Gilėjant Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir prezidentūros konfliktui dėl ambasadoriaus Lenkijoje, į viešąją erdvę išmestas daugiau nei dešimt metų primirštas baubas –„valstybininkai“. Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas tikina, kad ginčas dėl ambasadoriaus situacijos kilo, nes „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti svarbias pozicijas. Kodėl būtent dabar prisimintas šis įvairiausiomis istorijomis praeityje apipintas paslaptingas „valstybininkų“ terminas?
Jau antra savaitė, kaip politikos užkulisiuose nerimstama, o viešojoje erdvėje atvirai aiškinamasi dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje likimo. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturintis atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Ministras tvirtina pateikęs prezidentui bent dvi ambasadorių kandidatūras, jos buvo atmestos, nors viena jų, pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, buvo ideali.
Savo ruožtu prezidentūra iki šiol aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministerija esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą ir bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Trečiadienį BNS raštu perduotame komentare F. Jansonas teigė: „Tai, kas vyksta dabar, įvardyčiau kaip paskutinį „valstybininkų“ klano bandymą užvaldyti valstybei svarbias pozicijas.“
Dar prie gerą dešimtmetį viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje valstybininkais neoficialiai vadinta tarnautojų ir pareigūnų grupė, galimai dariusi jų įgaliojimus viršijusį poveikį svarbiausiems Lietuvos politiniams ir ekonominiams procesams.
Jansonas: valstybininkai bando grįžti į atsakingas pareigybes
„Sprendžiant iš kai kurių pasisakymų socialinėje žiniasklaidoje, 15 metų praeityje buvę vadinamieji valstybininkai bando grįžti į atsakingas pareigybes Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje“, – trečiadienį BNS tvirtino prezidento patarėjas.
Ketvirtadienį vyriausiasis patarėjas, kalbėdamas LRT RADIJUJE, ir toliau atkakliai laikėsi „valstybininkų“ argumento. Pasak F. Jansono, tai, kas vyksta šiuo metu, yra bandymas spausti prezidentą.
„Viešinamos galimų kandidatų pavardės, viešai spaudžiama, kad prezidentas priimtų vienokį ar kitokį sprendimą, net neslepiant grasinimų, kad jeigu nebus priimti tokie sprendimai, kokie atrodo kažkam tinkami, reikėtų keisti vienokius ar kitokius įstatymus, reikėtų vėl grįžti prie atstovavimo EVT klausimo“, – LRT RADIJUI kalbėjo F. Jansonas.
Jis atvirai bedė pirštu į Kovo 11-osios akto signatarą Albiną Janušką, kuris savo socialiniame tinkle „Facebook“ gan aktyviai kritikavo prezidentūros argumentus dėl ambasadorių netinkamumo.
„Kai kažkas rašo straipsnius feisbuke ir aiškina, kaip prezidentas turėtų dirbti ir ką paskirti, yra viena. Tačiau po kelių dienų tie patys klausimai persikelia į Seimą ir pradedamos svarstyti tos pačios temos tais pačiais žodžiais. Akivaizdu, kad sistema veikia, tai apie sistemos veikimą ir buvo pasakyta“, – LRT RADIJUI teigė F. Jansonas.
Januška: „valstybininkų“ puolimo tema – paskutinis argumentas
Kovo 11-osios akto signataras, ilgametis diplomatas A. Januška, viešai vadintas net „valstybininkų“ klano organizatoriumi, savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje šią savaitę sureagavo į prezidentūros poziciją dėl kandidatų į ambasadorius.
A. Januška tvirtino, kad prezidentas „atkakliai stumia kažkokį savo kandidatą, nes jis turįs pažinti lenkų kultūrą“.
Anot jo, ambasadoriaus Lenkijoje atranka vyko daugiau nei prieš metus. Dalyvavo keturi kandidatai, vienas jų – Giedrius Puodžiūnas, dirbęs Lenkijoje ir mokantis kalbą, atitiko visus reikalavimus.
Kovo 11-osios akto signataras teigė, kad dėl šio kandidato maždaug metus prezidentūroje buvo tylėta, tačiau po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje atsakyta, kad kandidatas netinka.
Tuomet URM buvo skelbiamas naujas konkursas, tačiau niekas jame nedalyvavo, kol vienas kandidatas buvo įkalbėtas dalyvauti, rašė A. Januška. Visgi šis kandidatas taip pat netiko prezidentui.
„Kodėl tos detalės svarbios? Todėl, kad prezidentūra viską tą neigia, nepripažįsta, kad buvo tokie teikimai, ir tuo remdamasi netiesiogiai kaltina Vyriausybę, ministrą melavus. Tuo tarpu faktai rodo atvirkščiai“, – sakė jis.
„Žinoma, kaip visada galima laukti, kad tokiais atvejais kaip paskutinis argumentas, siekiant pakeisti temą ir neatsakyti už melą, metama kažkokių ar kokių nors „valstybininkų“ puolimo tema“, – tvirtino A. Januška.
Valentinavičius: „valstybininkų“ korta ištraukiama jau antrą kartą šiais metais
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius, kalbėdamas su LRT.lt, teigė, kad F. Jansono seniai nebeegzistuojančio „valstybininkų“ klano argumento eskalavimas atrodo keistai. Pasirinktas tonas ir agresyvumas, sakė jis, neturi precedento.
Anot jo, „valstybininkų“ korta ištraukiama jau antrą kartą šiais metais. Pirmoji ištraukta po to, kai publikuota žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knyga „Pranešėjas ir prezidentas“.
Dabar šis argumentas vėl išmestas į viešąją erdvę, sakė jis ir teigė, kad tai gali būti susiję su vykstančiu parlamentiniu tyrimu būtent dėl minėtos pranešėjo istorijos. Jo vertinimu, „valstybininkų“ klano argumentu bandoma nukreipti dėmesį nuo šio tyrimo.
„Argumentas toks ir yra: jeigu jūs mums užtaisėte tyrimą, tai mes jums užtaisysime politinę kovą. Ir tai vyksta. F. Jansonas prezidento vardu kelia pirštinę: jūs mums taip, tai mes jums taip. Aš nieko daugiau čia neįžiūriu. Tiesiog bandymas kokiu nors būdu apginti ir save, ir VSD tame tyrime, nes prezidento ir VSD santykiai visada buvo artimi“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
Docentas abejojo, ar visuomenė gali užkibti ant „valstybininkų“ kabliuko, nes nėra jokio realaus pagrindo.
Jis taip pat teigė, kad F. Jansono kritika dėl ambasadoriaus Lenkijoje situacijos komentavimo socialiniame tinkle kone suponuoja, kad kritika prezidentui negalima.
„Tai esą yra bandymas padaryti neteisėtą įtaką prezidentui. Tai yra absoliučiai absurdiški kaltinimai, kuriuos galima matyti kaip bandymą užčiaupti kritiką ir žodžio laisvės suvaržymą kaip tokį“, – sakė V. Valentinavičius.
Jis akcentavo, kad tokia politinė kova iš prezidentūros pusės visgi turi savo logiką. Trumpai tariant, prezidentas puikiai žino, kad G. Landsbergio reitingai yra labai prasti, todėl jam naudinga artėjant rinkimams kurti sau politinius dividendus.
„Bet visi šitie motyvai neturi nieko bendro su valstybės interesais <...>. Prezidentas ir jo patarėjai, užsižaidę rinkimų kovomis, užsižaidę bandymu suvaldyti parlamentinį tyrimą, švaistosi kumščiais į kairę ir į dešinę ir patys nesupranta, kad iš tikrųjų griauna diplomatinę tarnybą“, – tvirtino MRU docentas.
Valatka: visiškas primityvizmas
Apžvalgininkas Rimvydas Valatka LRT.lt komentavo, kad skalambijimas apie „valstybininkus“ rodo, kad prezidento institucija neturi kitų argumentų, kaip tik ieškoti priešų. Tiesa, jis pridūrė, kad karą prieš vadinamuosius valstybininkus pradėjo konservatoriai prieš 12–13 metų.
„Dabar Nausėda bando kovoti su konservatorių lyderiu, naudodamas konservatorių kortą. Tai dviguba šizofrenija“, – sakė jis.
Anot jo, „valstybininkų“ istorija įvyko per to meto prezidentės Dalios Grybauskaitės kadenciją, kada Baltarusijos mieste Breste žuvo žvalgybininkas Vytautas Pociūnas. R. Valatkos vertinimu, konservatoriai tada nenorėjo dalytis valdžia.
„Bet čia yra senas anų laikų politikos momentas, kur vieni norėjo eliminuoti kitus iš politinio lauko. Gal eliminavo, gal nebuvo ko eliminuoti, tai šiuo atveju prezidentas <...> tiesiog neturi faktų, neturi retorikos“, – kalbėjo R. Valatka.
Pasak R. Valatkos, prezidentui buvo siūlomi diplomatai su patirtimi, tačiau vis tiek norima pastatyti savo žmogų, kuris nėra dirbęs URM, nėra diplomatas, tačiau yra žmogus iš šalies.
„Jeigu taip jau būtume visai primityvūs, galėtume sakyti, kad yra Nausėdos „valstybininkai“, – sakė jis.
Pašnekovas samprotavo, galbūt prezidentas tikisi palaikymo iš senųjų konservatorių sluoksnio, kuris buvo aktyvus karo prieš „valstybininkus“ metu. R. Valatka akcentavo, kad Konstitucija nenumato, kiek kartų prezidentas gali atmesti Vyriausybės siūlomus ambasadorius, bet tikimasi, kad toks atmetimas turės svarius argumentus. Dabar tokių argumentų, anot jo, nėra.
„Nausėda griauna diplomatiją ir nori išaiškinti, kad diplomatiją griauna Vyriausybė, kuri pateikinėja kandidatus, o prezidentas atmetinėja. <...> Kuo dabar remiasi prezidentas? Vieną dieną sako, kad tai yra konservatorių diplomatai, nors jie nėra, kitą dieną sako, kad čia parašiutininkai. Trečią dieną sako, kad čia „valstybininkai“. Čia iš esmės Lietuvos prezidentas naudoja orbaninę, putininę retoriką politikoje“, – tvirtino R. Valatka. Pasak jo, ankstesni prezidentai su tokiais metodais neužsiimdavo.
Apžvalgininkas antrino ir V. Valentinavičiui dėl „valstybininkų“ kortos ištraukimo parlamentinio tyrimo kontekste. R. Valatka pridūrė, kad prezidentas baiminasi tyrimo rezultatų.
„Pradėjęs karą dėl ambasadorių, Nausėda tarsi siūlo kažkokias lygiąsias – jūs nustokite domėtis tuo pranešėju ir VSD, ir mano reikalu <...>, o aš galbūt šito dalyko nedarysiu. Visiškas primityvizmas“, – tikino R. Valatka.
