Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ pirmajam etapui įgyvendinti Lietuvoje dar reikės apie 4 mlrd. eurų. Tolesnė projekto eiga priklausys nuo būsimo ES finansavimo.
Tai paaiškėjo per Seimo Europos reikalų komiteto darbo grupės, atliekančios „Rail Balticos“ parlamentinę kontrolę, posėdį pirmadienį. Jame buvo aptariamas projekto finansavimas, derybų dėl 2028–2034 metų ES biudžeto eiga ir nacionalinis finansavimas.
Kaip antradienį pranešė Europos reikalų komiteto biuras, diskusijoje daug dėmesio skirta galimam ES finansavimo intensyvumo mažėjimui, poreikiui užtikrinti didesnį lankstumą įgyvendinant tarptautinius infrastruktūros projektus, ypač planuojant lėšų paskirstymą tarp skirtingų projekto veiklų ir etapų.
„Šiandien jau kalbame ne tik apie infrastruktūros projektą. „Rail Baltica“ yra strateginė investicija į Lietuvos ir viso regiono saugumą“, – pranešime sakė darbo grupės pirmininkas Linas Balsys.
„Turime aiškiai suprasti, kokia finansinė našta teks nacionaliniam biudžetui skirtingais scenarijais. Parlamentinė kontrolė šiuo atveju reiškia ne tik pažangos stebėjimą, bet ir pasirengimą galimoms finansavimo rizikoms“, – teigė L. Balsys.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas yra sakęs, kad iki 2030 metų Lietuva galbūt negalės kofinansuoti „Rail Balticos“ projekto.
„Rail Balticos“ projekto pirmojo etapo – iki 2030 metų – investicijos Lietuvoje vertinamos 5,6 mlrd. eurų, iš jų iki šiol skirta 1,6 mlrd. eurų (85 proc. – ES, o 15 proc. – valstybės biudžeto lėšos).
Europos Audito Rūmai sausį pareiškė, kad „Rail Baltica“ visose trijose Baltijos šalyse nebus baigta 2030 metais, kaip buvo numatyta anksčiau, o galutinio jos įgyvendinimo termino apskritai nėra.
