„Parodė politikų amoralumą, bet įtakos neturės“: pasitikėjimas savivalda krito, bet dalis žmonių „čekiukų“ skandalo net negirdėjo

Penki iš dešimties gyventojų sako, kad jų pasitikėjimas savivalda dėl vadinamojo „čekiukų“ skandalo krito. Vis dėlto portalo LRT.lt kalbinti politologai nemano, kad tai turės ilgalaikį poveikį ar įtakos kitąmet vyksiančiuose rinkimuose. Tiesa, pasiaiškinti partijoms, ekspertų manymu, reikės dar ne kartą.

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 metų rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1016 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 109 atrankos taškuose.

Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.

Apklausos metodas: asmeninis interviu respondentų namuose. Skelbiant šios apklausos duomenis nuoroda į Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) ir „Baltijos tyrimus“ būtina.

Apklausos metu gyventojų buvo klausiama, kaip „čekiukų“ skandalas paveikė jų nuomonę apie savivaldą (vietos valdžią). Beveik pusė respondentų nurodė, kad dėl šio skandalo jie savivalda pasitiki mažiau. Vos 3 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų pasitikėjimas savivalda augo.

Kai kurie apie skandalą apskritai negirdėjo

Pavasarį visuomenininko Andriaus Tapino pradėta akcija „Skaidrinam!“ atskleidė, kad kai kurie savivaldybių tarybų nariai piktnaudžiavo išlaidomis, skirtomis tarybos nario veiklai vykdyti.

Surinkta informacija parodė, kad vietos politikai pareikalaudavo savivaldybių atlyginti jiems, tarkime, už daugiau nei 60-ies USB laikmenų įsigijimą, šimtus eurų siekiančias mobiliojo ryšio paslaugas arba degalus, už kuriuos mokėdavo keliolika ar net keliasdešimt skirtingų banko kortelių, o kai kurie tarybos nariai nurodė į savo automobilius pylę ir benzino, ir dyzelino.

Dėl kilusio visuomenės pasipiktinimo iš pareigų pasitraukė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, iki patekimo į Seimą dirbusi Kauno miesto taryboje. Reaguodamas į skandalą Seimas pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma, jog tarybų nariai išmokų nebegaus, tačiau jiems bus mokamas darbo užmokestis, priklausantis nuo savivaldybės mero algos.

Tačiau nei Seimo sprendimai, nei ministrės atsistatydinimas, panašu, visuomenės požiūriui į savivaldos politikus teigiamos įtakos neturėjo.

Kaip parodė apklausa, 47 proc. respondentų tvirtino, kad dėl „čekiukų“ skandalo jų pasitikėjimas vietos valdžios atstovais krito. Dažniausiai taip į klausimą atsakė 50 metų ir vyresni miestų gyventojai, daugiau vietos valdžia nusivylė moterys nei vyrai.

Iš viso 32 proc. respondentų, paklaustų apie pasitikėjimą vietos valdžia, teigė, kad „čekiukų“ skandalas jų požiūrio nepakeitė – kiek pasitikėjo ar nepasitikėjo anksčiau, tiek pat pasitiki ar nepasitiki ir dabar.

Kad po „čekiukų“ skandalo labiau pasitiki savivalda, nurodė 3 proc. apklausos dalyvių. Po skandalo dažniau augo jaunimo (18–29 m.) pasitikėjimas vietos valdžia. Iš viso 10 proc. respondentų nurodė, kad apie „čekiukų“ skandalą apskritai nieko nėra girdėję.

Daugiausia apie skandalą negirdėjusių gyventojų gyvena kaimiškose vietovėse ir mažesniuose miestuose, pagal amžiaus grupes matyti, kad dažniausiai apie „čekiukų“ skandalą nėra girdėję 18–29 metų amžiaus žmonės – respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, besimokantis jaunimas bei bedarbiai ir namų šeimininkės, kitų tautybių gyventojai (nelietuviai).

Partijoms teks pasiaiškinti

Vadinamasis „čekiukų“ skandalas palietė kone visas partijas, turinčias ar turėjusias savo atstovų miestų ir rajonų tarybose. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis portalui LRT.lt sakė, kad „čekiukų“ skandalas rinkimų laikotarpiu turėtų tapti diskusijų ir debatų tema.

Kai kurios politinės jėgos ėmėsi veiksmų dėl savo atstovų, įsivėlusių į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą. Vienos iš jų narius pašalino, kitos – jų narystę sustabdė. Be to, kai kurie skandalo epicentre atsidūrę politikai lėšas, kurių negalėjo pagrįsti, grąžino į savivaldybių biudžetus, o buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė pasitraukė iš pareigų.

Pasiaiškinti rinkėjams ir oponentams teks visoms partijoms, tačiau socialdemokratai kol kas nesiėmė beveik jokių veiksmų dėl savo atstovų tarybose, degalų besipylusių dešimtis ar šimtus kartų bei kitaip galimai švaisčiusių lėšas.

„Manau, kad socialdemokratams reikės apie tai kalbėti, jiems bus užsiminta. Užsimins ir žurnalistai, ir konkurentai primins, kad socialdemokratai šitos problemos nesprendžia, jie bando viską nutylėti.

Jiems tai gali atsiliepti rinkimų kampanijos metu, nes didelė kritika gali kuriame nors regione sujaukti socialdemokratų šansus. Socialdemokratai į šį skandalą žvelgia formaliai“, – komentavo L. Bielinis.

Pasak jo, ir socialdemokratai, ir kai kurių kitų politinių jėgų atstovai į susidariusią situaciją žiūri taip – kas neuždrausta, tas leistina. Taip pat galima vertinti, kad tarybų nariai nemato prasmės atsakyti už tai, kas teisiškai nebuvo aiškiai apibrėžta.

Portalas LRT.lt primena, kad iki Seimui nutariant mokėti tarybų nariams algas, kiekviena savivaldybė galėjo pati nuspręsti, už ką ir kokia tvarka atsiskaityti su tarybų nariais dėl jų darbo metu patirtų išlaidų.

„Čekiukų“ skandalas su tuo ir susietas, kad viskas teisiškai buvo neaišku ir neužfiksuota. Bet socialdemokratai turi galų gale apsispręsti. „Čekiukų“ skandalas parodo politikų amoralumą. Galbūt teisiškai jie nepažeidė įstatymų, bet moraliai žvelgiant, jie pasinaudoja plyšiais įstatyme savo naudai“, – komentavo VDU politologas L. Bielinis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis sakė, jog šis skandalas taip pat turi iškilimo ir nusileidimo ciklą, o šiuo metu, pasak jo, matomas nusileidimas.

„Todėl manau, kad socialdemokratai nusprendė išlaukti ir, manau, jie išlauks. Nemanau, kad tai jiems labai atsilieps, nebent kažkas labai didelio iš naujo atsirastų, o tuo aš abejočiau.

Jie neturi ministrų, jiems, skirtingai nei konservatoriams, yra patogiau, nes niekas nėra žmonių taikinyje, opozicija rūpi mažiau nei valdžia. Socialdemokratų reitingai galėtų būti paveikti, jeigu būtų paliečiami žmonės, užimantys aukštas pareigas valstybėje, o jie jų neturi“, – dėstė M. Jastramskis.

Poveikį pajuto Vyriausybė

Kalbėdamas su portalu LRT.lt M. Jastramskis atkreipė dėmesį, kad apklausos dalyvių atsakymams įtakos galėjo turėti ir tai, kaip buvo suformuluotas klausimas.

Be to, anot M. Jastramskio, norint tiksliai įvertinti gyventojų požiūrio į savivaldą pokytį, reikia vertinti duomenis iki įvykio, šiuo atveju – „čekiukų“ skandalo, ir po jo.

„Turint galvoje, kad, pavyzdžiui, pasitikėjimas Seimu ir partijomis yra labai mažas, apie 10 ar mažiau procentų, aš abejoju, ar gali dar labiau jį sumažinti“, – paklaustas apie „čekiukų“ skandalo žalą partijoms ir politikams sakė docentas.

Pasak M. Jastramskio, ši situacija galėjo atsiliepti pasitikėjimui Vyriausybe, nes trys jos nariai – švietimo, finansų ir kultūros ministrai – atsidūrė jos epicentre. Kaip minėta, švietimo ministrė pareigas paliko, finansų ministrė grąžino lėšas, kurių negalėjo pagrįsti. Vienintelis kultūros ministras dėl vadinamojo „čekiukų“ skandalo nesiėmė jokių veiksmų.

Portalas LRT.lt primena, kad po „čekiukų“ skandalo, apklausų duomenimis, krito gyventojų pasitikėjimas premjere Ingrida Šimonyte.

„Įdomus skirtumas tarp amžiaus grupių yra tai, kad 18–29 metų amžiaus grupės žmonių 18 proc. nėra net girdėję apie tokį skandalą. Matome, kad politikos sekimas, domėjimasis ja yra mažiausias tarp jauniausių rinkėjų“, – teigė M. Jastramskis.

Rinkimams įtakos neturės

Kitais metais Lietuvoje vyks treji – prezidento, Europos Parlamento ir Seimo – rinkimai, tačiau abu portalo LRT.lt kalbinti politikos ekspertai sutiko, kad „čekiukų“ skandalas įtakos jiems neturės. Pasak M. Jastramskio, poveikis būtų galimas tik savivaldos rinkimams, o iki jų dar likę treji su puse metų.

„Tai yra savivaldos skandalas. Kodėl rinkėjai turėtų reaguoti balsuodami Seimo ar juo labiau prezidento rinkimuose? Nemanau, kad tai apskritai kažkokį poveikį turės. Galėtų turėti poveikį, jei vyktų likus gana nedaug laiko iki merų ir tarybų rinkimų“, – sakė VU TSPMI docentas.

Kad poveikio būsimiems rinkimams „čekiukų“ skandalas neturės, sakė ir VDU politologas L. Bielinis. Jis teigė, kad „čekiukų“ skandalas pakeitė gyventojų požiūrį į savivaldos politikus, bet į rinkimų krizę tai neperaugs.

„Nepasitikėjimo yra, bet nemanau, kad tai sukels kažkokią rinkiminę krizę. Mano galva, balsavimas procentais bus panašus, kaip buvo ir anksčiau. <...> Galbūt atskirų šiame skandale įsivėlusių politikų atžvilgiu bus ryškesnė negatyvi nuostata.

Bet politinių partijų ir rinkimų komitetų atžvilgiu, manau, kad niekas nesikeis ir rinkėjas tiesiog bandys pasirinkti kažką“, – komentavo L. Bielinis.

Paklaustas, kaip savivalda turėtų imtis, kad susigrąžintų aptrupėjusį gyventojų pasitikėjimą, VDU politologas atsakė trumpai: „Reikia dirbti. Viena ir paprasta priemonė – nuoširdžiai ir rimtai dirbti.“