Prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau kelia abejones dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo skaidrumo. Pasak šalies vadovo, kyla klausimų, ar ambasadorių atrankos procesas nėra tiesiog imitacija, bandant į pareigas paskirti tam tikrus žmones.
„Kyla abejonių pirmiausiai dėl paties proceso skaidrumo. Suprantu, kad likus nedaug mėnesių iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos galbūt padidėja noras pasirūpinti savo ateitimi ir atsiranda žmonių eilė, kurie išsirikiuoja prie ambasadų, ypatingai didesnių valstybių ambasadų. Man svarbiausia, kad tai būtų organizuota konkursiniu pagrindu“, – laidai „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė G. Nausėda.
Nors, pasak šalies vadovo, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis patikino, kad kandidatų atranka organizuojama būtent taip, visgi, anot jo, situacija yra priešinga.
„Tačiau po tų konkursų išaiškėja, kad visi tie kandidatai, kurie ten dalyvavo kažkur pasimetė pakeliui ir vėl siūlomos tos pačios kandidatūros, kurios a priori buvo netinkamos, kurios, pavyzdžiui, neturi lenkų kalbos įgūdžių ir t. t.“, – atkreipė dėmesį G. Nausėda.
Todėl prezidentas pripažįsta, kad jam kyla klausimas, ar šis procesas nėra tik konkurso imitacija.
„Tai tada man kyla klausimų, ar čia nuoširdus procesas atrankos ambasadoriaus, ar tai yra viso labo tik proceso imitacija. Jeigu yra imitacija ir jeigu norima pasirūpinti parašiutais, tai mes čia parašiutų nesiuvame prezidentūroje. Yra galbūt karinėse bazėse užsilikę dar kur nors“, – sakė G. Nausėda.
„Mes parašiutų nesiuvame ir norime, kad šitas procesas būtų skaidrus“, – pridūrė šalies vadovas.
G. Nausėda taip pat neigia užsienio reikalų ministro G. Landsbergio pasakymus, esą naujo Lenkijos ambasadoriaus kandidatūra su Prezidentūra buvo pradėta derinti jau prieš pusantrų metų.
„Apie kokius pusantrų metų mes kalbame, jeigu ponas Borisovas, jeigu aš gerai prisimenu, pabaigė savo vaisingą veiklą ambasadoriaus pozicijoje prieš keletą mėnesių“, – atkreipė dėmesį prezidentas.
„Tai apie kokius pusantrų metų mes čia kalbame? Kalba apie tai, kad taip, keletą mėnesių mes nerandame sprendimo, bet man ir visai užsienio politikai Lenkija yra pernelyg svarbus partneris, kad vadovautis tokiais konjunktūriniais principais“, – pabrėžė jis.
Lietuvos pozicija Kinijos atžvilgiu liko nepakitusi
Užsienio reikalų ministrui užsiminus apie pokalbius dėl Lietuvos ir Kinijos santykių normalizavimo, prezidentas abejoja, ar pasikeitusi tam tikrų politikų retorika gali ženkliai pagerinti dvišalį Vilniaus ir Pekino bendravimą.
Šalies vadovo teigimu, pagrindinės Lietuvos pozicijos Kinijos atžvilgiu nepakito. Todėl jis ragino nustoti „mėtytis į vienus ar kitus kraštutinumus“ bei siekti išlaikyti tokios užsienio politikos tęstinumą.
„Žinote, kalbėti apie tai, kad vieno ar kito politiko retorika galėtų staigiai pagerinti Kinijos požiūrį – juo labiau, kad prisimenama prieš kurį laiką (buvusi – ELTA) kitokia retorika – be abejo, tai ženkliai santykiams atsiliepti neturėtų. Kinija yra didelė valstybė, jos atmintis kartais būna pakankamai ilga“, – sakė G. Nausėda.
„Iš esmės Lietuvos baziniai principai Kinijos atžvilgiu liko nepakitę. Keitėsi tik kai kurių politikų akcentai – pačioje pradžioje jie metė iššūkį (ar įsivaizdavo, kad meta iššūkį Kinijai). Dabar jie kalba tuos dalykus, kurie yra visiškai įprasti Europos Sąjungai“, – kalbėjo prezidentas, veikiausiai omenyje turėdamas užsienio reikalų ministro G. Landsbergio pasisakymus ir poziciją dėl Pekino politikos.
„Nežinau, gal tiesiog norima labiau atsistoti į Europos Sąjungos takelį, kas yra visiškai natūralu. Tik klausimas, kodėl tie paklydimai ištiko praeityje“, – svarstė jis.
G. Nausėda pabrėžė – nors dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje kilo trinčių, Lietuva ir toliau laikosi vienos Kinijos politikos. Todėl prezidentas ragino „apsišarvuoti kantrybe“ – anot jo, kadaise Norvegijai užtruko apie 8 metus atnaujinti konstruktyvius santykius su Pekinu.
„Galbūt tai užtruks trumpiau. Bet sutikime – (...) kiek nukentėjo mūsų eksportas į Kiniją (jis nukentėjo tikrai labai ryškiai), mes nė iš tolo neatstatėme šių apimčių, kurias turėjome iki to konflikto pradžios“, – akcentavo jis.
„Bus čia dar visko. Todėl siūlyčiau apsišarvuoti kantrybe ir tiesiog nustoti galbūt taip eratiškai mėtytis į vienus ar kitus kraštutinumus. Užsienio politika yra vertinga tiek, kiek ji yra tęstinė ir išlaikanti tam tikrą tendenciją“, – apibendrino jis.
