Lietuvoje profesinis ugdymas mažai patrauklus jaunuoliams, jis vis dar laikomas paskutiniu pasirinkimu galvojant apie būsimą darbą, karjerą. Viena iš priežasčių – jaunuoliai nėra užtikrinti, kad paskui galės rinktis aukštąsias studijas.
Taip sakė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Švietimo ir gebėjimų direktorato vadovas Andreas Schleicheris apžvelgdamas Lietuvai parengtą ataskaitą. Vis dėlto jis palankiai įvertino bendrojo ugdymo programų permainas ir brandos egzaminų pokyčius rengiant tarpinius patikrinimus, taip pat pabrėžė, kad mokinys, norėdamas patekti į gimnazijos trečiąją (vienuoliktą) klasę, turėtų atitikti aiškiai apibrėžtus reikalavimus.
EBPO švietimo ekspertai, parengę ataskaitą ir rekomendacijas, kaip stiprinti vidurinį ugdymą Lietuvoje, mano, kad turėtų būti lanksčiau rengiamos moksleivių poreikius atitinkančios profesinio ugdymo programos, o aukštosios mokyklos turėtų būti atviresnės profesines mokyklas baigusiems jaunuoliams.
A. Schleicheris pabrėžė, kad Lietuvoje labai aukštas vidurinį išsilavinimą įgijusių žmonių skaičiaus rodiklis.
„Tačiau matome, kad tie, kurie baigė vidurinę mokyklą, neturi tiek daug įgūdžių, kiek jų reikėtų. Tad galbūt reikėtų savęs paklausti, kodėl taip yra ir ką reikėtų daryti“, – sakė EBPO Švietimo ir gebėjimų direktorato vadovas.
Pasak jo, investicijų į vidurinį ugdymą grąža nėra labai didelė, o brandos egzaminai yra labai susiję su akademiniais dalykais, o tai labai nepalanku tiems, kurie renkasi profesinį ugdymą.
„Lietuvoje profesinis ugdymas nėra labai patrauklus dalykas. Jis dažniausiai yra kaip paskutinis pasirinkimas. Jeigu palyginsime Lietuvą su kitomis šalimis, yra šalių, kur jauni žmonės mielai renkasi profesinį ugdymą, kur rezultatai yra geri. Ir tų jaunų žmonių perspektyvos darbo rinkoje yra labai geros.
Aišku, negalima to siekti per prievartą, tai yra jaunus žmones stumiant į profesinį ugdymą“, – pabrėžė A. Schleicheris.
Lietuvoje, lyginant su kitomis EBPO šalimis, bene daugiausia mokinių renkasi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą (2021 m. duomenimis, 25–34 metų amžiaus grupėje Lietuvoje buvo net 93 proc. įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą, o kitose EBPO šalyse šis rodiklis yra 86 proc.).
„Perėjimas iš pagrindinio ugdymo į vidurinį ugdymą privalo turėti aiškiai apibrėžtus reikalavimus, nes iki šiol Lietuva buvo viena iš nedaugelio šalių, kuriose mokiniai automatiškai galėjo rinktis mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą. Tai galėtų būti viena iš prielaidų paskatinti mokinius rinktis profesinio mokymo įstaigas, kurias šiuo metu Lietuvoje renkasi apie 23 proc. 15–19 metų jaunuolių, kai EBPO šalyse šis rodiklis yra apie 36 proc.“, – teigia A. Schleicheris.
Kaip sakė Švietimo ir gebėjimų direktorato vadovas, EBPO ataskaita parodė, kad profesinio ugdymo programas baigę jaunuoliai nėra pakankamai įvertinami darbo rinkoje, tai būdinga ir kitoms šalims.
Anot A. Schleicherio, Lietuva turėtų sukurti didesnę pridėtinę vertę profesiniam ugdymui, lanksčiau kurti mokymo programas, kurios atitiktų moksleivių poreikius.
„Šiuo metu didelė dalis profesinio ugdymo yra laikoma antros rūšies švietimu. Bet išties šioje srityje galima įgyti labai vertingų įgūdžių. Taip pat labai svarbu, kad dabartinė sistema baudžia moksleivius, kai jie nori pereiti į aukštąjį mokslą, nes profesinio ugdymo absolventai vertinami lygiai taip pat kaip bendrojo ugdymo vidurinės mokyklos absolventai“, – pabrėžė EBPO atstovas.
Pasak jo, dėl šios priežasties baigusieji profesines mokyklas patenka į nepalankią padėtį.
A. Schleicheris sakė, kad būtų galima rengti brandos egzaminus, kurie būtų paremti profesinio ugdymo dalykais.
„Labai svarbu, kad moksleiviai būtų vertinami pagal tai, ko išmoko, o ne pagal tai, ko iš jų reikalaujama. Kaip tai padaryti? Pirmiausia užtikrinti, kad būtų pažanga. Galima sukurti trumpojo ciklo aukštojo mokslo programas. Tokia diferenciacija būtų labai geras pirmas žingsnis.
Dar vienas, sudėtingesnis, iššūkis yra gerinti pačios programos kokybę, pasirinkti tinkamus mokytojus. Tai nėra lengva, nes darbo pasaulis labai greitai keičiasi. Svarbiausia užduotis – pritraukti žmonių į darbo rinką ir kad darbo vietoje jie išmoktų reikalingų dalykų. Labai svarbu, tarkim, ne ruošti inžinierius ir įtraukti juos į darbo rinką, o įtraukti į darbo rinką ir tuomet mokyti“, – kalbėjo ekspertas.
Jis pabrėžė, kad nedaug baigusiųjų profesinio ugdymo grandį siekia aukštojo mokslo, nedaugeliui tai pavyksta.
„Aukštojo mokslo siekimas yra labai paremtas akademiniais įgūdžiais, tai užkerta kelią kai kuriems profesinio ugdymo absolventams ir dar labiau sumažina profesinio ugdymo patrauklumą. Manome, kad labai svarbu surasti pusiausvyrą ir atitiktį tarp to, ko mokoma, ir tarp to, iš ko egzaminuojama. Ne visi matematiką mokosi vienodai. Svarbu užtikrinti, kad būtų tikrinamos tos žinios, kurios yra svarbios moksleiviams. Reikia įtikinti aukštojo mokslo institucijas, kad jos būtų atviresnės jaunimui, baigusiam įvairias vidurinio ugdymo programas“, – kalbėjo A. Schleicheris.
EBPO atstovas palankiai įvertino bendrojo ugdymo programų, brandos egzaminų pokyčius įtraukiant tarpinius patikrinimus.
„Mes labai sužavėti jūsų mokymo programų reformomis, jomis suteikiamas didesnis gylis, plotis, einama kompetencijų ugdymo link“, – sakė ekspertas ir pabrėžė, kad Lietuva su šiais pokyčiais eina tinkamu keliu.
Apžvelgdamas PISA rezultatus, jis sakė, kad Lietuvos rezultatai apskritai nėra labai blogi, bet, deja, tarp mūsų penkiolikmečių yra ir tokių, kurie nepasiekia net pagrindinių matematinio raštingumo tikslų, ketvirtadalis penkiolikmečių neturi pagrindinių matematikos žinių.
„Mūsų nuomone, labai svarbu, kad kiekvienam moksleiviui būtų patariama individualiai, koks būdas mokytis jam būtų geriausias. Tai nėra rūšiavimas, bet patarimas, kuravimas, koordinavimas. Taip pat labai svarbu stebėti moksleivių mokymosi rezultatus, atlikti tarpinius įvertinimus“, – kalbėjo A. Schleicheris.
Pasak jo, į šį procesą pravartu įtraukti tėvus, atsižvelgti į mokytojų nuomonę.
EBPO atstovui pristačius Lietuvai skirtą tyrimą ir rekomendacijas, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sakė, kad rengiant svarbiausias reformas visuomet atsižvelgiama į EBPO rekomendacijas.
„Kaip pastebėjo ir EBPO ekspertai, visuomenėje vis dar per daug susvarbinami brandos egzaminai, jaunuoliai jaučia per didelę įtampą. Darbo rinka keičiasi – šalia žinių vis svarbesnę vietą užima ir kompetencijos. Žmogus į pagalbą gali pasitelkti ir dirbtinį intelektą, jei tam turi kompetencijų“, – kalbėjo G. Jakštas.
Pasak jo, gerų permainų turėtų atnešti bendrojo ugdymo turinio atnaujinimas ir pakitusi brandos egzaminų tvarka, kai įvesti tarpiniai patikrinimai.
„Svarbu, kad į vienuoliktą klasę ateitų mokiniai, norintys mokytis gimnazijoje“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad, EBPO vertinimu, pereinant iš pagrindinio į vidurinį ugdymą svarbu būti pasiekus tam tikrą reikalavimų kartelę, o Lietuvoje gimnazistais galėdavo tapti ir neigiamų pažymių turintys mokiniai. Dabar Lietuvoje ši tvarka griežtinama, be to, suteikiama papildoma mokymosi pagalba, jei mokiniai turi mokymosi spragų.
Jis pabrėžė, kad stojant į aukštąsias yra antra eilė, ji turėtų padėti tapti studentais profesinio mokymo absolventams.
