Javų lauko miškininkystė, vienašališkai priimami sprendimai ir mažiau apsauginių miškų – taip gamtininkai apibūdina Lietuvos politiką miškų klausimu. LRT.lt pašnekovai atkreipia dėmesį, kad gamtai ir žmogui atiduota apie 10 proc. miškų, o ir saugomose teritorijose „vykdydami kirtimus, nelabai ką saugojame“.
Lietuvos politika miškų klausimu paprasta – pasiimti kuo daugiau medienos, anksčiau LRT.lt sakė Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. Ričardas Skorupskas. Kaip tvirtino jis, Lietuvoje medienos poreikį diktuoja kelios stambios įmonės, tačiau „ne įmonės ir jų skaičius turėtų diktuoti poreikį, o mūsų galimybės atiduoti medieną“.
R. Skorupskas teigė, kad sprendimus dėl miškų kirtimo miškininkai priima vienašališkai, nesitardami su kitų sričių specialistais.
„Jie tose schemose vienašališkai pasidaro taip, kaip reikia. Kai yra medienos poreikis, jie priima tokius teisės aktų pataisymus, kad kokį nors pogrupį panaikina. (...) Tokiu būdu atsilaisvina, pavyzdžiui, 4 tūkst. hektarų miškų. (...) Schemų rengimo metu stipriai sumažėjo apsauginių miškų – apie 5 tūkst. hektarų tik Utenos apskrityje“, – LRT.lt pasakojo R. Skorupskas.
Taip pat skaitykite
Ilgiems metams pakeičiama ekosistema
Nevyriausybinės organizacijos Aplinkosaugos koalicija pirmininkė Lina Paškevičiūtė pažymi, kad plynas miško kirtimas – labai intensyvus medienos gavybos būdas. Jos teigimu, taikant plyną kirtimą, padaroma neatitaisoma žala buveinėms ir miškų ekosistemai, rekreacinei aplinkai.
„Iš esmės esanti ekosistema ilgiems metams pakeičiama visai kita ekosistema“, – portalui LRT.lt sako L. Paškevičiūtė.
Tai reiškia, pavyzdžiui, iškirtus šimtametį mišką, lygiavertis miškas ataugs po šimto metų – jaunas medis niekada neprilygs senam. Plyną kirtimą koalicijos pirmininkė vadina javų lauko miškininkyste, kadangi jis orientuotas į medienos gavybą, o ne miško saugojimą.
„Pasodinau, auginau tokiais būdais, kad išaugtų kuo daugiau ir kuo kokybiškesnės medienos, kai suaugo derlius, jį pasiėmiau. Užsukamas toks ratas“, – pastebi Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.
VDU Miškų ir ekologijos fakulteto Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos vadovas, profesorius Gediminas Brazaitis pažymi, kad plynas kirtimas kai kuriose teritorijose neišvengiamas, tačiau svarbu tai, kas po kirtimo lieka ir kokį mišką atkuriame.
Pasak G. Brazaičio, atkurtoje kirtavietėje miško struktūra būna gerokai paprastesnė, net ir jam pasiekus brandą, jame mažiau medžių rūšių nei tuo atveju, kai miškas auga natūraliai.
„Kirsdami miškus, panaikiname įvairovę ir paliekame tik ūkiškai vertingiausias rūšis. Natūraliuose miškuose taip pat skiriasi medžių išsidėstymas – ten daugiau tankmių, retmių, o atsodindami medyną medžius stengiamės pasodinti tolygiai. Mišką nukirtus plynai, užaugę medžiai bus to paties amžiaus“, – LRT.lt sako profesorius.
Taip pat skaitykite
87 proc. miškų atiduota „javų lauko miškininkystei“
Kaip pabrėžia Aplinkosaugos koalicija, Lietuvoje miškai skirstomi į keturias grupes, pirmojoje ir antrojoje miškų grupėse esantys miškai priskiriami neūkiniams, tai reiškia, kad jie yra saugomi. Pastebima, kad trečioji grupė išskirta kaip apsauginiai miškai, tačiau, koalicijos vertinimu, jie laikomi ūkiniais, o jų pagrindinis tikslas – formuoti produktyvius medynus, kadangi jie skirti medienos ruošai.
Pasak L. Paškevičiūtės, apsauginių grupių miškų mažėja, o tam didelės įtakos turėjo 2015 metų miškų įstatymo pataisos. 2015 metais neūkiniai miškai sudarė 13,4 proc. visų miškų ploto, o 2022 metų pradžioje jau 12,6 proc.
„Iš esmės gamtai duota 10 proc. miškų – tai yra rezervatai, rekreacijai – 2,6 proc. miškų. Visa kita – trečia ir ketvirta grupė – sudaro 87,3 proc. miškų, kurie atiduoti šiai javų lauko miškininkystei. Tai parodo mūsų miškų politikos orientaciją į medieną.
Priėmus įstatymo pataisas, kiekvienais metais po kažkiek tūkstančių hektarų mažėja miškų, atiduotų gamtai ir rekreacijai“, – kritikuoja Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.
Tokia situacija susiklostė dėl planavimo, kai anksčiau apsaugotoje grupėje buvusius miškus galima priskirti kitoms grupėms.
Taip pat skaitykite
Saugomose teritorijose – kirtimai
Kaip tvirtina G. Brazaitis, nuo 2015 metų miškų, kuriuose negalimas plynas kirtimas, sumažėjo tūkstančiais hektarų. Kita problema – saugomos teritorijos.
„Tai liūdnoji dalis – turime daug saugomų teritorijų, kuriose, vykdydami kirtimus, nelabai ką saugome. Nemažai trečios grupės miškų yra saugotinose teritorijose, bet ten esantys apribojimai yra, pavyzdžiui, 10 metų pavėlinti medžių amžių, kai galimas plynas kirtimas. Tai beveik nieko“, – kritikuoja VDU profesorius.
Jis taip pat akcentuoja, kad tik mažiau nei 1 proc. Lietuvos teritorijos visiškai negalima ūkinė veikla. Tiesa, šiose teritorijose dažniausiai yra pelkynai, kuriuose bet kuriuo atveju nepavyktų vykdyti tokios ūkinės veiklos.
„Didžiulis pasiekimas gamtosaugai yra Punios šilo rezervatas. Tai yra didžiausias miško masyvas Lietuvoje, kuris tapo rezervatiniu“, – sako G. Brazaitis.
L. Paškevičiūtė taip pat akcentuoja, kad du trečdaliai saugomų miškų priklauso trečiai ar ketvirtai grupei, o tai reiškia, kad juose galima „javų lauko miškininkystė“.
„Sveikas protas sako, kad saugoma teritorija – Dzūkijos nacionalinis parkas, Labanoras, Šimonys – turėtų būti saugoma. Bet pagal mūsų teisės aktus saugomose teritorijose vykdoma ta „razinkinė“ aplinkosauga – apsaugota tik tokiais gabaliukais“, – pastebi L. Paškevičiūtė.
Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, taip apsaugota tik mažiau nei 20 proc. Šimonių girios – visoje kitoje girios teritorijoje galimas plynas miško kirtimas, sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.
Taip pat skaitykite
„Intensyvaus kirtimo priežastis – Vyriausybėje“
G. Brazaičio teigimu, valstybiniuose miškuose iškertama 70 proc. prieaugio – anot jo, tai gana geras aplinkai ir gamtai variantas, tačiau daugiau nei 80 proc. medienos gaunama plynais ir kitais pagrindiniais kirtimais. Kaip atkreipia dėmesį profesorius, šiais kirtimais turėtume gauti apie 50 proc. visos medienos.
„Turime per daug plynų kirtimų ir per mažai jaunesniuose medynuose vykdomų ugdymo kirtimų, kurie ne taip plėštų akį ir formuotų geresnius medynus ateičiai. Taip vyksta dėl to, kad turime daugiau perbrendusių medynų, jų kirtimo savikaina yra gerokai mažesnė, gauname daugiau pelno“, – komentuoja G. Brazaitis.
Visgi, priduria jis, pagrindinė intensyvaus kirtimo priežastis – Vyriausybėje, kuri tikisi iš miško gauti didžiulį pelną.
„Iškeliamos užduotys duoti dešimtis milijonų pelno. Jis ateina iš tų pačių miškų, kuriuose lankosi žmonės. Tai priežastis, kodėl urėdija taip elgiasi – ji yra įkaitė įpareigojimų, kuriuos Vyriausybė jiems skyrė“, – pažymi profesorius.
Mažėja gamtai ir žmonėms skirtų miškų
L. Paškevičiūtės teigimu, mažėja gamtai ir žmonėms skirtų miškų, o dėl to didėja ir visuomenės susipriešinimas bei nepasitenkinimas. Kaip atkreipia dėmesį ji, įstatymu siekiama užtikrinti nuolatinį medienos tiekimą – taip kiekvienais metais būtų galima iškirsti 1 proc. miškų ir juos atsodinti.
„Taip atsodintume mišką tokiais kvadratėliais – metų, dvejų, trejų, ketverių metų miškai... Tai yra tobulas miškininkystės, orientuotos į medieną, modelis, kai visada yra visų amžiaus grupių miškų. Iškirtai, atsodinai ir vėl užsukai tą ratą“, – sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.
Visgi, pabrėžia ji, tokiu būdu neliktų vietos gamtai, vertingoms buveinėms ir turtingai ekosistemai.
„Buveinės susiformuoja ir miškas vėl iškertamas. Buveinei reikalingas jau brandus miškas, bet jis iškertamas. Nebelieka miškų priemiesčiuose, kur galime pasivaikščioti. Mums netinka 30-mečiai eglynai. Medienos tiekimui galima taip užsukti, bet toks variantas netiks kitiems poreikiams“, – kritikuoja L. Paškevičiūtė.
Siekis – užsukti javų lauko miškininkystės ratą
Pasak Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės L. Paškevičiūtės, Lietuvoje dominuoja į medienos auginimą orientuoti miškininkai, kurie formuoja miškų kirtimo politiką.
„Jie nesikonsultuoja su gamtininkais, miškų ekosistemą suprantančiais mokslininkais. (...) Visi kirtimo politiką formuojantys specialistai yra nusiteikę gaminti medieną, jų požiūris – užsukti javų lauko miškininkystės ratą ir gamtai ar žmogui atiduoti tik tiek miškų, kiek ES liepia. Tai šiaip ydinga, nes mums gamtos reikia ne dėl ES, o dėl mūsų pačių“, – apgailestauja L. Paškevičiūtė.
Ji kritikuoja, kad, kirsdami miškus, jau peržengėme socialinį ir ekologinį tvarumą, tačiau nėra valios keisti situaciją.
„Matome, kad 87 proc. miškų įsukti į medienos gavybos ratą. (...) Čia, matyt, bus didelis susipriešinimas, nes medienos gavybą net nori intensyvinti“, – įspėja koalicijos pirmininkė.
L. Paškevičiūtė atkreipia dėmesį, kad galėtume perdirbti medieną ir taip ją panaudoti dar kartą. Tada, pažymi ji, pereitume į žiedinę ekonomiką, sumažėtų miškų kirtimų.
„Taip galime mažinti spaudimą miškams, bet apie tai mažai kas kalba. (...) Manau, tai yra užsispyrimas ir užstrigimas praeityje“, – argumentuoja L. Paškevičiūtė.
Ministras neigia, kad miškai kertami per intensyviai
Kaip rašė BNS, penktadienį ministras Simonas Gentvilas sakė norintis paneigti „mitą“, kad Lietuvoje miškai kertami per intensyviai.
Taip pat skaitykite
„Lietuvoje iškertama 70 proc. metinio prieaugio ir Lietuva yra tvariai ūkininkaujanti šalis. Lietuvoje yra dvigubai daugiau miškų ploto negu tarpukariu, trigubai daugiau medienos sukaupta ir Lietuvoje kiekvienais metais paliekama trečdalis prieaugio ateities kartoms, tai reiškia, kad Lietuvoje kas metus didėja miškų plotas“, – penktadienį sakė ministras.
Vis dėl to, anot jo, sanitariniai kirtimai saugomose teritorijose galėtų būti atliekami tvariau – jie turi būti absoliuti išimtis, todėl šiuo metu planuojama keisti teisės aktus.
„Yra išleistas, derinam, ministro įsakymo pakeitimas, kad saugomose teritorijose plynieji kirtimai būtų žymiai rečiau atliekami ir tie židiniai būtų valdomi. Jeigu matomi užkrėsti židiniai, kad būtų kertami tik paveikti medžiai“, – teigė ministras.
S. Gentvilas pabrėžė, kad tai, jog Lietuva yra viena didžiausių Švedijos baldų prekybos koncerno „Ikea“ medienos tiekėjų, yra „absoliuti sėkmė“.
„O kas čia blogo? „Ikea“ yra pasaulinė lyderė socialinės atsakomybės, korporatyvinio valdymo srityje, tikrai mėgstama produkcija ir tai yra Lietuvos sėkmės istorija. 40 proc. Lietuvos eksporto vertės yra medienos pramonės eksportas, kas dešimta Lietuvoje darbo vieta, kas dešimtas žmogus gyvena iš pajamų, susijusių su mediena. Ir tai yra Lietuvos absoliuti sėkmė“, – sakė S. Gentvilas.
Ministerija: kertame tikrai ne per daug
Aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė LRT.lt raštu atsiųstuose atsakymuose sakė, kad ministerija siekia balanso tarp ekologinių, socialinių ir ekonominių miško teikiamų paslaugų. Anot jos, ministerija privalo užtikrinti, kad miškai būtų ne tik saugomi ir atliktų įstatyme nurodytas funkcijas, bet ir užtikrintų jų tęstinumą – būtų atkuriami taip, kad jų ištekliai galėtų būti naudojami nepertraukiamai ir kartu būtų išsaugomi ateities kartoms.
„Įvertindami su klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu, įvairėjančiais visuomenės poreikiais miškui susijusius iššūkius, suprantame, kad miškų politikoje reikalingi pokyčiai, kurių linkme kryptingai ir einame pastaruosius keletą metų“, – sakė A. Žilinskienė.
Jos teigimu, miškų plotas ir jų ištekliai Lietuvoje nuosekliai didėja, o nuo 2010 metų Lietuvoje įveista daugiau kaip 30 tūkst. ha naujų miškų. Anot ministro patarėjos, „dėl saikingo miško išteklių naudojimo ir nuolatinio tūrio kaupimo“ taip pat padidėjo brandžių medynų tūris trečiojoje ir ketvirtojoje miškų grupėse ir brandžių medynų užimamas plotas.
Kaip tvirtino A. Žilinskienė, kasmet plynai kertama apie 20 tūkst. ha plote, o tai sudaro mažiau nei 1 proc. visų miškų. Ugdomųjų, sanitarinių ir atvejinių kirtimų plotas apima dar apie 4 proc. medynų, pridūrė ji. Anot ministro patarėjos, kasmet užauga apie 20 mln. kub. metrų stiebų medienos, o visais kirtimais iškertama apie 10–11 mln. kub. metrų šios medienos.
„Tai sudaro tik 1,8 proc. nuo viso miškuose sukaupto medienos tūrio. Vertinant šiuos skaičius, galima atsakingai konstatuoti, kad Lietuvos mastu miškų kertame tikrai ne per daug“, – sakė A. Žilinskienė.
Kaip aiškino aplinkos ministro patarėja, „šiuolaikinės miškininkystės požiūriu“ brandaus medyno kirtimo būdas (plynasis arba neplynasis) turi būti parenkamas pirmiausia atsižvelgiant į tai, kokios sąlygos susidaro „efektyviausiam miško atkūrimui po kirtimo“.
„Aplinkos ministerija plynuosius kirtimus mato kaip sudėtinę miškininkystės dalį mūsų šalies sąlygomis, analogiškai kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, turinčios panašius į mūsų miškus“, – teigė A. Žilinskienė.
Ministro patarėja sakė, kad neūkinių miškų dalies mažėjimui įtakos galėjo turėti įvairūs pakeitimai, taip pat, pridūrė ji, saugomų miškų dalis nuo bendro miškų ploto taip pat mažėja dėl didėjančio bendro Lietuvos miškų ploto. Tiesa, šie miškai dažniausiai įvedami ne saugomose teritorijose, be to, jauname amžiuje dar neatlieka nei rekreacinių, nei ekosistemų apsaugos funkcijų.
A. Žilinskienė atkreipė dėmesį, kad tik rezervatuose uždraudžiama bet kokia ūkinė veikla, o visose kitose zonose veikla leidžiama, tačiau ja negalima sunaikinti, sužaloti saugomų vertybių.
Komentuodama pastaruoju metu nutikusius atvejus, kai buvo sustabdyti du leidimai kirsti miškus Šimonių girioje, taip pat buvo iškirsti ne tie plotai Kelmės rajone, A. Žilinskienė sakė, kad nuo gruodžio 1 d. Valstybinėje miškų tarnyboje įvedama nauja vidinės kontrolės sistema, kad tokių atvejų nenutiktų.
