Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad nors taip pat opozicijoje dirbančių Petro Gražulio ir Remigijaus Žemaitaičio partneriais nelaiko, jiems rengiamų apkaltų palaikyti neketina. „Užuot išsprendus esmines problemas, bandoma dūmų uždangą paleisti“, – sako parlamentaras.
– Jūs pats buvote premjeras, po rinkimų jūsų atstovauta politinė jėga turėjo pripažinti pralaimėjusi, apskritai pasikeitė valdančioji koalicija. Ar, jūsų akimis, likęs politinis sezonas, aš kalbu apie visus metus, dar gali kaip nors pakeisti valdančiųjų politinius reitingus? Jiems yra laiko darbams, kurie užtikrintų jų išlikimą valdžioje ir po rinkimų?
– Laiko viskam yra. Laikas dažnai būna arba palankus, jį gali išnaudoti darydamas prasmingus darbus, arba gali bandyti pralaukti nieko nedarydamas. Ir tokių, ir tokių politinių partijų veiklų matome, kurios pakankamai gerus reitingus turi nieko nedarydamos.
Kaip bus, viskas yra valdančiųjų rankose. Kol kas tendencija, matyt, yra tradicinė, kad tos pačios koalicijos dvi kadencijas iš eilės nevaldo. Tai kaip ten bus, spręs žmonės.
– Artimiausios sesijos vieni iš didžiausių darbų yra mokesčių reforma ir naujasis biudžetas. Tai dabar dėl reformos – kokie yra jūsų reikalavimai? Jūs galėtumėt tą reformą palaikyti? Ar jai apskritai yra galimybių būti patvirtintai Seime po to, kai valdantieji pranešė, kad dėl jos bus diskutuojama dalimis?
– Pirmiausia, tai jau nėra reforma, nes buvo pažadėta tiek rinkėjams, tiek kitoms politinėms jėgoms, kad per pirmą pusmetį bus padaryta ambicinga mokesčių reforma ir bus išspręsti kai kurie klausimai, kurių ankstesnės reformos nesprendė, tas apmokestinimo tolygumas, nepriklausomai nuo veiklos rūšies ar nuo pajamų, bus galbūt kažkokie kitokie mokesčiai įvedami ir panašūs dalykai.
Tai neįvyko, nieko nesugebėjo padaryti, diskutavo trejus metus. Dabar, kai bando pateikti, tai nebėra reforma, nes ją dar iškarpė arba išdraskė ir koalicijos partneriai, liberalios partijos – tiek Laisvės partija, tiek Liberalų sąjūdis.
Ir dabar liko tokie atskiri gabaliukai, kaip čia ką dabar papildomai apmokestinti, nes reikės biudžetą rinkti. Tai nėra reforma. Dabar kažkokie kosmetiniai mokesčių sistemos taisymai ir kaži ar prasmę turi, nes šešių mėnesių įsigaliojimas yra, tai, matyt, jų planuose yra, kad įsigaliotų apskritai kitoje kadencijoje.
Netgi paėmus tą visą paketo visumą, pateiktus pirminius variantus, be to iškarpymo, tai finansinė nauda valstybės biudžetui yra nykstamai maža, tai pora šimtų milijonų, palyginti su žala, kuri daroma tiek verslui, tiek individualia veikla dirbantiems asmenims ir visiems gyventojams.
Palaikymo iš mūsų čia nebus jokio, o jeigu yra valdančioji dauguma, tai ji čia turi pademonstruoti, kad gali dar kažką nuveikti. Bet panašu, kad pačioje koalicijoje, matome, įjungta atbulinė pavara ir greičiausiai nieko iš to nebus.
Nebent bus koks nors per jėgą priimtas vienas ar kitas naujas mokestis arba „patobulintas“ mokestis, įvertinant tą tokią šantažo formą – jeigu kontroversiškiems klausimams palaikymas bus, tada gal Laisvės partija balsuos už mokesčius, o jei ne, tai ne. Čia tie pokiliminiai susitarimai galimi, bet tai nebus reforma.
– Ar tuomet, jei mokesčių reforma negautų pritarimo Seime arba, kaip jūs minėjote, būtų taip išdraskyta, kad tam nepritartų ir patys jos rengėjai, tai yra Finansų ministerija, ar tokiu atveju jūs reikalausite ministrės Gintarės Skaistės atsistatydinimo?
– Dabar jau nebėra prasmės reikalauti atsistatydinimo ministrės, kuri tokioje pilkojoje zonoje visus trejus metus buvo ir, matyt, gal tai yra tik nominali ministrė, gal visgi valstybės finansus tvarko premjerė, kuri turi patirtį Finansų ministerijos veikloje. Sunku pasakyti.
Bet mes tikrai nematėme kažkokio proveržio iš Finansų ministerijos atsakingai valdant ne tik finansus, bet ir planuojant įvairias pajamas ateityje, o to reikės, nes kai kurie įstatymai yra priimti, kur ne tik lūkesčiai yra sukelti, bet juos reikės ir įgyvendinti, kalbu apie viešąjį sektorių, teisėjus, mokytojus, medikus ir t. t.
Finansų ministrė turėjo galimybę pasitraukti, sudalyvavusi vadinamajame čekiukų skandale, bet matome, kokia yra premjerės pozicija dėl visų ministrų. Čia sunkiai tikėtina, kad tai pavyks padaryti, bus dar vienas rezultatas ar, tiksliau, – rezultato nebuvimas.
Panašu, kad galėsime konstatuoti, jog kol kas šitos Vyriausybės veikloje treji metai nelabai rezultatyvūs, atspindėti darbuose. Tą, beje, rodo ir perspektyva, darbų programa, kuri pateikta, ji atrodo apgailėtinai – dėl Vyriausybės 70 įstatymo projektų net diskutuoti negalima, nes jie neregistruoti, jų yra tik pavadinimai, ir diskusijos nėra prasmės rengti sekmadienį, nes tų projektų tiesiog nėra.
– Kitą savaitę jūsų frakcija kviečiasi švietimo, mokslo ir sporto ministrą, taip pat sveikatos ministrą. Tai yra tos dvi sritys, kurių dalyviams aiškiai skauda, nes mokytojai grasina streiku, gydytojai traukiasi iš darbo, jų trūksta, kaip ir pedagogų, pacientai irgi ne juokais įelektrinti. Bet ko jūs sieksite šitais pokalbiais frakcijoje? Ar yra vietos interpeliacijoms šiuo atveju?
– Turbūt, kalbant apie švietimo ir mokslo ministrą, būtų visiškai neatsakinga kalbėti apie interpeliaciją žmogui, kuris kojų dar nespėjo šiose pareigose rimtai apšilti. Taip, buvo viceministras, bet ne ministras.
Tai čia daugiau yra jo iniciatyva ateiti į frakciją, pasikalbėti, o kalbėtis tikrai yra apie ką – apie mokyklų uždarymus, apie nustatomus kriterijus, apie tai, kokie dabar mokytojams lūkesčiai buvo sukelti, kodėl mokytojai jaučiasi apgauti ir ką daryti, kad iš tiesų ta situacija būtų normalizuota. Streikas, kuriuo grasina pedagogai, yra tikrai žalingas ir tiems patiems mokytojams, ir vaikams, ir tėvams.
Tai čia daugiau pokalbis apie pačią sistemą ir ką šis ministras gali dar savo įnešti, nevykdydamas buvusios ministrės politikos.
O su sveikatos priežiūra iš tikrųjų mes matome didžiulį iššūkį, didžiulę bėdą, paslaugos užuot priartintos, tolsta. Mes ir viešojoje erdvėje matome, kad ligoninėse, kurios turi būti labai svarbios, žmonėms nėra suteikiama pagalba, žmonės miršta. Atsižvelgus į tai, kad kokybiškų paslaugų prieinamumas gali dar sumažėti, tai mums čia iš viso egzistencinis klausimas kyla.
Demografinė situacija, gimstamumas yra pats mažiausias visoje Lietuvos istorijoje, o jeigu mes dar nesugebame ir savo senstančiai visuomenei pailginti kokybiško gyvenimo trukmę, tai tikrai atsiranda problemų visuomenėje ir netgi tai pačiai ekonomikai, kadangi dirbančių žmonių išsaugoti nepavyksta, ir taip jų trūksta.
Kalbama apie tą reformą, kur mums vis kartais laiškelis įkrenta, kaip viskas čia yra gerai, bet matome, kad yra padaryta daugybė klaidų. Ir dar daugiau, visa tai bandoma padaryti ir kai kurios savivaldybės pasidavė, reforma buvo nupirkta – „jeigu jūs kažką darote, tada mes duodame pinigų ir finansuojame stipriai“.
Bet finansuoja ką? Sveikatos priežiūros sistemos kai kurių paslaugų naikinimą, atitolinimą nuo šalies regionų. Vilniuje, Kaune galbūt taip, tų paslaugų bus įmanoma gauti, bet jeigu jūs gyvenate ne Vilniuje ir ne Kaune, o susiduriate su rimtomis sveikatos problemomis, tai tiesiog yra baimė ir nesaugumo jausmas, ar aš turėsiu galimybę gauti paslaugas ne tik kritinių ligų atveju, bet ir atsitikus nelaimingam atsitikimui.
– Bet dėl nepasitikėjimo ministru bus kalba ar ne?
– Kalbėsime, diskutuosime ir, matyt, po diskusijos frakcijoje galbūt tie sprendimai kelsis į opozicijos lygmenį, nes viena frakcija, net ir opozicija, sėkmingai interpeliacijos negali teikti.
Yra kitas standartinis ministras, kuris istorijoje bus vienintelis toks, kuriam kas pusę metų bus reiškiama nepasitikėjimo procedūra. Man atrodo, kad žemės ūkio ministras toliau sėkmingai žlugdo žemės ūkį, įsivelia į nesuprantamas kalbas su Europos Komisijos nariais, liepdamas pasiaiškinti komisarui.
Atrodo, kad žmogus apskritai nesuvokia, nei kur jis yra, nei kas jis yra ir čia, tikėtina, opozicija po praeitos interpeliacijos jau minėjo, kad kalbėsimės, kad kas pusmetį šitą pratimą reikės kartoti.
– Dar dėl vieno ministro noriu paklausti, dėl krašto apsaugos ministro. Jūs pats kreipėtės į Paslapčių koordinavimo komisiją, prašėte įvertinti, ar Anušauskas nepaviešino įslaptintos ir Lietuvai sąjungininkių šalių patikėtos informacijos apie tankų pirkimą. Ar yra naujienų be to, kad komisija paprašė ministerijos pateikti medžiagą? Ir jeigu būtų pripažinta, kad paviešino, kokie būtų jūsų tolesni žingsniai dėl ministro Anušausko?
– Manau, kad žingsniai būtų labai paprasti, turėtų būti tiesiog panaikintas leidimas dirbti su slapta informacija. Teisinę atsakomybę dabar vertina Generalinė prokuratūra. Kai nebeturi leidimo dirbti su slapta informacija, tiesiog nebegali užimti tų pareigų, automatiškai klausimas spręstųsi.
Aš tikiuosi, kad ir prezidentas sureaguotų visiškai kitaip, jei taip būtų, nes jis kaip ir kalba tarp eilučių ir net aiškiai pasako, kad informacija buvo atskleista, bet kažkokių ryžtingų žingsnių dėl ministro nesiima.
– Mes vis kalbame apie jūsų oponentus, bet pažvelkime šiapus, tai yra Petras Gražulis, Remigijus Žemaitaitis, galėčiau ir dar vieną kitą pavardę pridėti. Jūs patenkintas tokiais partneriais? Jie, kaip ir jūs, yra opozicija. Ir ką manote apie tokį elgesį, retoriką, tokių veiksmų įtaką pirmiausia Seimo darbui, o paskui ir jo autoritetui, aišku?
– Matote, mes partnerystės opozicijoje nesame sudarę, neturime vieningos opozicijos ir kiekviena frakcija yra atskira. Tai šiuo atveju nei Petras Gražulis, nei Remigijus Žemaitaitis nėra mūsų frakcijos nariai. Jie yra Mišrios Seimo grupės nariai.
Paprastai Mišriai Seimo grupei priklauso politikai, kurie nėra susiję su politinėmis frakcijomis. Tai šitie du Seimo nariai – nieko naujo, kalbant apie tą patį Petrą Gražulį, pozicija yra labai aiški – sulaukime galutinio teismo sprendimo ir tada tikrai bus teisinis pagrindas vieniems ar kitiems veiksmams atlikti.
Remigijus Žemaitaitis, deja, tampa tam tikros visuomenės atspindžiu ir tikisi, matyt, kažkokių rezultatų rinkimuose. Tikrai mes negalime pritarti retorikai, kurią vartoja šis Seimo narys, bet čia aš matau kitą situaciją: kai negali užpildyti Seimo darbotvarkės visuomenei svarbiais klausimais, kasdieniais ir strateginiais, tai tu tada bandai paleisti dūmų uždangą, tai įaudrina visuomenę.
Tai va, dūmų uždanga yra, pabandykime pažaisti apkalta Gražuliui ir Žemaitaičiui. Mes šitame reikale tikrai nedalyvausime. Užuot išsprendus esmines problemas, kurias reikia šiandien, nedelsiant išspręsti, socialinius klausimus, ekonomikos, bandoma paleisti dūmų uždangą.
Bet jeigu teisėsaugos sprendimas tiek dėl vieno, tiek dėl kito bus labai aiškus, pono Žemaitaičio pasisakymus taip pat vertina Generalinė prokuratūra ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tada bus pagrindas kalbėti, ar yra galimybės surengti apkaltą, ar Seimo nariai sulaužė priesaiką ir pažeidė įstatymą. Kol kas matau tik valdančiųjų norą, dar kartą pabrėžiu, paleisti dūmų uždangą, kad pridengtų savo neveiklumą, nes šios sesijos darbų programa yra gana nyki ir tuščia.
