Užsienio reikalų ministerija (URM) ir prezidentūra vėl surėmė ietis – šį kartą dėl ambasadoriaus skyrimo Lenkijoje. Pasak Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės, kasdien pasirodantys nauji politikų pasisakymai atneša vis daugiau neaiškumo. Ji kelia ir retorinį klausimą – ar taip ginami valstybės interesai?
R. Urbonaitė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ teigia, kad istorijoje politikai naujais pasisakymais kiekvieną dieną atneša dar daugiau neaiškumo.
„Mes faktiškai kiekvieną dieną gauname po naują dozę pasisakymų (tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės) ir po tų pasisakymų mums klausimų tik daugėja“, – pažymi pašnekovė.
Anot jos, netgi sunku suprasti istorijos chronologiją.
„Aš bandau visais įmanomais būdai suprasti kas kada kokį veiksmą atliko chronologiškai ir tos baltos dėmės niekaip neužsipildo“, – komentuoja ji.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas metė ir seniai girdėtą „valstybininkų“ kortą. R. Ubronaitės vertinimu, taip siekiama gąsdinti visuomenę.
„Prezidentas iš pradžių aiškina būtent apie „valstybininkų“ klano užvaldymą, iš esmės gąsdina visuomenę, kad čia kažkas bando užimti valdžią. Po to kitame interviu sako, kad čia viskas gerai, lygioje vietoje keliamas triukšmas. O jis, matot, su [Andrzeju] Duda gali bet kurią minutę susiskambinti. Tai gal tada mums iš viso tų ambasadorių nereikia? Jeigu prezidentas taip puikiai vykdo užsienio politiką, tai galime sutaupyti krūvą valstybės biudžeto pinigų ir tegu prezidentas su visais susiskambinėja“, – ironizuoja ji.

Politologė atkreipia dėmesį, kad jau rinkimai yra prasidėję, o juose dalyvauja pats G. Nausėda ir konservatorių partijos atstovė – premjerė Ingrida Šimonytė.
„Tikėtina, kad galbūt yra kažkoks bandymas pagąsdinti, kad kažkas čia vos ne valdžią bando perimti. Dar nepamirškime, kad čia dar fone yra rinkimai. Ir prezidentas dalyvauja rinkimuose, ir premjerė Ingrida Šimonytė taip pat dalyvauja prezidento rinkimuose“, – sako R. Urbonaitė.
Politologė ragina politikus prisiimti atsakomybę ir spręsti klausimą. Tiesa, ji pastebi, kad nė viena pusė neatrodo linkusi tai daryti.
„Aš galvočiau, kad vis dėlto būtų gerai, jog pirmiausia klausimą – kas čia vyksta ir kaip tai išspręsti – turėtume kelti ne mes, o prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija. Dabar, panašu, konfliktas yra labiau tikslas nei ambasadoriaus paskyrimas Lenkijoje. Natūralu, kad jau turėtų pasižiūrėti mieli politikai, kad jų kalbose atsiranda nenuoseklumas, kad jie taip ir nesugeba paaiškinti visos šitos istorijos eigos detaliai“, – nurodo ji.

„Galų gale, nė viena pusė nerodo realaus noro susitarti, bet kur valstybės interesai šitoje vietoje? Tiesą sakant, nežinau kur ir dar klausimas, ar valstybės interesų gynimą kaip dovaną po eglute mes rasime ir po Naujųjų Metų, nes atrodo, kad niekas šitoje vietoje nesiruošia iš tikrųjų susimąstyti, ar valstybės interesai yra tinkamai atstovaujami“, – svarsto R. Urbonaitė.
LRT.lt primena, kad jau antra savaitę politikos užkulisiuose nerimstama, o viešojoje erdvėje atvirai aiškinamasi dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje likimo. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturintis atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Ministras tvirtina pateikęs prezidentui bent dvi ambasadorių kandidatūras, jos buvo atmestos, nors viena jų, pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, buvo ideali.

Savo ruožtu prezidentūra iki šiol aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministerija esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą ir bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Trečiadienį BNS raštu perduotame komentare F. Jansonas teigė: „Tai, kas vyksta dabar, įvardyčiau kaip paskutinį „valstybininkų“ klano bandymą užvaldyti valstybei svarbias pozicijas.“
Dar prie gerą dešimtmetį viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje „valstybininkais“ neoficialiai vadinta tarnautojų ir pareigūnų grupė, galimai dariusi jų įgaliojimus viršijusį poveikį svarbiausiems Lietuvos politiniams ir ekonominiams procesams.







