Dažnai už vaiko pabėgimo iš namų slypi priežastis, LRT.lt sako Dingusių žmonių šeimų paramos centro socialinė darbuotoja Arūnė Bernatonytė. Pasak jos, neretai vaikai bėga nuo smurto ar „geresnio gyvenimo“ link, tačiau gatvėje atsidūrusiems vaikams kyla pavojų. Yra atvejų, kai merginos išvežamos iš šalies, jas norint parduoti seksualiniam išnaudojimui, vaikai įtraukiami į nusikalstamas veiklas.
Dingusių žmonių šeimų paramos centras teikia pagalbą ir emocinę paramą dingusių žmonių šeimos nariams, taip pat dirba su vaikais, nukentėjusiais nuo smurto.
Pasak socialinės darbuotojos A. Bernatonytės, dauguma dingusių žmonių atsiranda, o neretai tai būna sąmoningas pabėgimas. Pavyzdžiui, suaugęs žmogus gali norėti nutraukti ryšius su artimaisiais.
„Gali būti, kad artimieji per daug kontroliuoja, kišasi į kito asmens gyvenimą. Būna, asmuo sukuria naują šeimą ir nenori palaikyti ryšių“, – priežastis vardija A. Bernatonytė.
Visgi ji atkreipia dėmesį, kad svarbios ir vaikystės patirtys – gali būti, kad ryšiai su tėvais nebuvo stiprūs ar jau suaugęs žmogus jaučia vaikystės nuoskaudų. Kalbėdama apie vaikų dingimus, socialinė darbuotoja išskiria, kad kai kuriais atvejais vaiką gali pagrobti vienas iš tėvų, tačiau neretai vaikai ir patys pabėga iš namų.
Vaikai bėga nuo smurto ir baimių
A. Bernatonytės teigimu, dažniausiai iš namų pabėgę vaikai bėga nuo arba kažko link. Dažniausiai vaikas bėga nuo smurto – tiesa, priduria socialinė darbuotoja, smurtas gali būti nebūtinai nukreiptas į vaiką, bet vaikas gali būti smurto liudininku.
Internetiniai grobuonys naudojasi tuo, kad vaikas pažeidžiamas, žada, kad jį palaikys – taip siekiama prisivilioti ir įgauti pasitikėjimą.
Didelė problema šiuo metu – priekabiavimas elektroninėje erdvėje. Jį patyrę vaikai gali būti šantažuojami, jiems grasinama, reikalaujama intymių nuotraukų ar pinigų. Anot socialinės darbuotojos, atsiradusi baimė vaiką taip pat gali paskatinti bėgti iš namų ir taip slėptis nuo išgyvenimų.
Pašnekovė vardija, kad kai kuriais atvejais vaikai bėga dėl pasikeitusios šeimos – tėvų skyrybų, naujagimio ar šeimos nario netekties.
„Visą laiką kompleksiškai pagalbą reikia teikti ne tik vaikui, bet visai šeimai. Kartais žmogus užsidaro savyje ir nemato, kas vyksta šalia jo. (...) Jei vaikas jaučiasi vienišas, tai gali turėti didžiulės įtakos sprendimui pabėgti iš namų“, – pastebi A. Bernatonytė.
Taip pat skaitykite
Bėga „geresnio gyvenimo“ link
Būna, kai vaikai bėga „kažko link“, sako socialinė darbuotoja. Pasak A. Bernatonytės, įvairių grėsmių tyko elektroninėje erdvėje, pavyzdžiui, žaisdamas kompiuterinius žaidimus, vaikas užmezga su kažkuo ryšį, pasipasakoja, o už ekrano besislepiantis suaugęs asmuo pradeda vaiką vilioti, bando užmegzti romantinius santykius.
„Taip vaikas pabėga „geresnio gyvenimo“ link. Turėjome atvejį, kai mergina jau buvo išvežta į kitą šalį, ją norėjo parduoti seksualiniam išnaudojimui. Mergina manė, kad vyksta į romantinę kelionę, pamelavo tėvams ir išvyko.
Šioje srityje labai dominuoja elektroninė erdvė – užmezgamas ryšys, vaikas pasipasakoja, kad, pavyzdžiui, namuose susiduria su problemomis, o tada atsiranda žmogus, kuris neva guodžia. Internetiniai grobuonys naudojasi tuo, kad vaikas pažeidžiamas, žada, kad jį palaikys – taip siekiama prisivilioti ir įgauti pasitikėjimą“, – LRT.lt pasakoja A. Bernatonytė.
Ji akcentuoja, kad taip viliojami įvairaus amžiaus vaikai – jaunesnius bandoma suvilioti palaikymu ar neva saugios aplinkos kūrimu, paaugliams dažniau kalbama apie romantinius santykius.
Labiausiai pažeidžiami tie vaikai, kurie mokykloje patiria patyčias ar kurių šeimose vyksta kokie nors pokyčiai, nėra darnos, vardija centro socialinė darbuotoja. Žinoma, pabrėžia ji, gali nukentėti visi vaikai, o bėgimo iš namų priežastys įvairios.
Nereikia manyti, kad nukenčia tik pažeidžiami asmenys, kurie neturi išsilavinimo.
Taip pat skaitykite
„Nereikia manyti, kad nukenčia tik pažeidžiami asmenys, kurie neturi išsilavinimo. Tikrai ne. Gali bėgti ir pasiturinčios šeimos vaikai. Pavyzdžiui, jei šeimoje yra autoritarinis auklėjimas, o vaikas bijo grįžti namo, nes gavo dvejetą, jis taip pat gali bėgti iš namų“, – sako A. Bernatonytė.
Jos vertinimu, visų pirma turime dirbti su priežastimis, nes vaiko pabėgimas iš namų jau yra pasekmė.
Įtraukiami į nusikalstamas veiklas, išnaudojami pornografijai
Centro socialinė darbuotoja pažymi, kad iš namų pabėgę vaikai tampa pažeidžiami – jie tampa lengvu grobiu įtraukti į prekybą narkotikais ar kitas nelegalias veiklas.
„Būti vienam vaikui yra visiškai nesaugu. Dažniausiai vaikai bėga į gatvę, jei, pavyzdžiui, pabėga iš globos įstaigų, vaikai dienos metu dažnai glaudžiasi prekybos centruose, o nakvoja laiptinėse. Prekybos centruose jie gali pasikrauti mobiliuosius telefonus, o nakvoti keliauja kažkur, kur šilčiau – gatvėje šalta, saugiau laiptinėje“, – kalba A. Bernatonytė.
Jos teigimu, vaikui kyla didžiulių rizikų – ne tik nepatenkinami fiziologiniai vaiko poreikiai pavalgyti ar saugiai išsimiegoti, bet vaikas gali būti apvogtas, pagrobtas ir išgabentas į kitą šalį ar įtrauktas į nusikalstamas veiklas, pavyzdžiui, narkotikų platinimą.
„Dažnai iš vaiko reikalaujama pornografinio turinio, kuriuo prekiaujama internete. Tokių atvejų nėra labai daug, bet jų yra. Vaikai taip pat gali būti įtraukiami elgetauti“, – apie pavojus pasakoja socialinė darbuotoja.
Taip pat skaitykite
A. Bernatonytės manymu, Lietuvoje neskiriame reikiamo dėmesio iš namų bėgantiems vaikams apsaugoti. Kaip teigia ji, kai kuriose Europos šalyse veikia saugūs prieglobsčiai pabėgusiems vaikams prisiglausti. Čia su vaikais dirba specialistų komanda, jie neverčiami grįžti namo, tačiau informuojami tėvai, pagalba teikiama ir jiems.
Dažnai iš vaiko reikalaujama pornografinio turinio, kuriuo prekiaujama internete.
„Kai vaikas visiškai reabilituotas, jis grįžta namo. Toje saugioje erdvėje vaikas dirba su specialistais, o specialistai dar dirba ir su vaiko šeima, kad ji vaiką priimtų jo nesmerkdama ir neteisdama. Tada vaiko grįžimas namo turi ir dar vieną teigiamą pusę – šeima jį priima.
Taip išvengiama pakartotinio bėgimo ar dingimo, nes kartais iš namų pabėgęs vaikas gali ir nebegrįžti“, – įspėja socialinė darbuotoja.
Karštoji pagalbos linija
Centras taip pat teikia pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems vaikams – jie gali gauti psichologo konsultaciją ir kompleksinę terapinę pagalbą, kai siekiama padėti vaikui gyti.
„Su viena mergina mūsų psichologai dirba antrus metus“, – sako A. Bernatonytė.
Ji argumentuoja, kad, nors seksualinį smurtą patyrusiems vaikams gėda ir sunku apie tai kalbėti, svarbiausia kreiptis pagalbos. Jei to reikia, centras psichologinę pagalbą teikia ir vaiko šeimai.
„Tėvams reikia koncentruotis į vaiką ir suteikti jam pagalbą, tačiau negalima pamiršti ir savęs – jei patiems tėvams blogai, jie negalės tinkamai suteikti pagalbos ir savo vaikui“, – pabrėžia socialinė darbuotoja.
A. Bernatonytė primena, kad Lietuvoje pagalbą taip pat teikia tarptautinė karštoji pagalbos linija 116000, veikianti 32 Europos šalyse. Karštąja pagalbos linija gali paskambinti tėvai, dingus jų vaikui, konsultacijos taip pat gali kreiptis pats vaikas ar specialistai.
Karštoji linija veikia ir kitose valstybėse, tad, vaikui išvykus į kitą šalį, vyksta bendradarbiavimas, toje šalyje paskelbiama vaiko paieška ir organizuojamas jo grįžimas į Lietuvą.
„Geriau, kad vaikas penkis kartus paskambintų, nei kartą pabėgtų. Kartais gal vaikui reikia, kad kažkas patarpininkautų jam kalbantis su tėvais, jei gavo blogą pažymį ir bijo grįžti į namus ar patyrė seksualinį priekabiavimą ir nežino, ką daryti. Galima pasikonsultuoti visiškai anonimiškai“, – ragina A. Bernatonytė.
