Šimonių girios bendruomenė socialiniame tinkle paskelbė, kad girioje toliau kertami medžiai, nors Aplinkos ministerija mažiau nei prieš metus žadėjo kirtimus čia riboti ar net visai drausti. Opozicija dėl tokios situacijos žeria kritiką ir pirštu beda į nepasirašytą Miškų susitarimą. Tačiau aplinkos ministras problemos nemato – kirtimai vykdomi teisėtai.
Problemos dėl kirtimų Šimonių girioje nėra naujiena. Dar spalį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą dėl išduotų leidimų kirsti medžius Šimonių girioje.
Spalio pradžioje visuomenininkai pranešė apie medžių kirtimą Šimonių girios sklype, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją. Reaguodama į tai Aplinkos ministerija sustabdė du kirtimų leidimus.
Taip pat skaitykite
Tačiau praėjusią savaitę Šimonių girios bendruomenė paskelbė, kad kirtimai ir toliau vyksta.
„Jei pastarosiomis savaitėmis žiūrėdami televiziją, klausydami žinių ar skaitydami portalų straipsnelius susidarėte įspūdį, kad aptikus neteisėtai išduotą leidimą kirsti griežtai saugomą mišką, visi kirtimai Šimonių girioje sustojo, žinokite, kad jis – klaidingas“, – rašoma Šimonių girios bendruomenės socialinio tinklo paskyroje.
Kiti kirtimai, kaip skelbiama įraše, kaip vyko, taip ir vyksta, o didžiulės tarptautinio kapitalo įmonės investuoja į Lietuvos saugomų teritorijų miškus kaip į patikimą žaliavų tiekimo šaltinį.
Sako, kad greičiausiai buvo pameluota
Seimo Aplinkos apsaugos komitete dirbanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Ligita Girskienė portalui LRT.lt sakė, kad naujausia informacija, kurią jai teko girdėti dėl Šimonių girios, kad kirtimus ten numatoma riboti.
Planuoju kreiptis į prokuratūrą, kad atliktų tyrimą, patikrintų tuos didžiuosius kirtimus, kurie sukėlė pasipriešinimą visuomenėje ir patikrintų, ar būtent dėl kenkėjų reikėjo iškirsti tokius didelius plotus miškų.
L. Girskienė
„Bet tai yra ne pirmas atvejis, žinau, kad apgauta yra ne viena visuomeninė organizacija. Man teko susidurti su situacija Klaipėdos rajone, kur kertamas negailestingai Šernų miškas. Po pokalbio su Aplinkos ministerija ir Valstybine miškų urėdija buvo pažadėta, kad bus stabdomi kirtimai.
Matyt, ir šiuo atveju yra analogiška situacija, kai tiesiog yra pameluota visuomenei, kad būtų tam tikru metu sustabdytas visuomenės pasipriešinimas, nepasitenkinimas, o po to, kai visuomenė nurimsta, daroma tai, kas buvo suplanuota“, – kalbėjo L. Girskienė.
Politikė sakė mananti, kad, apskritai, kalbant apie kirtimus Lietuvoje, yra mažai kontrolės. Be to, anot L. Girskienės, kertant miškus vis kartojamas pasiteisinimas, kad spygliuočius miškus puola kenkėjai, tačiau, jos teigimu, kertami ne tik spygliuočiai, bet ir lapuočiai medžiai.
„Bet ar kas nors atlieka kontrolę, ar čia dėl kenkėjų yra dešimtimis hektarų naikinami net ir saugomi miškai, rekreaciniai miškai? Reikėtų didesnės kontrolės. Planuoju kreiptis į prokuratūrą, kad atliktų tyrimą, patikrintų tuos didžiuosius kirtimus, kurie sukėlė pasipriešinimą visuomenėje ir patikrintų, ar būtent dėl kenkėjų reikėjo iškirsti tokius didelius plotus miškų“, – kalbėjo „valstietė“.
Ministras: nėra taip, kad visi leidimai – neteisėti
Apie situaciją Šimonių girioje paklaustas aplinkos ministras Simonas Gentvilas portalui LRT.lt teigė, kad nėra taip, jog visi Lietuvoje kirtimo leidimai yra neteisėti.
„Dabar yra audituojami visi Utenos regiono kirtimų leidimai ir mes matome, kad gali būti kažkokių klaidų, bet kad tikrai sustabdytume visus Lietuvoje kirtimus ar visus Šimonių girioje kirtimus, niekada to nebuvo ištransliuota“, – tvirtino S. Gentvilas.
Jis teigė, kad ministerija anksčiau pripažino klaidą dėl neteisėto leidimo kirsti mišką Šimonių girioje, tyrimą toliau atlieka teisėsauga.
„Viskas tvarkoje, kad bendruomenė pastebėjo vieną klaidą, bet dėl kitų mes praauditavome, matome, kad kirtimų leidimai yra teisėti ir pagrįsti“, – sakė S. Gentvilas.
Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Zbignevas Glazko portalui LRT.lt teigė, kad Šimonių girios biosferos poligone miškuose tęsiama veikla, kuriai pritarta pagal nustatyta tvarka parengtus ir suderintus su Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija vidinės miškotvarkos projektus.
Taip pat skaitykite
„Vykdant miško kirtimus visais atvejais vadovaujamasi Miškų įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir Šimonių girios biosferos poligono nuostatuose nustatytais reikalavimais“, – teigė Z. Glazko.
Jo teigimu, Aplinkos ministerija nėra gavusi informacijos, kad Šimonių girioje būtų vykdomi ar nustatyti neteisėti miško kirtimai.
„Nuo 2018 m. iki pat šiol biosferos poligone yra vykdoma saugomų rūšių stebėsena, kuri neparodė, kad rūšių mažėtų. Nuo 2018 m. rengiamuose ir derinamuose naujuose Šimonių girios biosferos poligono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektuose atsižvelgiama į biosferos poligone saugomų natūralių buveinių ir rūšių apsaugos reikalavimus.
Anykščių regioninio parko direkcijos duomenimis, nuo 2017 m. visuose parengtuose valstybinių ir privačių miškų vidinės miškotvarkos projektuose numatytos priemonės atitiko biosferos poligono nuostatuose nustatytą apsaugos režimą“, – raštu portalui LRT.lt perduotame komentare teigė ministerijos atstovas.
Miškų susitarimas – įstrigęs
Gerinti miškų kirtimo situaciją turėtų ir ne vienus metus rengiamas miškų susitarimas, tačiau jis, anot Seimo narės L. Girskienės, yra padėtas į stalčių ir pamirštas.
„Tai buvo labiau politinės arenos vertas reikalas, kuris iš tikrųjų išeikvojo nemažai resursų, nemažai laiko asmenų, kurie dalyvavo šitame procese, o rezultatas yra nulinis. Nėra rezultato. Jis yra nukištas giliai į stalčių.
Gal ministrui įtaką darė medienos pramonės lobistai, kurie nuolat beldėsi į jo duris ir net grasino visuomenininkams, kurie mišką supranta ne kaip rastą ar biokurą. Galiausiai, manau, paveikti yra ir politikai. Visas procesas nutilo“, – sakė Seimo narė.
Apie L. Girskienės kritiką dėl miškų susitarimo paklaustas aplinkos ministras S. Gentvilas teigė, kad taip kalbėdama opozicijos politikė turėtų atsakyti į klausimą, kodėl jos atstovaujama LVŽS valdyboje nepriėmė sprendimo pasirašyti šį susitarimą.
Viskas tvarkoje, kad bendruomenė pastebėjo vieną klaidą, bet dėl kitų mes praauditavome, matome, kad kirtimų leidimai yra teisėti ir pagrįsti.
S. Gentvilas
„Nes buvo išsiųsta ir būtent dėl opozicinių partijų nenoro pasirašyti buvo atšauktas pasirašymas. Buvo paruoštas Miškų įstatymo projektas [miškų susitarimo pagrindu], kuris dabar yra antrą kartą pateiktas derinti. Tai tegul opozicinės partijos pasako, kodėl jos nepasirašė“, – aiškino ministras.
