Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė dabartinėje Lietuvos politinėje padangėje pozityvių dalykų neįžvelgia – valdantiesiems žeria kritikos dėl švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių reformos. Kalbėdama apie ekonominę situaciją ir lietuvių gerovę, ji palinkėjo premjerei pasidomėti, kaip žmonės gyvena regionuose.
Pokalbis su V. Blinkevičiūte – „Dienos temoje“.
– Ponia Blinkevičiūte, pasiklausius socialdemokratų retorikos atrodo, kad viskas Lietuvoje blogai – švietimas, sveikatos sistema, mokesčių reforma. Ar įžvelgiate kažko gero?
– Na, matote, vasara dar tęsiasi ir grybai dygsta. Tai gal tik tiek. O politinėje padangėje kažkaip kitaip įvertinti konservatorių, liberalų veiksmus tiesiog neišeina. Aš kaip politikė, pavyzdžiui, daug važinėju po Lietuvą, girdžiu ir matau žmones. Jūs man pasakykite, ar tai dabar normalu, kai mes kalbame apie vadinamąją sveikatos reformą, kai valdantieji žadėjo, kad jie priartins kokybiškas sveikatos paslaugas prie kiekvieno paciento, nepriklausomai, kur tu gyveni, kokias pajamas gauni?
Viskas atvirkščiai su vadinamąja Dulkio reforma: eilės ligoninėse netrumpėja, medikai iš darbo bėga, slaugytojų trūkumas didžiulis. Žmonės viskuo nusivylę, negalėdami gauti net konsultacijų ir prieiti prie gydytojų, gydosi patys. Tai dar kartą suponuoja mintį, kad dabartiniai valdantieji konservatoriai su liberalais labiau remia ne viešąjį sektorių, viešąsias sveikatos apsaugos paslaugas, o privačias. Jeigu turi pinigų, gali susimokėti privačioj gydymo įstaigoj ir labai greitai gausi visas reikiamas sveikatos paslaugas. Bet tai reiškia, kad tai gali padaryti tik turtingi žmonės. Ir tai yra nenormalu.
Kalbėkime apie tą pačią švietimo sistemą. Argi iš gero gyvenimo švietimo profesinių sąjungų atstovai, mokytojai grasina įspėjamuoju streiku? Aš pati su jais buvau susitikusi praeitą savaitę. Man ir sako profsąjungų atstovai, švietimo srities darbuotojai: su mumis niekas nesikalbėjo iki tol. Jokio dialogo. O tas dialogas tarp švietimo bendruomenės, mokytojų ir valdančiųjų yra tiesiog gyvybiškai būtinas.
– Ponia Blinkevičiūte, bet mokytojai grasindavo streikais, streikuodavo ir socialdemokratų valdymo metais. Tai nėra naujiena.
– Vadinasi, visą laiką reikia elgtis taip, kad streikais negrasintų ir jie nevyktų. Čia nepriklausomai nuo vienos ar kitos politinės partijos. Dar kartą gyvenimas parodė, kad be įsiklausymo, be socialinio dialogo nieko nebus. Ar tai būtų švietimo sistema, ar sveikatos. Mokytojų keliami reikalavimai, susitarimas dėl atlyginimų nevykdomas. Nesutampa skaičiai, kuriuos deklaruoja švietimo ministras.
Mokytojų trūkumas auga kiekvieną dieną, trūksta apie 600 mokytojų, kai kurie skaičiai yra dar didesni. Jų trūksta ne tik regionuose, bet ir Vilniuje. Iki šiol neišspręstas klausimas, kurį kelia mokytojai, dėl klasių dydžio. Negali būti kai kur labai didelės klasės. Kodėl nepriimamas tas sprendimas ir yra labai vilkinamas? Pagaliau, kodėl vienos mokyklos, tos pačios viešosios, tapo elitinės, o kitos paliekamos likimo valiai? Ką tik kalbėjau apie sveikatos priežiūros sistemą, kur tik jeigu turi pinigų, gali gauti paslaugą, tas pats yra ir su švietimu – vaikų darželiai, samdomi papildomi korepetitoriai, yra elitinių mokyklų. Kitaip sakant, Lietuva skirstoma į tuos, kurie turtingi, ir tuos, kurie tikrai neturi lygių galimybių.
– Ponia Blinkevičiūte, socialdemokratai palaiko pedagogus ir jų streiką. Ar sutiktumėte su mokesčių kėlimu mainais į tai, kad už tuos pinigus būtų galima padidinti atlyginimus mokytojams, medikams, policininkams?
– Pirmiausia, jeigu dabar turime kalbėti apie pasiūlytą mokesčių reformą, kurią čia pasiūlė, drįsčiau sakyti, konservatoriai, tokiai reformai, kokia yra dabar pasiūlyta, mes, socialdemokratai, tikrai pritarti negalime. Pasižiūrėkite, prasidėjo naujas politinis sezonas – ir vėl valdantieji tarpusavyje nesusikalba. Turiu omenyje dvi liberalų partijas ir konservatorius, nes visi dėl mokesčių traukia į savo pusę.
– Manote, kad reforma jau palaidota?
– Manau, kad taip. Čia kaip toje pasakėčioje apie gulbę, lydeką ir vėžį – kiekvienas tą mokesčių reformos vežimo dalį tempia į savo pusę, tad vargu, ar ką nors pavyks padaryti.
Pinigų iš tikrųjų niekada nebus pakankamai. Nei gerais, nei blogais laikais. Tačiau valstybėje yra prioritetai. Mano įsitikinimu, švietimas turėtų būti prioritetas numeris vienas. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje, be šalies saugumo ir gynybos stiprinimo, mes turime investuoti ir į švietimą, ir nuo pat mažų dienų: nuo vaikų darželių, lopšelių iki mokyklų prieinamumo, nuo galėjimo rinktis studijas. Kitaip sakant, tai yra prioritetinis dalykas ir labai gaila, kad šioji valdžia to nelaiko prioritetu. Kur kas palankiau žiūri investicine prasme į privačias paslaugas ir švietimo sistemoje. Taip yra negerai, taip neturi būti, mes tam niekada nepritarsime.
– Noriu pacituoti Andrių Kubilių. Jis sako: „Tokia Vyriausybė yra sėkmė Lietuvai ir tikiu, kad tai pagaliau pripažins net ir Vilija Blinkevičiūtė.“ Čia iš savaitgalio konservatorių suvažiavimo. Ateis tokia diena?
– A. Kubilius dažnai mėgsta pajuokauti, paprovokuoti, pašnekėti. Kadangi šiandien būsim pakeliui į Strasbūro sesiją, tai tikrai matysiu Andrių, paklausiu, kodėl tai sumąstė, gal susapnavo.
– Sapnui nelemta išsipildyti?
– Pagyvensim, pamatysim. Manau, kad vargu.
– Ponia Blinkevičiūte, ne pirmi metai, kai socialdemokratai įsitaisę partijų reitingų viršuje. Jūs pati esate populiari politikė. Sėkmės atveju grįžtumėte iš Briuselio, užimtumėte premjerės postą?
– Reitingai reitingais, jais galima tikėti, galima netikėti. Viską lems žmonės, tai priklausys nuo rinkimų rezultatų. Seimo rinkimai už metų, tada ir dalinsimės postus. Neperšokęs griovio, nesakyk op, todėl dabar tokių dalykų nespręsiu, nesakysiu, neprognozuosiu, nes gali įvykti visiškai kitaip. Nors tikiu socialdemokratų sėkme.
– Į kuriuos rinkimus iš trejų eitumėte pati, keltumėte savo kandidatūrą?
– Visi treji rinkimai, tiek prezidento, tiek Europos Parlamento, tiek Seimo, mums, socialdemokratams, yra svarbūs. Aš tikiuosi, kad į visus tuos rinkimus mes iškelsim pačius geriausius, tinkamiausius kandidatus, kurie geriausiai sugebės dirbti.
– Kada paaiškės socialdemokratų kandidatas į prezidentus?
– Manau, kad jis turėtų paaiškėti apie Naujus metus.
– Kas dar, be jūsų, galėtų būti geri kandidatai į prezidentus?
– Manau, kad ne vienas ir ne viena. Dabar neįvardinsiu, nes reikia, kad būtų galutinis mūsų partijos, kaip rimtos organizacijos, sprendimas.
– Ar su prezidentūra būta pokalbių, jog paremtumėte prezidento Gitano Nausėdos kandidatūrą ir patys nekeltumėte savo kandidato?
– Ne, tokių pokalbių tikrai nebuvo ir tikrai nemanau, kad bus.
– Ar svarstytinas klausimas, kad socialdemokratai nekeltų savo kandidato?
– Šiandien ne, o gyvenimas parodys.
– Ponia Blinkevičiūte, kuo paaiškintumėte, kad socialdemokratai, būdami kairioji partija, neremia Seime siūlomo Civilinės sąjungos įstatymo?
– Pirmiausia, dėl Civilinės sąjungos įstatymo labai linkėčiau valdantiesiems, konservatoriams ir liberalams, susitarti tarpusavyje. Jie yra valdančioji dauguma ir akivaizdu, kad, ko gero, rimtos koalicijos šiuo klausimu tarp konservatorių ir liberalų nėra. Kaip ir dėl mokesčių reformos. Taigi, linkėčiau nepermesti tų klausimų, kuriuos jie teikia, opozicinėms partijoms, tačiau rasti sutarimą savo partijų koalicijos viduje.
– Jie pirštu beda į partijas, kurios net savo rinkimų programoje įsipareigojusios palaikyti lyčiai neutralios partnerystės įstatymą. Iš socialdemokratų tokios valios trūksta, nes frakcija pasidalijusi.
– Noriu pasakyti, kad socialdemokratų valios niekada niekur netrūksta – socialdemokratai visą laiką visus politinius procesus vertina labai pragmatiškai. Konservatoriams ar liberalams besti pirštu į socialdemokratus, kai mes esame opozicijoje, tikrai nederėtų.
– Bet jūs taip ir neatsakėte, kodėl partija nepalaiko. Ar tiesiog norite šį klausimą pasilikti sau ir, jeigu laimėtumėte Seimo rinkimus, sudarytumėte koaliciją ir patys neštumėte įstatymo projektą į Seimą?
– Mūsų partija visą laiką visus dalykus labai gerai apsvarsto, kiekvieną įstatymo projektą ir tada priima atitinkamus sprendimus. Taip ir šiuo atveju. Manau, kad kai pavyks rasti sprendimus ir sutarimą valdančiajai koalicijai, tada socialdemokratai ir priims savus sprendimus.
– Premjerė Šimonytė sako, kad, nepaisant iššūkių, situacija žmonėms išlieka palanki. Taip ji sakė kalbėdama apie bendrą ekonomikos situaciją. Kaip jūs matote šalies būklę?
– Priklauso nuo to, su kuo lyginsim. Jeigu lyginsim, kaip gyvenom prieš 30 ar 20 metų ir dabar, tai situacija tikrai yra pakitusi. Jeigu vertinsim esamą infliacijos lygį, žmonių pajamas, galimybes įsigyti prekių ir paslaugų, tai tikrai pasakyčiau, kad tos gerovės yra per mažai ir nėra kuo labai girtis bei didžiuotis. Sunkiai paaiškinamas dalykas, kodėl Lietuvos žmonės turi mokėti daug brangiau už kasdienius maisto produktus parduotuvėse negu senųjų Europos Sąjungos valstybių žmonės ar tie patys skandinavai. Mūsų valdžia tiesiog nemato kai kurių problemų, kurios yra pribrendusios ir kurias reikia išspręsti. Dėl tos pačios PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams reiktų rasti sutarimą ir priimti tokius sprendimus.
Galbūt ministrė Šimonytė mato tik tai, kaip gyvena žmonės Vilniuje. Linkėčiau pasidomėti, kaip gyvena žmonės regionuose, situacija būtų kitokia.
– Ar yra partijų, su kuriomis socialdemokratai tikrai neitų į koaliciją?
– Gal palikim tai ateičiai, bet mano manymu, kad socialdemokratai su konservatoriais tikrai negali būti bendroje koalicijoje.
