Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva norėtų tęsti karines pratybas su Lenkija, daugiausia dėmesio skiriant vadinamojo Suvalkų koridoriaus apsaugai.
Abiejų šalių specialiųjų operacijų kariai liepos pradžioje Klaipėdoje, Danės upėje, treniravosi vaduoti užimtą kritinę infrastruktūrą.
„Šias pratybas mes norėtume tęsti ir toliau, ypatingai orientuojantis į tai, apie ką ir vakar, ir šiandien nemažai kalbėjome – į strategiškai svarbios juostos, regiono – vadinamojo Suvalkų koridoriaus – gynybą“, – žurnalistams Lenkijoje ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, būtent šios pratybos ir buvo dar birželį minėtas „įdomus pasiūlymas“, kurio tuomet teigė sulaukęs iš Lenkijos lyderio Andrzejaus Dudos.
„Tuo metu gavau pasiūlymą dėl galimybės organizuoti bendras kariuomenių pratybas NATO viršūnių susitikimo išvakarėse, jos buvo nukreiptos pirmiausia į mūsų SOP pratybas Klaipėdoje“, – sakė Lietuvos vadovas.
Jis akcentavo, kad Lietuva yra suinteresuota tęsti tokį karinį bendradarbiavimą su kaimynine Lenkija.
Savo ruožtu A. Duda tvirtino norintis panašias pratybas surengti ir Lenkijoje.
„Manau, kad mes šitą klausimą dar aptarsime, – kalbėjo lenkų prezidentas. – Manau, kad visai netrukus tos pratybos bus surengtos.“
Prezidentas: Lenkija pritaria, kad Ukrainos grūdų eksporto procedūros vyktų Klaipėdoje
Prezidentas sako, kad Lenkija pritaria Lietuvos iniciatyvai perkelti ukrainietiškų grūdų eksporto procedūras nuo Ukrainos-Lenkijos pasienio į Klaipėdą ar kitus Baltijos šalių uostus, tačiau tam įgyvendinti reikia laiko.
„Taip, mes kalbėjome apie tai. Jau dabar vyksta derybos dėl to, kad visi fitosanitariniai, veterinariniai ir muitinių procedūrų reikalai būtų perkelti iš Ukrainos-Lenkijos pasienio į Baltijos jūrų uostus. Prieštaraujančių tam nematau Lenkijoje“, – BNS Krynicoje sakė G. Nausėda.
„Kartais, atrodo, visi sutinka, bet darbas padaromas kiek vėliau. Norėtume ir dedame visas pastangas, kad mūsų delegacijos greičiau susitiktų ir, kiek man žinoma, šiuo metu ministerijų atstovai vyksta į Lenkiją kalbėti apie tai. Tikiuosi, parsiveš gerų rezultatų“, – prodūrė G. Nausėda.
Anot jo, yra du skirtingi dalykai: vienas – grūdai, kurie patenka į Europos Sąjungos rinką, ir „čia Lenkijos požiūris pakankamai santūrus, jei nepasakytume daugiau“, ir grūdų tranzitas per Lenkiją į trečiąsias šalis – čia lenkų požiūris „visiškai palankus“.
Užsienio reikalų, susisiekimo ir žemės ūkio ministrai Gabrielius Landsbergis, Marius Skuodis bei Kęstutis Navickas liepą bendru laišku paragino Europos Komisiją stiprinti alternatyvų Ukrainos grūdų eksporto maršrutą per Baltijos šalis.
Lietuva siūlo kelią per Baltijos šalis, kuris palengvintų Ukrainos grūdų transportavimą ir eksportą – muitinės formalumai, fitosanitarinė patikra ir kitos procedūros galėtų būti perkeltos nuo Ukrainos-Lenkijos sienos iki Europos Sąjungos uostų, pavyzdžiui, Klaipėdos.
Nausėda: Šiaurės Korėjos parama Rusijai neturės esminės įtakos karui Ukrainoje
G. Nausėda teigia manantis, kad Šiaurės Korėjos parama Rusijai neturės esminės įtakos Kremliaus vykdomam karui Ukrainoje.
„Toks bendradarbiavimas tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos tik dar kartą patvirtina, kokioje desperacijoje atsidūrė Rusija, jei jai reikia tokių draugų kaip Šiaurės Korėja“, – BNS Lenkijoje ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
„Neabejoju, kad šita parama, kurią dabar deklaruoja Šiaurės Korėjos lyderis, neturės esminės įtakos Ukrainos karo eigai“, – pridūrė jis.
Šią savaitę galimą karinę paramą aptarė Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jis teigė, kad, nepaisant tarptautinių sankcijų, karinis bendradarbiavimas su Pchenjanu yra įmanomas.
G. Nausėdos teigimu, vis daugiau valstybių remia Ukrainą, įskaitant ir Šiaurės Korėjos kaimynę Pietų Korėją. Anot jo, šalys supranta „šio karo esmę“ ir nėra linkusios „abejingai stebėti“ Rusijos invazijos į Ukrainą.
