Sportas, autoritetai ir aiškiai nubrėžtos taisyklės. Tokius ginklus kovoje su smarkiai išplitusia narkotikų, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problema vardija LRT.lt kalbinti gimnazijų vadovai.
Lietuvoje vis garsiau kalbama apie psichoaktyviųjų medžiagų paplitimą tarp nepilnamečių, fiksuota ir apsinuodijimų. „LRT ieško sprendimų“ komanda domėjosi, kaip psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą sprendžia įvairios Lietuvos mokyklos ir bendruomenės, užsienio valstybės.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
Kaip pasakojo Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos, turinčios ir sporto skyrių, direktorius Linas Janulionis, nors aktyviai sportuoja maždaug šeštadalis jo vadovaujamos mokyklos mokinių, jų pavyzdys kaip gerasis užkratas plinta ir tarp kitų vaikų, o užimtumas, juolab sportinė veikla, yra svarbus argumentas kovojant su kvaišalų problema.
Maža to, tokį pavyzdį – steigti sporto klases – perima ir kitos mokyklos. Be to, pusė Fabijoniškių gimnazijos ugdytinių užsiima šokiais, muzika ar robotika, o tai taip pat yra veikla, atitraukianti nuo žalingų įpročių.
Tiek Fabijoniškių, tiek Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos direktoriai pabrėžia, kad svarbios ir aiškios taisyklės: reikia stebėti vaikų elgesį, kilus įtarimų, tikrinti mokinių daiktus, operatyviai sudaryti problemos sprendimo planą, į jį privalu įsitraukti ir tėvams.
Nors mokinių daiktų tikrinimas sulaukė aistringų ginčų tiek tarp politikų, tiek visoje visuomenėje, pedagogai sako: deja, be to sunkiai išsiverstume, mat problemos mastas – didelis.
Pavyzdžiu užkrėtė ir kitas mokyklas
Dalis Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos mokinių – aukšto meistriškumo sportininkai, kurių gyvenime kvaišalai niekaip nedera.
Kaip sako šios ugdymo įstaigos vadovas, tokio teigiamo pavyzdžio užkratas plinta ir tarp nesportinėse klasėse besimokančių vaikų. Maža to, sporto klasės kaip prevencinė priemonė traukia ir kitas mokyklas. Su tai planuojančiomis mokyklomis L. Janulionis pasidalija gerąja patirtimi.
„Apie du šimtus mūsų mokinių turi tam tikrą akcentą, tai papildomos treniruotės, jos, bendradarbiaujant su Sporto akademija, įtrauktos į ugdymo procesą. Mūsų receptas – šiame procese dalyvaujantys mokiniai matomi kaip asmenybės, jie neretai atstovauja Lietuvos futbolo, krepšinio rinktinėms, gina šalies vardą, dalyvauja tarptautinėse varžybose. Turime ir individualių sporto šakų atstovų.
Sportuojantis mokinys yra užimtesnis. Jei nori gerų sportinių rezultatų, žalingiems įpročiams tiesiog neturi laiko. Juk dar turi siekti ir akademinių rezultatų“, – aiškino L. Janulionis.
Pasak direktoriaus, tuo, kad mokinys pasiektų kuo geresnių sporto ir akademinių rezultatų, suinteresuoti visi: mokytojai, į bendrąjį ugdymą įsitraukę treneriai, tėvai.
L. Janulionis tikras, kad įtraukia ir nuo žalingų įpročių atitraukiančia veikla vaikams galėtų tapti ne tik sportas, bet ir menai. Fabijoniškių gimnazijoje maždaug pusė mokinių užsiima neformaliojo švietimo veiklomis, tarp jų populiariausi šokiai, muzika, robotika.
Taip pat skaitykite
„Neformali veikla tikrai užima galvą ir iškelia visai kitokius tikslus. Matome, kad šiek tiek lengviau dirbti su šio tipo mokiniais, kalbant apie narkotikų prevenciją. Tiesiog tuomet aplink juos susiburia grupės žmonių, netoleruojančių žalingų įpročių.
O mokinys, kuris yra geras tam tikroje srityje, yra stebimas kitų mokinių. Ir jei jis neturi ar atsisako žalingų įpročių, tai paveikia jį stebinčius“, – aiškino pedagogas.
Šeštus metus gimnazijai vadovaujantis L. Janulionis pabrėžia, kad mokykloje padėtis pradėjo gerėti dar prieš jam tampant vadovu – sporto kryptį įžvalgiai įdiegė ankstesnis direktorius.
„Turime infrastruktūrą, norėjome ją išnaudoti maksimaliai, turime futbolo stadioną, mus pamatė ir krepšininkai, ir imtynininkai. Į priekį veda ir pergalių troškimas. Sportas tampa gerąja pavyzdžio sistema.
Juk žmogus yra labiau geras nei blogas. Noriu tuo tikėti ir tikiu“, – sakė L. Janulionis.
Žinoma, vien sporto nepakanka, būtini ir akademiniai pasiekimai, pabrėžia direktorius. Be to, nesusiklosčius sportinei karjerai, gimnazistams juk tektų rinktis kitokį gyvenimo kelią. Tai pedagogai aptaria ir su pačiais vaikais. Todėl, sakė L. Janulionis, labai svarbi mokinio aplinka – tiek treneriai, tiek mokytojai, gebantys ir galintys patarti, padėti, palaikyti.
„Moksleiviui reikia padėti. Juk ir viena iš žalingų įpročių priežasčių yra ta, kad moksleivis jaučiasi atstumtas, vienišas, neišklausytas. Tad jei sistema – tėvai, mokytojai ir treneriai – veikia išvien, turime gerus šansus ugdyti moksleivį, kuriam žalingi įpročiai bus ne dažnas, o labai retas atvejis“, – kalbėjo gimnazijos vadovas.
Turi griežtų taisyklių, bet kartais atleidžia klaidas
Fabijoniškių gimnazijos vadovas skaičiuoja: nuo tada, kai buvo atidarytas sporto skyrius, mokykla pagausėjo septyniais šimtais mokinių. Šiandien Fabijoniškių gimnazijos gretose – 1 300 moksleivių. O ir mokyklos statusas visuomenės akyse sustiprėjo, sako L. Janulionis. Ypač, pasak jo, tėvams svarbi saugi ugdymosi aplinka.
„Mes norime ir aukštų akademinių rezultatų. Ir tikrai pavyksta – turime sportininkų, kurių mokymosi vidurkis siekia 9,5 ar 9,8, o jie juk ir treniruojasi po 8 kartus per savaitę. Ir tai nėra vienetiniai atvejai, tokių – kelios dešimtys. O kai tiek mokaisi ir sportuoji, kada rūkyti?“ – kalba L. Janulionis.
Tačiau, neslepia direktorius, vien prevencijos nepakanka. Kartais tenka spręsti ir krizines situacijas. Fabijoniškių gimnazija turi taisykles, kaip elgtis kilus rimtam įtarimui, kad mokinys vartoja narkotikus, kitas psichoaktyvias medžiagas.
„Jeigu tas taisykles skaitytume paraidžiui, galėtų pasirodyti, kad mes ne žmonės, kad esame be emocijų. Pirmas dalykas, ką darome, – gerai, labai gerai patikriname gautą informaciją. Jei man kas nors pasakė, kad vaikas rūkė, pirma pasikalbu su klasės auklėtoju, treneriais, mokytojais, tėvais. Tik išgirdęs tai, kas byloja, kad tai gali būti tiesa, kalbuosi su pačiu mokiniu. Užsipulti nepilnametį, kuris ir taip neretai jaučiasi nesaugus, paprasta. O paskui atkurti ryšį su juo – labai sunku“, – pabrėžė L. Janulionis.
Tačiau kartais reikia būti itin griežtam. Pagal gimnazijos taisykles, jei paaiškėja, kad tai ne pirmas atvejis, kai mokinys svaiginasi, jei į kvaišinimąsi įtraukiami kiti moksleiviai, skiriamas griežtas įspėjimas. Gavus du tokius kalbama ir apie šalinimą iš mokyklos.
„Bet kartais vaikas juk tiesiog suklysta. Juk nusikaltimą padaręs nepilnametis atleidžiamas nuo bausmės, jei gailisi. Norėčiau, kad tokią nuostatą turėtume ir mokyklose.
Visi buvome moksleiviais. Manau, kad dažnam suaugusiajam yra pasitaikę ką nors padaryti tik todėl, kad draugai taip darė.
Šiandien visuomenėje įprasta teisti: moksleivis padarė tą ir tą, kodėl jis dar neišmestas, kodėl jis dar šalia mūsų vaikų? O juk tai dar nepilnametis, jam tiesiog reikia pagalbos“, – kalbėjo Fabijoniškių gimnazijos direktorius.
Vaikais rūpinasi visi – nuo mokytojų iki valytojų
Kad svaiginimasis tarp mokinių – didelė bėda, sutinka ir Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos direktorė Asta Sakalauskienė. Pasak jos, sporto gimnazijos akyliau stebi mokinius, nes čia besimokantys vaikai turi būti šimtu procentų sveiki, o žalingų medžiagų vartojimas sveikatą žaloja.
Gimnazijos direktorė A. Sakalauskienė pasakojo, kad visas mokyklos kolektyvas sutelkia jėgas imdamasis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos, o prireikus ir pačios problemos sprendimo.
„Net valytojo pareigybės aprašyme yra įrašyta, kad, pastebėjęs keistą mokinių elgesį, kilus įtarimui dėl smurto, psichotropinių medžiagų vartojimo, jis privalo pranešti administracijai. Tad pas mus ir valytoja rūpinasi vaikais“, – paaiškino mokyklos vadovė.
Ir nors šioje mokykloje narkotikų ar kitų svaigiųjų medžiagų vartojimo problema nėra grėsminga, A. Sakalauskienė apie tai kalba atsargiai, mat, pabrėžia, nežinai, kada priklausomybių bėda gali ištikti.
„Šiandien labai aštrių šios problemos kampų nejaučiame, bet sakau tai atsargiai, nes suprantame, kad vaikai yra bendruomenės dalis, jie nėra uždaryti mokykloje, jie leidžia laisvalaikį ir kitur, turi draugų“, – pabrėžė gimnazijos vadovė.
Sporto gimnazijos vadovė: jei kas nors tik šūktelėjo, neskubame krėsti daiktų
Pasak A. Sakalauskienės, svarbiausia – individualus dėmesys kiekvienam, stebėjimas, pokalbiai ir nuolatinis priminimas, kuo kvaišalai yra žalingi. Be to, ši gimnazija yra sutartimis apibrėžusi susitarimus tiek su mokiniais, tiek su tėvais, kad, kilus itin rimtam įtarimui, pedagogai gali patikrinti asmeninius daiktus, o ir paprašyti atlikti tyrimą Priklausomybių centre. Prie kontrolės prisideda ir tai, kad būdami sportininkai mokiniai dažniau nei kiti gimnazistai tikrinasi sveikatą, prieš varžybas atlieka testus.
„Gimnazija yra apibrėžusi susitarimus – tai yra ir patikrinimai, ir komunikavimas, bendradarbiavimas su tėvais, kilus įtarimui. Mes palaikome glaudų ryšį ir su vaikais, ir su jų tėvais, nes tai yra vienintelis būdas neatitraukti piršto nuo pulso.
Tam prireikia daug žmogiškųjų resursų, bet kai kalbame apie vaikus, vaikų ateitį, jų sveikatą, resursai turbūt neturėtų būti labai skaičiuojami“, – kalbėjo gimnazijos vadovė.
Ji pabrėžia, kad ši gimnazija skiriasi nuo kitų – dalis mokinių gyvena čia pat, bendrabutyje, tad kolektyvas gimnazistais turi rūpintis ir po pamokų.
„Tie patikrinimai, kuriuos atlieka gimnazijos paskirti atstovai, yra etiški ir dalykiški. Visa tai aptarta sutartyje. Jei kas nors tik šūktelėjo, neskubame krėsti daiktų, bet stebime, ar vaikas lanko užsiėmimus, treniruotes. Tai dažnai būna susiję.
Jei paleistume viską savieigai, rizikuotume paslysti“, – sakė A. Sakalauskienė, taip reaguodama į visuomenėje kilusį šurmulį dėl Seime nuskambėjusio siūlymo įstatymiškai įtvirtinti mokinių daiktų tikrinimą prireikus.
Taip pat skaitykite
A. Sakalauskienė sakė, kad dažnai nerimo signalu tampa ir prastas lankomumas, elgesio problemos.
Pasak direktorės, šiemet šalyje įsigaliojusi nauja praleistų pamokų pateisinimo tvarka yra kur kas švelnesnė, nei R. Sargūno sporto gimnazija buvo įsivedusi gerokai anksčiau.
„Pas mus būdavo reaguojama, kai vaikai praleisdavo vos 5–6 pamokas, o ne dienas per mėnesį. Reikia pripažinti karčią tiesą, kad blogiausia tai, kad prastą lankomumą toleruoja tėvai“, – pabrėžė vadovė.
Sakalauskienė: tas pat, kas liepti suarti daržą, bet neduoti plūgo
R. Sargūno sporto gimnazija kviečiasi specialistus iš šalies – medikus, policijos pareigūnus. Pastarieji papasakoja ir apie teisinę atsakomybę.
„Mums aktualu ir trenerių asmenybės, jie turi autoritetą. Visą savo gimnazijos veiklą kreipiame į tai, kad vaikai kabintųsi ne už pagundų, o už kitų dalykų“, – sakė A. Sakalauskienė.
Prevencija, pokalbiai apie narkotikų žalą yra labai svarbu ir būtina, pabrėžia mokyklos vadovė, bet į gimnaziją ateina vaikai, kurie, būdami jau gerokai ūgtelėję, atsineša savo patirčių.
„Čia tas pat, kas liepti suarti daržą, bet neduoti plūgo. Jei mes, mokyklos, prisiimame atsakomybę, vien su pieštuku ir popieriumi šitoje srityje nieko nebepadarysi. Reikia priemonių, kurios įvestų tvarką. Šioje srityje, pasakysiu šaržuotai, mes jau prisižaidėme.
Jei norime remti pečius dėl vaikų sveikatos, gerovės ir ateities, turime turėti daugiau įrankių, o ne tik iš kavos tirščių burti. Antraip tai lauko arimas be plūgo“, – kodėl svarbu ir kontrolė, paaiškino A. Sakalauskienė.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
