Pasak naujojo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus Lino Pernavo, šiuo metu dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų, vadinamojo čekiukų, skandalo, kilusio po visuomenininko Andriaus Tapino tyrimo, pradėta 11 ikiteisminių tyrimų. Pirmosios apklausos, anot naujojo tarnybos vadovo, bus pradėtos per kelias artimiausias savaites.
„Mes turime pradėtus 11 ikiteisminių tyrimų. Veiksmai kiekviename tyrime yra atliekami. Tai yra, renkama medžiaga, ji analizuojama“, – salė L. Pernavas.
Pasak jo, netrukus, per kelias savaites, prasidės pirmosios apklausos.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su neseniai darbą pradėjusiu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriumi L. Pernavu aptarė strategines institucijos veiklos kryptis.
L. Pernavas sakė, kad STT šiuo metu neužimtos 45 pareigybės. 22 iš jų nėra finansuojamos, pabrėžė jis.
„Viena iš svarbiausių užduočių, ką pamačiau pradėjęs darbą tarnyboje, yra baudžiamojo persekiojimo funkcijos stiprinimas. Tai, matyt, artimiausiu laiku ieškosime galimybių, kaip priimti darbuotojų būtent šiai funkcijai stiprinti“, – kalbėjo naujasis STT vadovas.
L. Pernavas sakė yra turėjęs susitikimų su Finansų ministerija dėl papildomų lėšų 22 pareigybėms finansuoti. Tam, sakė jis, reikia 746 tūkst. eurų.
„Derybos yra prasidėjusios ir aš labai tikiu, kad mūsų prašymas bus išgirstas“, – po susitikimo su prezidentu sakė L. Pernavas.
Prezidentas ragina stiprinti baudžiamąjį persekiojimą
Su L. Pernavu antradienį susitikęs prezidentas ragina stiprinti baudžiamojo persekiojimo sritį, po susitikimo pranešė šalies vadovo patarėjas Darius Urbonas.
„Pirma, į ką buvo atkreiptas dėmesys, būtina stiprinti baudžiamojo persekiojimo sritį. Tai ne kartą minėjo prezidentas, kai vyko naujo vadovo paskyrimo į direktoriaus pareigas. Pastaruoju metu STT veikla buvo daugiau orientuota į korupcijos prevenciją, tarptautinį bendradarbiavimą, ir tai labai gerai, bet šioje srityje tarnyba atsakomybe dalinasi su visomis kitomis institucijomis, jų vadovais“, – per spaudos konferenciją pabrėžė D. Urbonas.
Tuo tarpu baudžiamasis persekiojimas ir kriminalinė žvalgyba, pasak patarėjo, yra išskirtinė teisėsaugos institucijų kompetencija.
„Ką šiandien matome, būtina stiprinti baudžiamojo persekiojimo pajėgumus, būtina daugiau dėmesio skirti šiai sričiai, kad STT tikrai būtų pajėgi tirti ir atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – sakė prezidento atstovas.
STT vadovas L. Pernavas teigė, kad šiuo metu baudžiamojo persekiojimo srityje tarnyboje dirba 19 pareigūnų – tiek, anot jo, žiūrint į tyrėjų krūvius, yra per mažai.– jis sakė ieškosiantis galimybių priimti daugiau darbuotojų baudžiamųjų bylų tyrimui stiprinti.
„Ką aš pamačiau pradėjęs darbą, baudžiamojo persekiojimo funkcijos stiprinimas, matyt, artimiausiu metu ieškosime galimybių, kaip priimti darbuotojus būtent šiai funkcijai stiprinti“, – sakė jis.
Naujasis vadovas teigė, kad pastaruosius kelerius metus STT labai daug dėmesio skyrė tokioms kryptims kaip prevencija, švietimas, tarptautinė veikla, ir laikui bėgat tarnybos pajėgumai baudžiamojo persekiojimo funkcijai tapo „neproporcingai maži“.
„Tai kelia tam tikras rizikas tarnybos veiklai atskleidžiant ir tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – pažymėjo L. Pernavas.
Prezidento patarėjas: nėra gera praktika, kai teisėsaugos institucijų vadovai eina pas politikus, kaulindami biudžetų
Prezidento patarėjas D. Urbonas teigia, kad reikalingas skaidrus teisėsaugos institucijų finansavimo modelis, siekiant išvengti politinės įtakos šių institucijų veiklai.
Šalies vadovo patarėjas pažymėjo, kad stiprinant tiek STT, tiek ir kitas teisėsaugos institucijas, reikėtų sukurti naują jų finansavimo modelį.
„Galvojant apie nacionalinio saugumo srityje veikiančių institucijų finansavimą, teisėsaugos institucijų finansavimą, mums reikėtų tikrai daugiau kalbėti, diskutuoti ir atrasti geriausius sprendimus, kad finansavimo modelis veiktų kaip tam tikras modelis, kaip algoritmai, kurie užtikrintų skaidrų, aiškų, labai apibrėžtą procedūrą, kurios metu bet kokios politinės įtakos būtų apribotos, ir per biudžeto skyrimą ar jo neskyrimą nebūtų galima vienaip ar kitaip daryti vienos ar kitos įtakos“, – dėstė prezidento patarėjas.
„Nėra gera praktika, kai, ar tai Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas, ar Valstybės saugumo departamento, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento, policijos, kitų teisėsaugos institucijų vadovai eina pas politikus, kaulindami biudžeto, kuris reikalingas institucijos uždaviniams įgyvendinti“, – pridūrė D. Urbonas.
Anot G. Nausėdos patarėjo, teisėsaugos finansavimo modelis turėtų padėti išvengti tokių situacijų, kai teisėsaugos institucijos konkuruoja viena su kita dėl darbuotojų, juos viliodami didesniais atlyginimais.
„Manytume, kad Vyriausybė turėtų apsvarstyti galimybes rasti atitinkamus finansavimus toms institucijoms, kurios yra pirmajame valstybės tarnybos reformos etape. Be abejo, ir ateity tie klausimai bus aktualūs, kad būtų galima realiai padidinti atlyginimus institucijų darbuotojams, nes šiandien iš tiesų realus atlyginimų didinimas buvo numatytas tik teisėjams“, – pridūrė D. Urbonas.
