Pastaruoju metu pasikartojantys brutalūs nusikaltimai kelia nerimą Vilniaus Pilaitės mikrorajono gyventojams. Bendruomenėje gimė iniciatyva – patiems tamsiuoju paros metu gatvėse rūpintis saugumu. Policija apie problemas žino – sulaikytas vienas įtariamasis, šiuo metu padidintos patruliuojančių pareigūnų pajėgos.
Kaip anksčiau šią savaitę rašė Delfi, Pilaitės mikrorajone rugsėjo mėnesio pabaigoje įvykdyti keli plėšimai. Gyventojai užpulti viešose vietose, viena moteris pasakojo, jog buvo nublokšta ant žemės ir smaugiama.
Kaip LRT RADIJUI sako Pilaitės bendruomenės pirmininkė Janina Gadliauskienė, iki šiol tokių įvykių mikrarajone pasitaikę nebuvo, dėl to žmonėms kilo didžiulis nerimas.
„Šiaip Pilaitėje visą laiką iki dabar buvo ramu, sakyčiau, gal tik buvo vagysčių iš butų, bet kad būtų užpuolami žmonės netgi dienos metu, šito nebuvo ir šokiravo. Dabar netgi bijo žmonės vakarais grįžti iš renginių miesto centre, ypač pagyvenusio amžiaus“, – kalba Pilaitės bendruomenės atstovė.
„Vakarais rajone yra pakankamai tamsu, tikriausiai kaip ir kituose miegamuosiuose rajonuose, trūksta apšvietimo. Išėjus į kiemą, kartais iš tikrųjų nelabai matysi, kas kur vaikšto, kur juda. Tai nepadidina žmonėms saugumo“, – priduria ji.
Anot Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, dėl saugumo Pilaitės mikrorajone sunerimę gyventojai suskubo apie nusikaltimus pranešti policijos pareigūnams. Netrukus buvo sulaikytas vienas įtariamasis, šiuo metu rajone patruliuoja daugiau pareigūnų.
„Tikrai galime pasidžiaugti, kad mūsų bendruomenės tampa vis aktyvesnės. Pilaitės bendruomenė visuomet pasižymėjo pakankamai aktyvia veikla, informacijos keitimusi, dalinimusi. Tai yra tikrai džiuginantys dalykai, bendradarbiavimas tarp vietos policijos ir Pilaitės gyventojų vyksta nuolatos. (...) Kaip ir matome, jis iš esmės duoda teigiamus rezultatus“, – LRT RADIJUI sako R. Matonis.
Kaip pažymi policijos atstovas, Pilaitės mikrorajono „probleminiu“, ko gero, pavadinti nebūtų galima, iki šiol jame buvę pakankamai ramu. Panašių įvykių, anot pašnekovo, yra nutikę ir kitur Vilniuje – pavyzdžiui, Šeškinėje, Karoliniškėse.
Nors skaičiuojama, kad visoje Lietuvoje policininkų trūkumas siekia apie 15 proc., pasak R. Matonio, į gyventojų pranešimus visuomet stengiamasi reaguoti, dėl jų saugumo padidinamos pajėgos bendruomenėse.
„Kiekybės yra tiek, kiek yra, tų pareigūnų skaičius, ne paslaptis, jų šiuo metu trūksta, tačiau mes tikrai turime ir pagalbininkų, tų pačių policijos rėmėjų, galime pasitelkti pareigūnus iš kitų rajonų, jeigu reikia.
(...) Kiekvienos apskrities, kiekvieno komisariato policijos vadovas, atsižvelgiant į turimas pajėgas, į kriminogeninę būklę, organizuoja ir vykdo viešosios tvarkos užtikrinimą taip, kad tikrai žmonės būtų saugesni“, – pabrėžia Policijos departamento specialistas.
Pasirodžius pasakojimams apie viešose vietose užpultus Pilaitės gyventojus, bendruomenėje kilo iniciatyvų patiems žmonėms eiti į gatves ir savotiškai patruliuoti, ypač tamsiuoju paros metu. Policija savo ruožtu ragino gyventojus tokiais veiksmais be pareigūnų žinios neužsiimti. Tą patį sako ir LRT RADIJO kalbinta Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademijos dekanė Snieguolė Matulienė.
„Mane šioje situacijoje neramina vienas dalykas – kad žmonės eina į gatves. (...) Man kyla klausimas, o kas nutiktų, jei nukentėtų patys asmenys, kurie stojasi ginti? Šiuo atveju siūlyčiau bendruomenei aktyviau bendradarbiauti su bendruomenės pareigūnais ir prisijungti į policijos remėjų gretas.
(...) Pasikvieskime, pasiklauskime pareigūnų, ką mes galime daryti, ko negalime daryti. Dažnai, suprantu, užverda kraujas, matant darant teisės pažeidimą, nusikaltimą, (...) bet žmonės turėtų pasisaugoti ir patys – mes nežinome, su kuo susiduriame“, – tvirtina S. Matulienė.
Dekanės teigimu, siekiant užtikrinti didesnį saugumą, būtų pravartu dėl tam tikrų prevencijos priemonių pasikalbėti ir su vietos valdžia.
„Neapšviestos gatvės, galbūt trūkumas kitų prevencinių priemonių – greičiausiai reikėtų kalbėtis su seniūnais ir su savivaldybe, kad tose vietose, kuriose daromi nusikaltimai ar teisės pažeidimai, [reikėtų] kuo daugiau stengtis apšviesti tas vietoves“, – teigia pašnekovė.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
