausiu atveju užimdavo zakristijono ar vargonininko pareigas, turėjo mažai ryšio su savo kunigais.

Klerikalizmas buvo stipriai įsišaknijęs bažnyčiose. Kunigai jautėsi ir pasauliečių buvo suvokiami kaip priklausantys neliečiamųjų luomui. Kunigo gyvenimą dengė tylos šydas, kunigai vengė kalbėti apie savo brolius“, – pastebėjo A. J. Bačkis.

„Ne viską padariau, kad būtų užkirstas kelias kunigų nusikaltimams“

Kardinolas tvirtino, kad situacija keičiasi, tačiau, anot jo, ir šventinant naujus kunigus „sunku suprasti žmogaus sąžinę, ryžtą nebenusidėti, nusiteikimo ugdyti save kaip dvasininką tvirtumą ir nuoširdumą“.

„Turiu prisipažinti, kad kelis savo įšventintus kunigus esu pašalinęs iš kunigo pareigų būtent dėl netinkamo seksualinio elgesio“, – atviravo A. J. Bačkis.

Pasak jo, nors daugiausia kalbame apie vaikų ir paauglių seksualinį išnaudojimą, iš kunigo turėtume tikėtis kur kas griežtesnio moralinio įsipareigojimo nei vengti Civilinio kodekso numatytų veiksmų.

„Kunigas duoda celibato pažadą, jam visą gyvenimą turi likti ištikimas. Pasitaikydavo kalbų, anoniminių laiškų, kad vienas ar kitas kunigas turi nederamai artimus santykius su ta pačia ar kita lytimi, lanko klubus, kurie praktikuoja ir siūlo laisvą seksualinį elgesį. (...)

Suprantu, ne viską padariau, kad būtų užkirstas kelias kunigų nusikaltimams, ir dėl to labai gailiuosi. (...) Tik buvusių ir esamų žaizdų, sakyčiau, vočių, drąsus atvėrimas galėtų išvaduoti nuo įtarumo atmosferos, kuri nuodija sąžiningų dvasininkų gyvenimą ir temdo jų santykį su tikinčiųjų bendruomene, su visuomene“, – kalbėjo A. J. Bačkis.