Valdančiojoje daugumoje aidint ginčams dėl mokesčių įstatymų projektų, akivaizdu, kad toks konfliktas brendo ilgą laiką, įsitikinusi politologė Rima Urbonaitė. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Laisvės partijos nuostatos dėl mokesčių skyrėsi ir anksčiau, įtampa gali kaisti dar smarkiau, mano pašnekovė.
Įtampos koalicijoje didėja, nesutarimų kaina taip pat kyla. Situacija Lietuvos politikos arenoje sudėtinga, konfliktas brendo jau kurį laiką, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ teigia Mykolo Romerio universiteto lektorė R. Urbonaitė.
„Tai yra tas kartas, kai nesutarimai gali kainuoti labai konkrečius pinigus visai valstybei. <...> Matome kurį laiką brendusį konfliktą, nes akivaizdu, kad net programinės nuostatos tais pačiais mokestiniais klausimais labai stipriai skyrėsi, tiek konservatorių, tiek Laisvės partijos“, – mini ji.
Laisvės partija laikosi pozicijos, kad naujų mokesčių nereikėtų įvesti arba minimaliai koreguoti mokesčius aplinkosaugos srityje. Tuo tarpu TS-LKD šiuo klausimu – kitoje „dimensijoje“, sako politologė. Jie ketino įvesti aplinkosaugos ir turto mokesčius, esą mažiausiai žalingus ekonomikai.
„Nereikia būti teksto suvokimo genijumi, kad suprastum, jog iš esmės tai suponuoja galimą mokesčio pertvarką jį plečiant. <...> Dabar atėjome iki beveik karščiausio taško, gali dar šiek tiek būti karščiau. Įtampos sukilusios ir jau nėra slepiamos“, – komentuoja politologė.
Ji sakė nesanti tikra, ar premjerė tokiu elgesiu pasiekė ją pačią tenkinantį rezultatą. „Daugelis suglumo, pamatę, kad tokiu būdu vyksta pasitarimai Vyriausybėje. Čia labai rizikingi dalykai“, – kalba R. Urbonaitė.
„Vienintelis kelias, ką galima bandyti daryti, – giliau diskutuoti ir ieškoti kompromisų dėl įstatymo projekto turinio <..> ir bandyti turinį nušlifuoti taip, kad galbūt sulauktų pakankamo pritarimo“, – svarsto ji.
Norėdami gauti daugiau palaikymo, valdantieji mėgins savo pusėn palenkti ir opozicijos atstovus. Beje, įtampą kelia ne vien artėjantys rinkimai, mano R. Urbonaitė.
„Bus daug užkulisinių žaidimų. Nesutinku, kad fonuoja tik rinkimai, ir dėl to matome aukštai keliamas galvas. Ne – čia yra visą kadenciją trukusių veiksmų pasekmė“, – nurodo ji.
Ir teigia politikų poelgiuose įžvelgianti neatsakingumo bei arogancijos požymių.
„Laisvės partija dabar gana neatsakingai kratosi atsakomybės dėl kolektyvinių sprendimų, <...> bet negalime nematyti, kaip konservatoriai visos kadencijos metu elgiasi su savo koalicijos partneriais“, – sako ji.
„Tikėtina, kad koalicija bus bent jau imituojama, kad egzistuoja, ir bus sukandusi dantis“, – priduria R. Urbonaitė.
LRT.lt primena, kad valdančiųjų frakcijų seniūnai sutaria, kad koalicinė taryba nėra tinkama vieta ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės ir Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės ginčui spręsti.
Pirmadienį vykęs Vyriausybės pasitarimas, kurio metu buvo aptariamas Europos Komisijos (EK) sprendimas dėl „Naujosios kartos Lietuvos“ plano keitimo ir papildymų sulaukė dėmesio viešojoje erdvėje – pasitarimo metu nebuvo išvengta premjerės I. Šimonytės ir ministrės A. Armonaitės apsižodžiavimo.
Pasitarime nutarta, kad Vyriausybė teiks „Naujosios kartos Lietuvos“ planą nepaisant to, kad su EK nepavyko sutarti nukelti su mokestinėmis pertvarkomis susijusių rodiklių įgyvendinimo. I. Šimonytė nurodė, kad EK pateikė visus argumentus, tačiau ekonomikos ir inovacijų ministrė ragino tęsti derybas su Briuseliu.
Politikėms diskutuojant A. Armonaitė stebėjosi premjerės jai keliamais klausimais.
„Aš nelabai suprantu, kodėl čia vyksta, net nežinau tokio žodžio“, – kalbėjo A. Armonaitė, o jos mintis pratęsė premjerė, užsiminusi apie „lėkščių daužymą“.
Tuo tarpu, santykiai tarp valdančiųjų ir prezidento neparemti įsiklausymu. Gitanas Nausėda, nepaisydamas lyderystės reitinguose, neskuba paskelbti savo sprendimą dėl dalyvavimo rinkimuose. Visgi, R. Urbonaitės teigimu, akivaizdu, kad politikas į prezidentus greičiausiai kandidatuos dar kartą.
O kol kas, anot jos, tarp valdančiųjų ir prezidento dėl mokesčių ir valstybės biudžeto klausimų vyksta „pasidaužymas alkūnėmis“.
„Kuo arčiau bus biudžeto priėmimas, tuo labiau Prezidentūra su savo pasiūlymais gali būti aktyvesnė. Neatmesčiau, kad prezidentas gerokai patemps gumą, kai biudžeto projektas atsidurs ant jo stalo ir jau jam reikės suraityti savo parašą“, – prognozuoja R. Urbonaitė.
