Vilniaus miesto savivaldybė planuoja nuo rugsėjo šeštokams nebesiūlyti rusų kalbos pamokų, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sako tokių griežtų sprendimų visos šalies mastu neplanuojanti. Mažesnės savivaldybės mano, kad rusų kalbos nebūtų kuo pakeisti, nes trūksta kitų užsienio kalbų mokytojų.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Inžinerijos licėjaus moksleiviai antrąją užsienio kalbą gali rinktis iš trijų – prancūzų, vokiečių arba rusų. Mokyklos direktorės dr. Linos Bagdžiūnaitės-Litvinaitienės teigimu, pasirinkimų galėtų būti ir kitų, bet mokyklos norai nebūtinai sutampa su moksleivių ir jų tėvų.
„Šiemet nuo rugsėjo buvome pasiūlę norvegų kalbą, nes turėjome tokią galimybę. Nemokamai, kaip neformalų ugdymą, bet neatsirado nei vieno norinčio“, – teigia ji.
Vilniaus miesto savivaldybė skirs milijoną eurų Europos Sąjungos kalboms stiprinti, todėl nusprendė, kad nuo rugsėjo Vilniaus šeštokai nebesimokys rusų kalbos.
„Norėtume, kad mokiniai 6-oje klasėje nebesirinktų rusų kaip antros kalbos. <...> Tai susieta su vadovų metiniu vertinimu, taip pat vadovai turi sutvarkyti ugdymo planus taip, kad juose atsispindėtų ši rekomendacija. Tai nėra įstatymas, bet susiejimas gana stipraus lygio, jį ignoruoti būtų gana sudėtinga“, – aiškina Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris.
ŠMSM griežtų rusų kalbos mokymo draudimų nesvarsto. Sako, procesai turėtų vykti natūraliai.
„Dabar situacija tokia, kad dalyje savivaldybių antroji užsienio kalba – vokiečių – apskritai nėra siūloma. Rastume dar daugiau savivaldybių, kur antroji kalba – prancūzų – apskritai visoje savivaldybėje nėra siūloma“, – akcentuoja viceministras Ramūnas Skaudžius.
VGTU Inžinerijos licėjaus direktorės teigimu, gali būti sunku ne tik surasti, bet vėliau ir išlaikyti kitų užsienio kalbų mokytojus. Ypač nedirbusius tokio darbo.
„Yra tikimybė, kad atsitrauks po kelių mėnesių, tada reikės ieškoti kito. Vėl klausimas, ar lengvai rasime. <...> Edukologijoje svarbiausias dalykas – nuoseklumas ir tęstinumas. Jei yra pertrūkių, pasikeitimų, natūralu, kad turės įtakos ir kokybei“, – pabrėžia L. Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė.
Kitos savivaldybės rusų (kaip antrosios užsienio kalbos) atsisakyti neketina.
„Tai natūralus procesas. Ir tėvai, ir mokiniai, lankantys mokyklą, turėtų teisę rinktis. Versti arba priversti – tai ne demokratinės valstybės požiūris į mokymosi procesą“, – tikina Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Savivaldybės pabrėžia ir tai, kad nemažai rusų kalbos mokytojų greitai sulauks pensinio amžiaus, todėl keisti kvalifikacijos nenori, o kitų užsienio kalbų mokytojų – per mažai.
„Neturime iš kur tų specialistų prisikviesti, todėl neturime galimybių šiuo metu be rusų kalbos apsieiti“, – sako Panevėžio vicemerė Loreta Masiliūnienė.
„Valstybės lygiu turtėtų būti priimtos aiškesnės rekomendacijos, ne vien tik tikėjimasis, kad ilgainiui vis mažiau žmonių rinksis rusų kalbą“, – kalba Ignalinos rajono savivaldybės atstovė Gražina Mackonienė.
Ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais rusų kalbą pasirinko 15 proc. mažiau moksleivių nei anksčiau.
